Pelningas „piratų ratas“
J. Bowenas nebuvo toks garsus kaip Bartolomėjus Robertsas, kuris per ketverius piratavimo metus užgrobė daugiau nei 400 laivų, tačiau pagal grobio vertę gerokai jį pranoko. Pasak kai kurių tyrinėtojų, J.Bowenas maždaug per tiek pat metų „uždirbo“ 170 tūkst. svarų sterlingų, apie 25 proc. daugiau nei B. Robertsas.
Tokia finansinė J. Boweno sėkmė neatsitiktinė. Jis buvo vienas iš pirmųjų piratų, kurie nesitenkino veikla vien tik įprastose Vakarų Indijos (Karibų jūros regionas tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos) vietose, kur apšvarindavo ispanų ir kitų kolonistų laivus, gabenančius į Europą tauriuosius metalus bei kitokias gėrybes. Ieškodami naujų pelningesnių veiklos vietų, piratai susidomėjo portugalų atrastu jūros keliu į Indiją. Jie taip pat bandydavo aplenkti audringąjį Gerosios Vilties kyšulį, kad patektų į Rytų Indijos regionus, kur plaukiojo visokių gėrybių prikrauti pirklių laivai.
Ne visi pasiryždavo plaukioti rizikingu „piratų ratu“, kuris vedė iš vakarų Atlanto per Madagaskarą ir Afrikos kyšulį iki Jemeno ir Indijos pakrančių. Tačiau tie, kuriems nestigo drąsos kursuoti tuo maršrutu, galėjo trinti rankas. Čia plaukiojantys įvairių šalių Rytų Indijos kompanijų laivai „aprūpindavo“ piratus begale brangių prekių.
J. Bowenas, užčiuopęs aukso gyslą, nuo 1699 m. iki mirties veikė Indijos vandenyne, Raudonojoje jūroje ir Persų įlankoje.
Nuo piratų pas piratus
J. Boweno piratinę karjerą aprašė jo amžininkas kapitonas Čarlzas Jonsonas (paprastai manoma, kad po šiuo slapyvardžiu slepiasi „Robinzono Kruzo“ autorius Danielis Defoe) knygoje „Bendroji piratų istorija“. Būsimasis piratas gimė Bermudų salose, bet vėliau persikėlė į Pietų Karoliną, kuri tuo metu buvo anglų kolonija Šiaurės Amerikoje. Čia jis tapo anglų laivo kapitono padėjėju. Nežinia kiek ilgai J. Bowenas ėjo šias pareigas, bet galų gale tą laivą užpuolė prancūzų piratai ir visus anglus paėmė į nelaisvę.
Reklama: 1933 m. kramtomosios gumos kortelė su garsaus pirato J. Boweno atvaizdu. / Redakcijos archyvo nuotr.
Piratai, nepaleisdami belaisvių, kirto Atlanto vandenyną ir plaukė į Madagaskarą, tapusį piratų prieglobsčiu. Nepasiekus salos, laivas užplaukė ant seklumos. Kilus sumaiščiai, J. Bowenui, kartu su juo buvusiems anglų pirkliams ir jūrininkams pavyko užgrobti piratų laivo barkasą.
Įveikę 45 jūrmyles, bėgliai pasiekė Sent Augustino uostą Madagaskaro saloje. Ten J. Bowenas praleido 18 mėnesių, kol apsisprendė pats tapti piratu. Jis prisijungė prie piratų kapitono Williamo Reado įgulos. Piratų laivo komanda išrinko J. Boweną šturmanu. Po to, kai jiems pavyko užgrobti didelį ir turtingą indų laivą, J. Bowenas, pasiėmęs savo prizo dalį, sugrįžo į Madagaskarą.
Pagaliau piratų kapitonas
Madagaskare J. Bowenas sutiko seną bičiulį Georgą Botą ir prisijungė prie jo vadovaujamų piratų. 1699 m. balandį jie Indijos vandenyne sutiko ir užėmė 480 tonų, su 50 patrankų buvusį vergų laivą „Speaker“. G. Botas, tapęs užgrobto laivo kapitonu, nutarė plaukti į Zanzibarą, kur tikėjosi apsirūpinti maisto ir gėlo vandens atsargomis. Nepavykus deryboms dėl laivo aprūpinimo, arabai užpuolė piratų laivo įgulą. G. Botas žuvo, bet laivui pavyko pasprukti.
Netekę vado, „Speaker“ jūreiviai naujuoju kapitonu išsirinko J. Boweną, kuris nutarė, kaip ir jo pirmtakas, suktis „piratų rate“. Iš pradžių jam neblogai sekėsi.
Gerai ginkluotas „Speaker“ užpuolė 13 Mauritanijos laivų karavaną. Nors kai kuriems jų pavyko dingti prasidėjusiose sutemose, J. Bowenas negalėjo skųstis jam atitekusiu grobiu. Knygos „Su juoda vėliava“ (2002 m.) autoriai tvirtina, kad jo vertė siekė maždaug 100 tūkst. svarų.
Svajonė: buvęs vergų laivas „Speaker“, kurio kapitonu buvo išrinktas J.Bowenas. / Redakcijos archyvo nuotr.
Vėliau J. Boweno komanda užpuolė dar kelis laivus. Tarp jų ir Britų Rytų Indijos kompanijos laivą. Kadangi pietvakarių Indijos pakrančių uostai mielai prekiaudavo su piratais, J. Bowenas atvirai patraukė į netoliese esantį Kalkutos uostą, kur užgrobtą laivą pardavė trims pirkliams.
1701 m. gale „Speaker“ nuskendo užplaukęs ant rifų Mauritanijos pakrantėje. J. Bowenui ir daugumai įgulos narių pavyko pasiekti netoli esančios salos krantą. Po trijų mėnesių jie čia nusipirko šliupą ir pertvarkė jį į brigantiną, kurią pavadino „Content“. Su ja nuplaukė į Madagaskarą ir ten įkūrė piratų bazę „Fort Maratan“.
Nuotykiai nauju laivu
1702 m. pradžioje į Maratan uostą Madagaskare atplaukė didelė škuna „Speedy Return“ kartu su nedidele brigantina. Laivams vadovavęs Rytų Indijos kompanijos kapitonas Drummondas kartu su chirurgu ir keliais kitais įgulos nariais persikėlė į krantą. Tuo metu J. Bowenas ir keturi jo sėbrai valtimi nuplaukė prie reide stovinčio burlaivio „Speedy Return“. Apsimetę pirkėjais, norinčiais apžiūrėti iš Europos atvežtas prekes, jie užlipo ant denio. Pamatę, jog denyje yra tik vienas įgulos narys, o keli likusieji darbuojasi triume, piratai grasindami pistoletais privertė visus susirinkti salone. Užpuolimas buvo toks staigus, kad niekas nedrįso pasipriešinti.
Pastatę sargybą ir užrėmę salono duris, piratai davė signalą bendrams krante. Atplaukė jų koks pusšimtis, abu laivai buvo piratų užimti tyliai ir be kraujo praliejimo. Brigantiną, kuri, piratų manymu, buvo nenaudinga, sudegino.
J. Bowenas, pasiskelbęs užimto „Speedy Return“ kapitonu, pasiliko senąją laivo įgulą arba didžiąją jos dalį, išvalė, suremontavo laivą, apsirūpino reikalingais daiktais ir pasiruošė naujiems nuotykiams Indijos vandenyne.
Pirmiausia J. Bowenas norėjo rasti vertingą grobį – didelį pirklių laivą „Rook Galley“, kurį anksčiau matė buvę „Speedy Return“ įgulos nariai. Niekur jo nesutikę, piratai patraukė į Mauricijaus salą, esančią už 900 km nuo Madagaskaro. Ten ieškomo laivo taip pat nebuvo. Kitus uoste stovinčius laivus J. Bowenas bijojo užpulti nežinodamas jų pajėgų. Baigiantis 1702 m., J. Bowenas susitiko su tokio pat „verslo“ atstovu Thomu Howardu. Šis tuomet vadovavo 36 patrankomis ginkluotam laivui „Prosperous“. Tapę partneriais, jie apiplėšinėjo visus Indijos vandenyne sutiktus laivus.
Karjeros pabaiga
Nusprendus, kad „Speedy Return“ ir „Prosperous“ per daug susidėvėjo ir nebetinka piratinei veiklai, abu laivai buvo sudeginti. J.Bowenas ėmėsi vadovauti neseniai Raudonojoje jūroje užgrobtam dideliam laivui „Defiant“. Po kelių sėkmingų žygių įgula nusprendė plaukti į Indijos Rajpuros uostą, kur pasidalins visą sukauptą grobį.
Kapinės: piratų amžino poilsio vieta saloje netoli Madagaskaro. / Redakcijos archyvo nuotr.
J. Bowenas ir dar 40 buvusių jo bendražygių paliko „Defiant“ laivą, ketindami pasitraukti iš piratavimo ir grįžti į Madagaskarą. Deja, pirato karjerą baigusiam J. Bowenui neteko pasimėgauti turtingo pensininko gyvenimu. Pakeliui į savo įkurtą „Fort Maratan“ piratų bazę, J. Bowenas mirė nuo tropinės ligos ir buvo palaidotas Reunjono saloje Indijos vandenyne, vos už 175 km nuo Madagaskaro.
