Klaidos kartojasi

„Matau vos ne kiekvieną kadenciją, kad kompetencija Seime mažėja“, – lygina jau 25-erius metus, septinta kadencija iš eilės, Seimo narys ekspremjeras Algirdas Butkevičius iš opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. Jo vertinimu, taip yra ir dabar, nors pripažįsta, kad šiam Seimui tenka dirbti išskirtinai sudėtingomis sąlygomis. Bandoma suvaldyti iš karto dvi krizes – COVID-19 pandemijos ir nelegalių migrantų. Dėl pandemijos dalis darbo komitetuose ir komisijose vyksta nuotoliniu būdu, produktyvumas mažesnis, kai negali diskutuoti akis į akį, sprendimai priimami lėčiau.

„Matau vos ne kiekvieną kadenciją, kad kompetencija Seime mažėjanti“, – lygina jau 25-erius metus, septinta kadencija iš eilės, Seimo narys A.Butkevičius. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr)

Vis dėlto, A.Butkevičiaus nuomone, tai nepateisina, kad valdantieji mokesčių įstatymus žadėjo priimti šiemet, tačiau jie parlamento posėdžių salės taip ir nepasiekė. Elektros energija brangsta, bet energetikos srities teisės aktai priimami neįsigili-nus, be gilesnio vertinimo ir diskusijų.

Seimo senbuvis stebisi, kaip elgiamasi su kai kuriais opozicijos parengtais projektais. Seime jiems perėjus pateikimo procedūrą, gavus teigiamą Vyriausybės išvadą, jie Seimo komitetuose guli ir mėnesį, ir du, ir tris. Kol komitetai nepateikia išvadų, jų negalima įtraukti į Seimo posėdžių darbotvarkę. „Man nesuprantamas toks politikų elgesys“, – sako A.Butkevičius.

Paklaustas, už ką galėtų pagirti valdančiuosius, jis pasidžiaugė, kad auga darbo užmokestis, pensijos, mažėja pajamų nelygybė, traukiasi šešėlinė ekonomika.

Šios, beje, kaip ir praėjusios, kadencijos valdančiųjų atstovas, dabar Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo ekspir-mininkas Viktoras Pranckietis prisimena, kad anuomet startuojant naujam Seimui buvo daug nežinomybės.

V. Pranckietis (P.Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Tai, ką jis vadina nežinomybe, kiti vadino tiesiog chaosu. Nenuostabu – rinkimuose triumfavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) prieš tai turėjo vieną atstovą, o gavo visą valdžią.

V.Pranckietis lygina: šįsyk nežinomybės nebuvo, bet buvo pandemija, visai kitokios aktualijos. Jis primena, kad praėjusios kadencijos Seimas startavo turėdamas ambicingų naujų planų, iš karto kilo ginčų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už šildymą, dirbtinio apvaisinimo, nors šis klausimas nebūtinai iš karto turėjo būti svarstomas. Dabar svarbiausi – pandemijos valdymo klausimai.

Bet panašumų yra. Per maža dauguma, sunku priimti ginčytinus įstatymus, įgyvendinti programą. „O klaidos tos pačios. Iniciatyvos, kad ateisime ir pakeisime pasaulį. Visi bando deklaruoti, kad bus geresni nei pirmtakai. Bet puola į lenktynes, kas daugiau užregistruos projektų, kas daugiau pakalbės“, – vardija V.Pranckietis.

Kliūva krizių valdymas

Dabartiniai valdantieji, būdami opozicija, aršiai kritikavo anuometį pandemijos valdymą. Dabar pirmų metų valdžioje sukaktis – virusui viršijant naujus rekordus, o į dabartinius valdančiuosius skrieja buvusių valdančiųjų, dabar opozicijos, kritikos strėlės. Reikia pripažinti, abiem atvejais – gana pagrįstai.

Maža to, užgriuvo Aliaksandro Lukašenkos mobilizuotas nelegalių migrantų desantas prie Lietuvos sienos. Opozicija žvangina interpeliacijos ginklais už prastą migrantų krizės valdymą vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei.

Kaip ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, premjerei Ingridai Šimonytei. Bet gąsdinimai nė vienu oficialiu aktu nevirto.

I. Šimonytė (P.Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Beje, per pirmus metus nė vienos interpeliacijos nesurengė ir ankstesnės kadencijos Seimas.

Trūksta dialogo

Šis Seimas išskirtinis ne tik dėl jų daliai tekusių dviejų didžiulių krizių.

„Riaušių prie Seimo buvome nematę dvylika metų, ir tai buvo nukreipta apskritai prieš Seimą, ne tik prieš valdančiuosius. Kai kas iš opozicijos tikėjosi, kad minia juos palankiai sutiks ir jie galės pasimėgauti vos ne savo triumfu, jog štai juos minia myli, bet to nesulaukė“, – pastebi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius. Jis pabrėžia, kad rugpjūčio 10-osios mitingas, virtęs riaušėmis, parodė dialogo svarbą. Dabar visuomenė susiskaldžiusi, bet tai reikia priimti kaip natūralų dalyką ir tiesiog stengtis su žmonėmis kalbėtis, kaip Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paskui ir padarė.

Kalbėtis reikia ir dviprasmiškai visuomenės vertinamais klausimais, kaip kad valdančiųjų Seime stumiamas partnerystės įteisinimas ar nedidelio kiekio lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, kurie dar labiau kaitina įtampą. „Galima valdančiuosius bandyti suprasti – jie nori įgyvendinti savo rinkimų programą. Bet jei kyla riaušės prie Seimo, negali sakyti, kad kaltas tik Kremlius ar kad mes viską darome gerai, bet žmonės nesupranta. Turi būti žingsnių ir iš politikų pusės, kad tos įtampos būtų mažiau“, – įsitikinęs M.Baltrukevičius.

Prioritetų nesijaučia

Visuomenėje daugiausia ir kalbama apie žmonių dviprasmiškai vertinamus projektus, kuriuos valdantieji žada vis tiek priimti. Tačiau apie daugelį kitų žadėtų permainų girdėti mažiau, nors, auksinė taisyklė, jei atėjus į valdžią nori ką keisti, tai turi daryti per pirmus ir antrus kadencijos metus.

Negerai, kad nesijaučia, kas yra pagrindiniai valdančiųjų prioritetai. Jei jie nesugeba parodyti, kad vykdo savo programą.

„Negerai, kad nesijaučia, kas yra pagrindiniai valdančiųjų prioritetai. Jei jie nesugeba parodyti, kad vykdo savo programą, kad viskas vyksta pagal planą, lieka toks neaiškus įspūdis“, – vertina M.Baltrukevičius.

Kai kurie įvardyti prioritetai pajudėjo, pavyzdžiui, pasirašytas partijų susitarimas dėl švietimo politikos, to nepavyko da-bartinių valdančiųjų pirmtakams. Tačiau realią jo įtaką pamatysime tik po kažkiek laiko, nes viena – pasirašyti, kita – įgyvendinti.

Valdantieji puolė revizuoti ir pirmtakų kadencijos vieną esminių prioritetų – mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą. Seimo pirmojo gimtadienio išvakarėse grupė ne tik valdančiųjų, bet ir opozicijos narių įregistravo projektą liberalizuoti samanės gamybą. Kai pirmą kartą Lietuvoje teko paskelbti nepaprastąją padėtį, o pandemija pasiekė piką, gal samanės problema galėjo palaukti?

Beje, ir praėjusios kadencijos Seimo starte buvo ne pirmo aktualumo iniciatyvų. Jau pirmą mėnesį „valstiečiai“ užvirė ginčus, kiek embrionų galima užšaldyti dirbtiniam apvaisinimui, pasišovė visus vaikus aprengti tautiniais kostiumais.

Valdantieji vieningesni

Dabartinis Seimas pranoko pirmtakus didesne valdančiųjų darna, nors, teisybė, nelabai daug kartų buvo galima realiai patik-rinti, kiek toji dauguma vieninga. Vakar buvo vienas tokių, ir balsavimas dėl Prezidento veto mokamiems COVID-19 testams parodė – dauguma yra.

Vis dėlto akivaizdu, kad, palyginti su pirmtakais, dabar vienybės valdančiojoje koalicijoje daugiau, o įtampa tarp partijų ar atskirų politikų labai aštriais pavidalais į viešumą neišeina. Anuomet net LVŽS vedliai Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis tarpusavyje viešai apsižodžiuodavo. O valdančioji koalicija pirmojo gimtadienio nė nesulaukė. Suskilę socialdemokratai 2017 m. rugsėjį iš jos pasitraukė, liko tik jų dalis, susibūrusi į Socialdemokratų darbo frakciją.

S. Skvernelis (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Šįsyk metų kartu neatlaikė opozicinė LVŽS: S.Skvernelio ir R.Karbauskio skyrybos įvyko, nors ir beveik penkeriais me-tais vėliau, nei prognozuota.

S.Skvernelio buriama nauja partija vadinama viena iš šio politinio ciklo intrigų, bet Seime, M.Baltrukevičiaus prognozėmis, jo frakcija didžiąją kadencijos dalį bus panašaus dydžio kaip dabar, o sveriant įtaką Seime, aritmetika išlieka svarbiu faktoriumi. Be abejo, S.Skvernelis, nors nėra oficialus opozicijos lyderis, bet ryškiausia opozicijos figūra, o populiarumas galios prideda. Tad, jei pavyks suburti naują partiją ir jos populiarumas didės, gal ir frakcija gali tapti gausesnė, bet, tikėtina, jau antroje kadencijos pusėje.

Beje, pastebi M.Baltrukevičius, nežinia, ar kada buvo, kad Seime nebūtų Mišrios Seimo narių grupės. Turbūt tai laikina padėtis, bet dabar visi parlamentarai suradę kažkokią frakciją.

Nors ir praėjusios kadencijos opozicija vieninga nebuvo, o dėl ambicijų net broliškos konservatorių ir liberalų partijos ne-sutarė dėl opozicijos lyderio pozicijos, dabar net penkių opozicinių partijų bendro veikimo galimybės dar mažesnės, juolab, primena M.Baltrukevičius, daug asmeniškumų tarp LVŽS ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partija su Regionų frakcija turi įtampų dėl praeities politinių nuoskaudų.

Nauja mūsų politikoje, kad LVŽS suformavo šešėlinę vyriausybę. Tačiau, eksperto vertinimu, pavieniai politikai, praėjusią kadenciją buvę aktyvūs valdančiojoje daugumoje, matomi ir dabar, o šešėlinė vyriausybė, kaip veiksmingas idėjas siūlantis vienetas, – nelabai.

Prezidentui meilės nedaug

Nesiklosto Seimo santykiai su Prezidentu. Vis dėlto, M.Baltrukevičiaus nuomone, reikia skirti formalius ir neformalius dalykus. Prezidento vetuotų įstatymų statistika niekuo neypatinga.

Retorikos tarp valdančiųjų ir prezidento aspektu, nors visko yra buvę Lietuvos istorijoje, bet dabar įtampa stipriai juntama. Kai kas kelia klausimą, kas pirmas pradėjo, kaltina konservatorius dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje problemos kėlimo.

„Bet negali sakyti, kad dabar Prezidentas retorikos požiūriu kaitintų Seime atmosferą ar kad vetuotų įstatymus siekdamas pakenkti valdantiesiems, parodyti savo galią (gal išskyrus veto dėl COVID-19 testų). Jo kritika daugiau nukreipta į Vyriausybę. Seimo pirmininkė, jei tik prireikia, užima taikytojos poziciją, mažina įtampą“, – sako M.Baltrukevičius.

Skandalų mažiau

Pirma šios kadencijos Seimo sensacija gal galima vadinti, kad vos septintą naujo Seimo darbo dieną LVŽS lyderis R.Karbauskis pareiškė atsisakantis mandato, mat valdantieji iš LVŽS frakcijos atima jiems priklausančias pozicijas dėl keršto jam.

Po poros mėnesių Seime nusibodo ir su Darbo partija mandatą laimėjusiam Antanui Guogai. Jei nebūtų pats pasitraukęs, būtų pašalintas, nes, paaiškėjo, jau dirbo vienos užsienio bendrovės vadovu.

Precedento neturinčiu atveju parlamentarizmo istorijoje Darbo frakcijos narys Mindaugas Puidokas pavadino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kratą jo darbo kabinete, apkaltindamas pareigūnus, kad prieš jį buvo smurtaujama: buvo smaugiamas, suplėšyti drabužiai. Vėliau paaiškėjo, kad STT veiksmų ėmėsi gavusi pranešimą, jog M.Puidoko patarėjas siūlė vienam Seimo nariui kyšį.

Bet šis Seimas neprilygsta pirmtakams pagal skandalų skaičių. Anas debiutavo Gretos Kildišienės skandalu. Vos po poros mėnesių su trupučiu jai teko pasitraukti iš Seimo, paaiškėjus, kad ji nedeklaravo, jog naudojasi R.Karbauskio „Agrokoncernui“ priklausančiu automobiliu, o tai pažeidžia teisės aktus.

Inicijuota apkalta Seimo nariui Mindaugui Basčiui dėl bendravimo su buvusiais KGB darbuotojais, svarstyta apie ją dar dviem: Kęstučiui Pūkui – dėl įtarimų priekabiavimu ir Artūrui Skardžiui – dėl jo ryšių su energetikos įmonėmis.

Kuo toliau, tuo blogiau?

Nors apie Seimą dažnai pasakoma – kuo toliau, tuo blogiau, „Vilmorus“ visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro direktoriaus sociologo dr. Vlado Gaidžio akimis, dabartinis neišskirtinis – kaip nepasitikėjo žmonės Seimu, taip ir nepasitiki. „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausoje 11 proc. Seimu pasitiki, 55 proc. nepasitiki – šie skaičiai panašūs kaip ir anksčiau, ir tai ne tik Lietuvos tendencija.

Visuomenės nuotaikos rodo, kad visi Seimai juos nuvilia. Iš ankstesniojo tikėtasi, kad jis iš tikrųjų atneš kažką naujo, skirtingo nei vadinamųjų tradicinių partijų valdžia, bus arčiau žmonių. Bet iš to liko šnipštas.

Dabartinė valdančioji dauguma žadėjo naują politinę kultūrą. „Pirma šio Seimo diena buvo geriausias atsakymas, ar to galima tikėtis“, – M.Baltrukevičius primena Seimo vicepirmininkų skyrimą ignoruojant didžiausią opozicinę LVŽS frakciją.

Kitais metais valdančiajai daugumai jis linki ne tik stabilizuoti COVID-19 pandemijos situaciją, išspręsti migrantų krizę, bet ir daugiau dialogo su visuomene, ypač kontroversiškesniais klausimais, išspręsti tiesioginių rinkimų klausimą, kad žmonės neliktų nusivylę. Dar vienas iššūkis – infliacija. Klausimai, kuriuos žmogus jaučia per piniginę, labai svarbūs, ir valdantieji turi reaguoti.

Tyrimo metu gyventojų teirautasi, kokie buvo jų lūkesčiai ir kaip jie vertina pirmuosius parlamentarų darbo metus.

45 proc. apklaustųjų Seimo darbą įvertino blogai, 13 proc. – gerai, o 42 proc. nuo vertinimų susilaikė.

Seimas į pirmąjį posėdį susirinko prieš metus ir vieną dieną – 2016 metų lapkričio 14-ąją.

Ketvirtadalis – nusivylę

Skaidant rezultatus detaliau, beveik ketvirtadalis (23,6 proc.) gyventojų sakė, kad pirmieji Seimo darbo metai buvo blogesni nei jie tikėjosi, o 20,9 proc. respondentų nurodė, kad Seimo darbą vertina blogai, kaip ir tikėjosi.

Maloniai Seimas nustebino tik kas dvidešimtą gyventoją – 5,2 proc. apklausos dalyvių tvirtino, kad Seimas dirbo geriau nei jie tikėjosi. 8 proc. parlamentarų darbą įvertino gerai, kaip ir tikėjosi.

Trečdalis respondentų pasirinko atsakymą, kad Seimo darbo nevertina „nei gerai, nei blogai“, 9 proc. sakė neturį nuomonės.

Tyrimo metu spalio 14-29 dienomis apklausti 1007 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Paklaida siekia 3,1 procento.

Darbai: alkoholis ir urėdijos

Kovodamas su paplitusiu alkoholizmu, Seimas birželį nusprendė, kad nuo 2018 metų bus uždrausta alkoholio reklama, jis bus parduodamas tik asmenims nuo 20 metų, trumpės pardavimo laikas, tačiau sprendimą dėl specializuotų parduotuvių atidėjo.

Parlamentarai liepą atvėrė kelią urėdijų reformai – numatyta, kad valstybinių miškų valdymas bus sutelktas vienoje įmonėje, bet reformos įgyvendinimas priklausys nuo Vyriausybės sprendimų.

Po kai kurių pataisų liepą įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, palengvinęs darbuotojų atleidimą. Vasarį Seimas įstatymu įtvirtino fizinių bausmių vaikams draudimą, o rugsėjį patvirtino vaiko teisių apsaugos reformą.

Seimas taip pat sustiprino Lietuvos įsitraukimą į NATO ir priėmė sprendimus, kuriais siekiama blokuoti Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statomą Astravo atominę elektrinę.

Skandalai: korupcija ir Rusija

Per pirmuosius darbo metus Lietuvą sudrebino keli politinės korupcijos skandalai – teisėsauga įtarimus pateikė Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Anksčiau įtarimai pateikti partijai „Tvarka ir teisingumas“. Įtarimų sulaukęs parlamentaras Gintaras Steponavičius pasitraukė iš liberalų gretų.

Dėl įtartinų ryšių su Rusija socialdemokratui Mindaugui Basčiui pradėta apkalta, o Kęstutis Pūkas sulaukė apkaltos ir kaltinimų seksualiniu priekabiavimu.

Seimo Antikorupcijos komisija tyrė socialdemokrato Artūro Skardžiaus šeimos interesus energetikoje ir galimą interesų konfliktą. Žiniasklaidos dėmesio centre ilgą laiką buvo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ir vėliau iš Seimo pasitraukusios Gretos Kildišienės santykiai.

Šią savaitę policija pradėjo tyrimą dėl įtarimų, jog Seimo narys Linas Balsys galėjo automobilį vairuoti neblaivus. Jo šeima pranešė, kad Seime nesirodantis politikas šiuo metu yra gydytojų ir artimųjų globoje. „Valstiečiai“ savo ruožtu inicijuoja apkaltą konservatoriui Vytautui Juozapaičiui dėl jo koncertinės veiklos.

Iššūkiai: stabilumas ir emigracija

Veiklos metinių nesulaukė ir porinkiminė valdančioji „valstiečių“ bei socialdemokratų koalicija. Iš jos nusprendus trauktis daliai socialdemokratų, „valstiečiai“ gali susidurti su iššūkiu užsitikrinti daugumos paramą svarbiems sprendimams. Politikams didėja spaudimas imtis ryžtingos mokesčių reformos, kad sumažintų didžiulę socialinę nelygybę.

Seimas birželį patvirtino abstraktų planą dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos, tačiau reali reforma galėtų įvykti tik priėmus konkrečius sprendimus ir pakeitus įstatymus.

Įvertinę Konstitucinio Teismo poziciją ir emigrantų lūkesčius, parlamentarai turės apsispręsti, ar skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės praplėtimo.

Seimo darbotvarkėje taip pat turėtų atsidurti valstybės tarnybos reforma, tačiau Vidaus reikalų ministerijos projektas jau sulaukė daug kritikos.

Dominuoja „valstiečiai“

Seime daugiausia dirba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų. Ši partija delegavo Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, „valstiečių“ frakcijoje yra 56 parlamentarai. Konservatoriai Seime turi 31 atstovą.

Po nesutarimų dėl tolesnio darbo valdančiojoje koalicijoje socialdemokratai skilo į dvi grupes – partijos pirmininko Gintauto Palucko šalininkai turi septynis atstovus, o koalicijoje pasilikusią Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją sudaro 12 narių, įskaičiuojant du „darbiečius“.

Liberalai Seime turi 13 Seimo narių, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga – aštuonis atstovus, septyni parlamentarai dirba „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje, šeši politikai priklauso Mišriai Seimo narių grupei.