„Lidl Lietuva“ nuo pat savo veiklos šalyje pradžios rodo atsakingą požiūrį į aplinkos tausojimą ir iki 2025-ųjų pabaigos planuoja savo prekės ženklų pakuotėms sumažinti plastiko kiekį 20 proc. bei siekia, kad visos tokios pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbti.

Tvarūs žingsniai

Vienas iš pirmųjų „Lidl Lietuva“ plastiko tikslų buvo atsisakyti būtent vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių.

„Tačiau net ir šis vienas sprendimas sunaudojamo plastiko kiekį kasmet leis sumažinti daugiau kaip 90 t. Strategiją ir toliau nuosekliai vykdome, tad plastiko „Lidl“ tinkle lieka vis mažiau: pernai 20 proc. sumažinome vaisiams ir daržovėms skirtų plonųjų plastikinių maišelių svorį ir pristatėme jiems alternatyvą – daugkartinio naudojimo maišelius. Džiaugiamės, kad pirkėjai tokius pokyčius vertina teigiamai ir mielai renkasi aplinkai draugiškesnes alternatyvas“, – pasakojo „Lidl Lietuva“ Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovė Rasa Didjurgytė.

Jau nuo pernykščio pavasario prekybos tinklo pirkėjai gali įsigyti daugkartinių maišelių, skirtų daržovėms, vaisiams ir biriems produktams, susidėti. Juos galima naudoti kaip alternatyvą ploniems vienkartiniams plastikiniams maišeliams.

Naujųjų daugkartinių maišelių vaisiams ir daržovėms galima įsigyti visose „Lidl“ parduotuvėse. Tai sintetiniai, iš poliesterio pagaminti maišeliai, kurie gali būti skalbiami ir taip pat yra perdirbami.

Pradžių pradžia

Prieš atsisakant vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių, „Lidl Lietuva“ 2019 m. vasarą iš prekybos išėmė vienkartinius plastikinius indus, įrankius ir šiaudelius bei pakeitė šiuos gaminius atitikmenimis iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų. Tų pačių metų rudenį „Lidl“ taip pat sumažino trylikos šviežios mėsos produktų pakuotes. Priklausomai nuo pakuotės, plastiko buvo sumažinta nuo 8 iki 47 proc. Pavyzdžiui, smulkintos kiaulienos mentės ir jautienos mėsos pakuotėje buvo sumažinta 47 proc. plastiko, o kiaulienos nugarinės be kaulo pakuotėje – 45 proc.

Visi „Lidl“ siūlomi šviežios mėsos produktai yra vakuuminėje arba modifikuotos atmosferos pakuotėje, kuri padeda užtikrinti produkto saugą iki suvartojimo, pailgina galiojimo laikotarpį nenaudojant papildomų konservantų ir taip padeda mažinti maisto švaistymą. „Lidl Lietuva“ pirkėjams ir toliau pristato panašių aplinkai draugiškų sprendimų.

Pasak „Lidl Lietuva“ Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovės, prekybos tinklas praėjusiais metais sumažino parduotuvėse siūlomo „Saguaro“ vandens (tiekiamo bendrovės „Druskininkų Rasa“) butelių gamybai sunaudojamo plastiko kiekį: „Vien dėl to kasmet sutaupome daugiau kaip 47 t plastiko. „Lidl“ prisiima atsakomybę už savo veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei, todėl keliame sau ambicingus tikslus ir kryptingai siekiame juos įgyvendinti.“

Rasa Didjurgytė: mes prisiimame atsakomybę dėl mūsų parduotuvėse siūlomų prekių poveikio gamtai, todėl mažais žingsniais stengiamės artėti prie didelių tikslų įgyvendinimo.

Ir buitinė chemija – draugiškiau

Plastiko mažinimas maisto produktų pakuotėmis neapsiriboja. Visose „Lidl“ parduotuvėse galima rasti ne tik natūralesnių, bet ir draugiškesnių aplinkai buitinės chemijos priemonių, nes dalis šių priemonių buteliukų yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko. Tai irgi tik vienas iš daugybės būdų, padedančių prekybos tinklui ir toliau įgyvendinti tarptautinės „Schwarz“ grupės strategiją „REset Plastic“, kurią vykdo ir „Lidl Lietuva“.

„Mes prisiimame atsakomybę dėl mūsų parduotuvėse siūlomų prekių poveikio gamtai, todėl mažais žingsniais stengiamės artėti prie didelių tikslų įgyvendinimo. Džiaugiamės, kad „Pure Home by W5“ buitinės chemijos priemonių pakuotės yra pagamintos tausojant išteklius, taip pat yra perdirbamos ir padeda šiuos pažadus vykdyti dar greičiau“, – pasakojo R. Didjurgytė.

Pasak jos, minėti pakuočių pokyčiai įgyvendinti įvairioms „Pure Home by W5“ asortimento prekėms, skirtoms vonioms, dušams, langams ir stiklams valyti, taip pat švarai virtuvėje palaikyti – indams plauti ir riebalams valyti.

„Nuolat siekiame savo klientams pasiūlyti nepriekaištingos kokybės gaminių, kuriuos saugiai naudoti galėtų visa šeima, o kartu jie būtų ir tvarūs. Dėl to „Pure Home by W5“ buitinės chemijos priemonių sudėtyje nerasite dirbtinių dažiklių, iki 98 proc. „Pure Home by W5“ asortimento prekių ingredientų yra lengvai suyrantys, natūralios kilmės ir neteršiantys aplinkos“, – atkreipė dėmesį „Lidl Lietuva“ Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovė.

Tvaru: „Lidl“ kartu su partneriais iki 2025-ųjų pabaigos planuoja 20 proc. sumažinti plastikinių pakuočių skaičių privačių prekės ženklų produktams ir siekia, kad visos tokios pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbti.  „Lidl“ nuotr.

Be mikroplastiko

R. Didjurgytė pasakojo, kad prekybos tinklas „Lidl“ imasi vis naujų tvarumo tikslų. Vienas jų – mikroplastiko atsisakymas kosmetikos ir kūno priežiūros asortimente. „Mikroplastikas yra suprantamas kaip mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės, kurios gali būti sąmoningai dedamos į kosmetikos ir asmens higienos priemones, siekiant suteikti joms tam tikrų savybių, o kitos susidaro naudojant plastikinius, sintetinius gaminius, pavyzdžiui, kasdien dėvintis padangoms, kaskart skalbiant sintetinius audinius ar tiesiog skylant plastiko atliekoms, esančioms gamtoje“, – teigė ji.

Anot R. Didjurgytės, nors tarša mikroplastiku iš kosmetikos prekių yra palyginti nedidelė, prekybos tinklas užsibrėžė tikslą iki šių metų pabaigos pakeisti „Lidl“ privačių prekės ženklų kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių formules, panaikinant pridėtinį mikroplastiką ir taip mažinant jo patekimą į aplinką, vandenynus ir organizmus.

„Be to, siekdami, kad mūsų pirkėjai matytų produktus, kurie savo sudėtyje neturės mikroplastiko, šiuos gaminius imame žymėti specialiais ženklais „Sudėtyje nėra mikroplastiko“ („Formulation without microplastics“), taip dar labiau padidindami skaidrumą vartotojams“, – sako Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovė.

Ateities vizija

Kaip teigia Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė, plastikams gaminti pasaulyje sunaudojama 8–10 proc. visos mūsų planetoje išgaunamos naftos. Vieni iš populiariausių plastiko produktų – pirkinių maišeliai, kurių kas sekundę pasaulyje sunaudojama apie 160 tūkst. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, 2017 m. kiekvienas mūsų šalies gyventojas vidutiniškai sunaudojo 260 plastikinių pirkinių maišelių, per metus šalies gyventojų sunaudojamais maišeliais būtų galima padengti visą valstybės plotą.

„Dar prieš kelerius metus plastikinis maišelis buvo vienas populiariausių lietuvių pirkinių po loterijos bilieto. Blogiausia, kad dauguma maišelių yra panaudojami vos kartą, tik 1 proc. jų perdirbama, tad galima teigti, kad plastikiniai maišeliai yra viena dažniausių komunalinių atliekų šalyje“, – pasakodama apie plastikinių gaminių žalą, akcentavo I. Budraitė.

Pasak Žaliosios politikos instituto ekspertės, gali būti, kad birius produktus parduotuvėse ateityje dėsime į daugiausia iš smėlio gaminamus ir užsienyje jau populiarius silikoninius maišelius. Jie puikiai tinka sandėliuoti produktams šaldytuve, yra skirtingų spalvų, todėl lengva rūšiuoti maistą, juose įdėtą maistą galima šaldyti, šildyti mikrobangų krosnelėje, plauti indaplovėje.

Vis daugiau alternatyvų sukuriama ir vienkartiniams plastikiniams indams bei įrankiams pakeisti. Rinkoje jau įprasti ir paplitę mediniai, yra net valgomų vienkartinių įrankių. Jie gaminami iš įvairių augalinių pluoštų, pavyzdžiui, kviečių sėlenų, grybienos, akmens popieriaus, palmių ar bananų lapų, bambukų.

„Bėgant laikui vienkartinės pakuotės bus visiškai išstumtas iš prekybos – anksčiau ar vėliau tai turi įvykti, tačiau pradėti reikia nuo visuomenės sąmoningumo ugdymo, o tam, kad būtų pasiekta reikšmingų pokyčių, turime pasiūlyti vartotojui prieinamą ir patogią alternatyvą“, – mano I.Budraitė.

Paktą pasirašiusios šalys įsipareigojo mažinti nereikalingo plastiko naudojimą, skatinti pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir perdirbto plastiko naudojimą naujuose gaminiuose, pranešė Aplinkos ministerija.

Paktu siekiama, kad iki 2025 metų vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių iš žaliavinio plastiko naudojimas Europoje būtų mažinamas bent 20 proc., o visi šie teikiami rinkai gaminiai, kiek įmanoma, būtų naudojami pakartotinai ir perdirbami.

Taip pat siekiama, kad iki 2025-ųjų būtų perdirbama bent 25 proc. daugiau vienkartinių plastiko gaminių, o naujuose būtų bent 30 proc. perdirbto plastiko.

Tikslai yra savanoriški, jų neįvykdžius, sankcijos nenumatytos. Lietuvoje bus peržiūrima teisinė bazė ir planuojamos finansinės priemonės inovacijų ir perdirbimo srityje.

Paktą pasirašė ir Danija, Suomija, Prancūzija, Švedija, Vokietija, Olandija, Belgija (Flandrija), Slovėnija, Portugalija, Ispanija, Italija, Graikija ir Latvija.

Plastiko yra visur

„Minėtas EP sprendimas palies produktų gamintojus ir jų klientus. Pradedant kiekviena maža įstaiga, kuri savo veikloje naudojo vienkartinius indus, baigiant didelėmis įmonėmis ir centrais“, – pasakojo Aplinkos apsaugos instituto ekspertė Virginija Žygienė.

Jos teigimu, plastiko gamyba auga dideliais tempais, o tam įtakos turi vartojimas ir auganti ekonomika. Skaičiuojama, kad pasaulyje kasmet pagaminama apie 335 mln. tonų plastiko atliekų.

Dažniausiai įvairios vienkartinės pakuotės ar daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.

Mokslininkai perspėja, kad dėl plastiko taršos gali išnykti apie 700 rūšių jūrų gyvūnų ir žuvų.

„ES siekia, kad kiekvienas iš mūsų kuo mažiau vartotų, taip susidarytų mažiau atliekų. Be to, piliečiai raginami daugelį daiktų ir pakuočių vartoti pakartotinai. Jeigu visgi daiktas nebetinkamas vartoti, jis turėtų keliauti į perdirbimą arba deginimą, ir tik kraštutiniu atveju – į sąvartynus“, – perspėja V. Žygienė.

Laiko liko nebedaug – mažiau nei metai. Ką daro Lietuvos verslas, kad pasiruoštų šiam EP sprendimui įgyvendinti? „Kai kurie dideli prekybos centrai jau atsisakė plastikinių maišelių, kitos įmonės taip pat pradėjo ieškoti tvarių sprendimų. Plastiko yra ne tik maisto pakuotėse ir vienkartiniuose induose, bet ir drabužiuose, automobiliuose, maitinimo įstaigų dalijamuose žaisluose, statyboje, praktiškai – visur“, – vardijo ekspertė.

Pataria susimąstyti

Ar kada susimąstėte, kad įprastuose popieriniuose kavos puodeliuose yra plastiko? Pakuočių tvarkymo organizacijos duomenimis, kavos mėgėjai Lietuvoje per metus sunaudoja apie 40 mln. popierinių puodelių, o vienas Lietuvos biuro darbuotojas – vidutiniškai apie 500. O kur keliauja šie puodeliai? Dažniausiai – į buitinių atliekų konteinerius, o iš jų – į sąvartynus.

Jeigu žmogus sąmoningesnis, tokį puodelį jis išmeta į popieriui skirtus atliekų konteinerius. Tačiau, prisiminkime, net ir popieriniuose puodeliuose yra plastiko. Visgi, tikėtis kiekvieno sąmoningumo būtų naivu, tad kai kurios įmonės tiesiog pradėjo ieškoti alternatyvų, kuo pakeisti esamą tarą ir pakuotes. Ir, laimei, rado.

Susirūpino ne tik puodeliais

Degalinių tinklą valdanti „Viada LT“ jau ėmėsi iniciatyvos mažinti arba visiškai atsisakyti plastiko. Šis sprendimas – ilgalaikės strategijos dalis.

„Kombinuoto pobūdžio puodelius į popierinius ėmėmės keisti dar pernai. Šiuo metu visose mūsų degalinėse – tik popieriniai puodeliai. Mes tikrai nelaukiame galutinio EP nurodyto termino, o į mūsų aplinkosauginių prioritetų sąrašą yra įtraukti ne tik kavos puodeliai“, – pabrėžė įmonės generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

Taupydama popierių, įmonė sukūrė mobiliąją programėlę, kuria galima atsiskaityti už paslaugas degalinėse ir čekį gauti telefonu. Šiam procesui visiškai nenaudojamas popierius. Be to, įmonė pamažu atsisako popierinių sąskaitų faktūrų ir naudoja tik elektronines. „Per metus mes sukaupiame archyvą, kuris, sukrautas į lentynas, driektųsi kokį kilometrą. Visa tai mes perkėlėme į elektroninę erdvę“, – pasakojo L. V. Karlavičius.

Aplinkai saugoti įmonė naudoja ilgiau tarnaujančias LED lemputes, degalinėms aprūpinti perkama tik žalioji energija, o ateityje ant degalinių stogų planuojama įrengti saulės baterijas.

L. V. Karlavičius pabrėžė, kad ieškoti tvaresnių sprendimų įmonę paskatino ne tik siekis prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir klientai, kurių pasirinkimas vis dažniau būna palankus aplinkai.

Naujovę sukūrė lietuviai

Ieškojimas tvaresnių būdų ir medžiagų, kurias būtų galima lengviau perdirbti, yra pats geriausias sprendimas.

Ilgą laiką vienkartinius kavos puodelius „Viada LT“ pirko iš Kinijos gamintojų. „Kai pradėjome domėtis, ar įmanoma sukurti popierinius, mums vis atsakydavo neigiamai. Tačiau viena Lietuvos įmonė visgi ryžosi atlikti mokslinius tyrimus ir sukurti pakuotę. Mums reikėjo ne tik pakuotės, bet ir dizaino elementų, kurie būtų biologiškai skaidūs ir saugūs. Puodelis turėjo išlaikyti ir visus stiprumo bei temperatūros rodiklius. Šiam gamintojui pavyko sukurti tai, ko mums reikia, ir tuo mes labai džiaugiamės“, – neslėpė emocijų L. V. Karlavičius.

Dabar „Viada LT“ tinklo degalinėse pirkėjas randa tik naujos technologijos popierinius puodelius su vandeniui atsparia danga. Jie yra ekologiški ir gali būti rūšiuojami kartu su popieriumi bei perdirbami.

Beje, degalinėse neliko ne tik puodelių su plastiku, bet ir plastikinių dangtelių – juos pakeitė kompostuojami dangteliai iš natūraliai suyrančių medžiagų.

„Liaudiškai sakant, šis dangtelis yra pagamintas iš krakmolo. Per dvejus, trejus metus nieko nedarant jis ištirpsta ir pavirsta trąša, o jeigu naudojami pramoniniai komposto įrenginiai, tai dangteliai suyra dar greičiau“, – pasakojo įmonės vadovas.

Kava nebrangs

Ar dėl tokių inovatyvių sprendimų gali pabrangti kava? „Kavos puodelis mums tapo brangesnis 10 proc., tačiau klientui už kavą mokėti daugiau nereikės. Už tokias inovacijas mes tikimės mokesčių nuolaidos, kuri ir kompensuotų didesnes išlaidas“, – vylėsi L. V. Karlavičius.

Beje, ne visos įmonės taip pasielgė. V. Žygienė pasakoja, kad Londone šešiais centais buvo apmokestinti vienkartiniai puodeliai. „Kas tuomet atsitiko? Žmonės pakeitė savo įpročius ir pradėjo nešiotis daugkartinius puodelius“, – pastebėjo ekspertė.

Visgi lietuvių įpročiai kiek kitokie nei britų. Tą mato ir L. V. Karlavičius. Nors įmonė „Viada LT“, kaip ir kiti degalinių tinklai, siūlo pirkėjams rinktis daugkartinius puodelius, populiaresni išlieka vienkartiniai.

„Yra tam tikri nepatogumai: juos reikia išplauti, prisiminti, įsidėti į mašiną ir pan. Ieškodami tvarių sprendimų, mes nutarėme kirsti per patį didžiausią blogį – patys pakeisti siūlomą tarą ir paversti ją lengvai perdirbama“, – pridūrė L. V. Karlavičius.

Blogis – kombinuotos pakuotės

V. Žygienė pabrėžė, kad didžiausia problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra ne pats plastikas, o jo perdirbimas – mat daug gaminių yra kombinuotų. „Kalbu apie mums įprastus kavos puodelius, kuriuose iki šiol buvo ir popieriaus, ir plastiko. Todėl ieškojimas tvaresnių būdų ir medžiagų, kurias būtų galima lengviau perdirbti, yra pats geriausias sprendimas“, – pabrėžė ekspertė.

Pasak jos, žmonija negali atsisakyti visko ir rinktis kraštutinumus, tačiau būti išradingesniam visuomet galima.

L. V. Karlavičius pridūrė, kad pakuotėms, kuriose laikomi „Viada LT“ gaminami sumuštiniai, taip pat ieškoma alternatyvų.

„Pats realiausias būdas – surasti popierinį arba perdirbamą sprendimą. Svarbiausia – atsisakyti kombinuotų pakuočių, kurias ir sunkiausia perdirbti. Plastiku dengtas kartono gaminys – toks anksčiau buvo mūsų puodelis. Atskirti popierių ir plastiką beveik nėra jokių galimybių. Tad tokie puodeliai patekdavo į sąvartynus ir praeidavo daug metų, kol išnykdavo“, – svarstė L. V. Karlavičius.

Prancūzijos ir Nyderlandų iniciatyva parengtu paktu siekiama skatinti atsakingą plastiko naudojimą, surinkimą, rūšiavimą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir perdirbto plastiko dalies naudojimą gamyboje.

„Aplinkos ministerija teigiamai vertina šią iniciatyvą ir siūlo jungtis vyriausybiniu lygiu, nes įgyvendinant pakto siekius, Lietuvai būtų lengviau pasiekti ir kituose Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos teisės aktuose numatytus tikslus“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pakto įsipareigojimai taikomi vienkartiniams plastikiniams gaminiams ir pakuotėms. Siekiama, kad iki 2025 metų jų naudojimas būtų mažinamas bent 20 proc. (pagal svorį), be to, visi rinkai teikiami vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir pakuotės, kiek įmanoma, būtų naudojamos pakartotinai ir perdirbamos.

Siekiama, kad iki 2025 metų būtų perdirbama bent 25 proc. daugiau vienkartinių plastikinių gaminių ir pakuočių, o naujuose gaminiuose ir pakuotėse būtų bent 30 proc. perdirbto plastiko.

Pakto tikslai – savanoriški, neįvykdžius numatytų siekių, sankcijos nėra numatytos.

Prie iniciatyvos ketina jungtis Danija, Suomija, Švedija, Ispanija, Portugalija, Italija, Prancūzija, Olandija.