Šarvuotos kliūtys

Pranešimas apie tai, kad kažkas dega septintajame Šarkuvos gatvės dvylikaaukščio monolito aukšte buvo užregistruotas 2.01 val. Pasak skambinusiojo, laiptinė pilna dūmų ir vieno buto, kuriame, greičiausiai, – gaisro židinys, durys – praviros. Pagalbos šaukėsi situacijos įkaitais tapę kaimynai.

Į įvykio vietą buvo pasiųsti net šeši Kauno ugniagesių gelbėtojų automobiliai iš trijų mieste įsikūrusių komandų. Tarp jų – ir autokeltuvas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Atvykus pirmosioms ugniagesių gelbėtojų pajėgoms, konstatuota, kad, laimė, šį kartą neteko susidurti su tokiomis problemomis, kaip jau minėtos 2012-ųjų kovo 25-osios nakties gaisro viename Baltų prospekto daugiabutyje atveju – nereikėjo rankomis perkelti į kitą vietą privažiuoti prie gaisravietės trukdančius automobilius. Šį kartą jais daugiabučio prieigos nebuvo užstatytos.

Tačiau, patekus į šio monolito laiptinę, susidurta su kitomis problemomis. Nebuvo įmanoma patekti į virš gaisravietės esančius aukštus – perspėti jų gyventojus, kaip šiems elgtis, nes, anot Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovės Džiugintos Vaitkevičienės, rastos užrakintos šarvuotos atsarginių jų išėjimų durys, kas yra griežtai draudžiama. Jas teko laužti, o tai užtruko apie pusvalandį.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Palangės kalinys

Kartu su aprašytomis problemomis reikėjo skubiai spręsti ir kitą – kaip kuo skubiau padėti degančio buto savininkui, sėdėjusiam lauke ant palangės, kitų šaltinių teigimu, – ant balkono atbrailos, pro jo buto septintajame aukšte langą veržiantis juodiems dūmams. Greičiausiai dėl to, kad palikti gaisravietę per uždūmintą laiptinę jau nebuvo galimybės.

Nelaimėlį bandyta pasiekti keltuvu. Tačiau galiausiai jis po penkių minučių nukeltas iš vidaus ir per laiptinę perduotas greitosios medikams. Teigiama, kad šis neaiškaus amžiaus, asocialią primenantis vyriškis po medikų apžiūros šių pagalbos bei tolesnio gydymo atsisakė.

Galų gale išlaužus jo kaimynų iš viršutinių aukštų laiptinių evakuacinių išėjimų duris, šiems nurodyta neiti iš butų į uždūmintą laiptinę, atsidaryti langus, bet užsidaryti ventiliacijos angas. Tiesa, vieno aštuntojo aukšto buto durų niekam neatidarant, nejuokais sunerimta, kad ir ten gali būti nukentėjusiųjų. Galiausiai, padedant kaimynams, išsiaiškinta, kad jis – jau kelis mėnesius negyvenamas.

Gaisras buvo lokalizuotas per pusvalandį, o visiškai užgesintas tik apie trečią valandą nakties. Nors daugiau šio daugiabučio gyventojų, pirminiais duomenimis, nenukentėjo, visiškai išdegė vienintelis degusio buto kambarys bei stipriai aprūko jo virtuvė.

Dėl ko kilo šis dar palyginti laimingai pasibaigęs gaisras, nes, kaip paaiškėjo, sudegusiame bute nebuvo įrengtas dūmų detektorius, dar tiriama.

Vilmanto Raupelio nuotr.

To pamiršti neįmanoma

2012-ųjų kovo 25-osios naktį – apie 2.30 val. kilus gaisrui viename Baltų prospekto septintojo aukšto bute, jame vykusio vakarėlio dalyviai gelbėjosi šuoliais per balkoną, po kurių kai kurie iš jų liko neįgaliais. Palikti gaisravietę per laiptinę jie taip pat negalėjo, nes vienas iš jų draugų, atidaręs lauko duris pasigirdus šių skambučiui, buvo kerštauti nusiteikusių bendraamžių padegtas. Ir nuo jo, dar bandžiusio gelbėtis vonioje, akimirksniu suliepsnojo degiomis medžiagomis buvęs iškaltas šio buto koridorius.

Nelaimėliui išsigelbėti nepavyko, o šis butas, kurį jis nuomojosi su draugu, tada sudegė visiškai. Ugnies spąstuose tada atsidūrusiems žuvusiojo draugams teko šokti iš balkono ir todėl, kad buvo užrakinti ar užstatyti sunkiais daiktais kaimyninių balkonų liukai, kuriais taip pat buvo galima saugiai palikti gaisravietę. Kol ugniagesiai gelbėtojai tada rankomis perkėlinėjo į kitą vietą privažiuoti prie daugiabučio trukdančius kaimynų automobilius, besislėpusieji nuo ugnies degančio buto balkone dar bandė, išlipę iš jo, laikytis įsikibę į turėklus. Tačiau iš karščio ilgai iškabėti nepavyko. Ir kai kurie iš jų nukrito į apačią paskui iš septintojo aukšto iššokusius draugus.

Kaip teigiama Alytaus rajono savivaldybės pranešime, jo priežastis kol kas oficialiai nenustatyta. Išdegė palyginti nedidelis 5-6 arų plotas, nes šalia gyvenantys žmonės laiku pastebėjo ugnį ir vieningai suskubo gesinti degančius javus, jiems į pagalbą greitai atvažiavo ugniagesių automobilis.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius, buvęs įvykio vietoje, sako, kad tik per stebuklą išvengta didelės nelaimės, nes už 30 metrų nuo degančių javų stovi sodybos pastatai, dar arčiau, tik per kelią – fermų statiniai. Kviečių lauke išplitęs gaisras greitai galėjo pasiekti ir sunaikinti žmonių turtą.

V. Pranskevičius atkreipia rajono gyventojų dėmesį, kad laukuose labai sausa, todėl būtina imtis visų atsargumo priemonių, griežtai laikytis darbų saugos reikalavimų javapjūtėje dirbant su technika.

„Pagal Europos Sąjungoje naudojamą aviacijos incidentų tyrimo metodiką, minėtas įvykis nėra priskirtinas nei prie avarijų, nei prie pavojingų incidentų“, – teigiama pranešime.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad balandžio 20 dieną Lietuvos oro erdvėje įvyko incidentas, kurio metu tarp dviejų orlaivių nebuvo išlaikytas būtinas atstumas – vadinamasis skirstymo minimumas.

Suveikus abiejų orlaivių susidūrimų ore vengimo sistemoms (ACAS), įgulos gavo jų patariamuosius sprendimus, kaip išvengti susidūrimo.

Vykdant patariamuosius nurodymus, viena iš įgulų gavo kitą sistemos pranešimą – susidūrimui su trečiu orlaiviu išvengti.

Anot „Oro navigacijos“, dėl sėkmingų sistemos ir žmonių sprendimų didesnių incidentų buvo išvengta.

Valstybės įmonė teigia, kad incidento sunkumo laipsnį lemia keli parametrai. Vienas jų – nustatyto skirstymo minimumo pažeidimo dydis, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo toks, kad atitiktų pavojingo incidento laipsnį.

Anot jos, kitas vertinimo veiksnys susijęs su tuo, kaip susiklosčiusią situaciją suvaldo tiek skrydžių vadovas, tiek pilotas.

Nagrinėjamu atveju priartėjus orlaiviams, situacija ištaisomųjų veiksmų etape buvo pakankamai valdoma tiek skrydžių vadovo, tiek pilotų, todėl rizikos laipsnis nesiekia pavojingo incidento, nurodė „Oro navigacija“.

Dar preliminaraus tyrimo metu buvo nustatyta, kad incidento metu horizontalus atstumas tarp orlaivių buvo ne mažesnis nei 5 kilometrai, vertikalus – ne mažiau kaip 200 metrų.

Portalas 15min.lt anksčiau skelbė, kad incidentas įvyko galbūt dėl pervargusio skrydžių dispečerio.

„Oro navigacija“ BNS nurodė, kad skrydžių vadovas nei prieš pamainą, nei pamainos metu nusiskundimų dėl sveikatos būklės neturėjo, o poilsiui skirtą pertraukų laiką įvertino kaip pakankamą.

Įmonės duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įvykę du panašaus pobūdžio incidentai.

„Oro navigacija“ sako šiuo metu diegianti modernesnę sistemą, perspėjančią apie pavojingą orlaivių priartėjimą.

Apie incidentą buvo informuota Teisingumo ministerija, Europos aviacijos saugos agentūra bei Transporto kompetencijų agentūra.

Portalo duomenimis, balandžio 19 dienos vakarą civiliniai orlaiviai virš Lietuvos skrido viename 11 kilometrų aukštyje.

Lenkų aviakompanija LOT skrido iš Varšuvos į Taliną, turkų kompanija „Corendon“ suomių poilsiautojus iš Oulu miesto skraidino į Chaniją Kretoje, o Tuniso „Nouvelair“ skrido iš Helsinkio į Monastyro miestą Tunise.

Maždaug ties Marijampolės savivaldybe lėktuvų oro keliai susikirto. Portalas teigia, kad oro kontrolės dispečeris tokiu atveju turėjo nurodyti keisti aukštį, tačiau dėl tam kol kas nežinomų priežasčių tokia informacija nebuvo perduota.

Valstybės įmonė „Oro navigacija“ BNS teigė, kad incidento išvengta dėl įdiegtų kelių lygių saugos priemonių, tačiau daugiau informacijos šiuo metu pateikti negalinti dėl vykstančio įvykio tyrimo.

„Labai griežtai vertiname informaciją apie galimą incidentą ore. Šiuo metu vyksta tyrimas, kurio rezultatai bus analizuojami su atsakingomis institucijoms. Negali būti net menkiausio šešėlio dėl „Oro navigacijos“ sugebėjimo užtikrinti saugumą oro erdvėje“, – BNS persiųstame komentare sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Negali būti net menkiausio šešėlio dėl „Oro navigacijos“ sugebėjimo užtikrinti saugumą oro erdvėje.

Portalo 15min.lt žiniomis, incidentas įvyko galbūt dėl pervargusio skrydžių dispečerio, o aviakatastrofos išvengta įsijungus lėktuvų perspėjimo sistemai TCAS, dėl kurios orlaiviai skubiai pakeitė aukštį ir nesusidūrė.

Darbuotojo nuovargį neigia

Penktadienį „Oro navigacija“ pranešė, kad incidento metu Regiono skrydžių valdymo centre (RVSC) naktinėje pamainoje dirbo keturi darbuotojai – pamainos viršininkas ir trys skrydžių vadovai.

„Žiniasklaidos paskleista informacija apie neblaivų ar darbo metu užmigusį darbuotoją neatitinka tikrovės – tai užfiksuota vykstančio tyrimo metu objektyviomis įmonės kontrolės priemonėmis. Preliminarus tyrimas rodo, kad incidento metu horizontalus atstumas tarp orlaivių buvo ne mažesnis nei 5 km, vertikalus – ne mažiau kaip 200 metrų“, – teigiama valstybės įmonės komentare.

„Oro navigacija“ teigia, kad apie incidentą informuotos visos atsakingos institucijos – Europos aviacijos saugos agentūra, Transporto kompetencijų agentūra ir Teisingumo ministerijos atsakingi asmenys.

Taip pat įmonė teigia, kad per 2017–2018 metus nebuvo incidentų, kurių priežastis būtų nuovargis ar skrydžių vadovų trūkumas.

Pranešama, kad dėl skrydžių vadovų klaidingų veiksmų neužfiksuota jokių įvykių ir šių metų pirmąjį ketvirtį.

Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo pats Kęstutis K., šiuo metu jis aktyviai ruošiasi Lietuvos triatlono taurės varžyboms, o tam reikia numinti ne vieną kilometrą. 

Tačiau penktadienio pasivažinėjimas Kauno rajone, Raudondvaryje, Senųjų Bernatonių apylinkėse galėjo baigtis labai liūdnai.

„Gerai, kad važiavau pakėlęs galvą. O jei galva būtų nuleista? Kas tada?“, – apie tragiškas pasekmes dėl lengvojo automobilio vairuotojo manevro kelyje užsimena vyras.

Kaip pasakoja jis, incidentas įvyko apie 13 val.

„Šiame kelyje važiuoju dažnai, kadangi danga labai tinkama, visiškai naujai sutvarkyta. Automobiliai čia taip pat važiuoja retai, todėl ir rizikos mažiau“, – detalizuoja kaunietis ir pamini, kad toks įvykis nutiko pirmą kartą.

Užfiksuotame vaizdo įraše matoma, kad Kęstutis važiuoja kelkraštyje, o prieš jį priešprieša atvažiuoja lengvasis automobilis. Jis tvarkingai važiuoja savo eismo juosta. Tačiau už jo važiuojantis „Nissan“ staiga ima lenkti ir šis manevras priverčia jį išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Būtent tą, kuria važiuoja dviratininkas. 

„Ar šioje kelio dalyje buvo galima lenkti – nežinau, tačiau, mano nuomone, visais atvejais vairuotojai turi įsitikinti, ar lenkimo manevras nekelia pavojaus“, – Kelių eismo taisykles (KET) primena „Orkos“ triatlono komandai priklausantis sportininkas.

Kęstutis, pasidalydamas vaizdo įrašu, prašo įspėti tiek automobilių, tiek dviračių transporto priemonių vairuotojus būti atidiems kelyje ir saugoti savo bei kitų gyvybes.

„Saugokime vieni kitus, nes tragedijų kelyje ir taip per daug“, – pokalbį baigia vyras.

Portalas primena, kad už pavojingą vairavimą, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant eismo taisyklių reikalavimus skiriama bauda nuo 170 iki 230 eurų ir privalomai atimama teisė vairuoti nuo 3 iki 6 mėnesių.