Voverės savaitgalį karaliavo šalia paminklo verslininkui, garsiam plungiškiui Bronislovui Lubiui.
Viena voverė šmirinėjo kiek tolėliau nuo svetimų, laikėsi medžių viršūnėse.
Antroji zujo ratus tiek ant žemės, tiek ir medžiuose.
Kartais gyvūnėlis praliuoksėdavo pro pat žioplinėjančius atvykėlius, nerdavo per tiltelį ir vėl šokdavo į artimiausią medį.
Žemaičių dailės muziejaus ekonomė Danutė Zabielienė tikino, kad parko teritorija apima arti 60 hektarų, tad joje apstu visokių gyvūnų.
„Mes ne tik voverių turime, bet ir stirnų, lapių. Na ir kas, kad miesto centras. Dabar mieste niekas žmogaus nebijo. Bet pas mus miškas, todėl yra ir žvėrių. O voverės yra voverės, jos medžiuose gyvena“, – sakė ekonomė.
Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Gintarė Gurevičiūtė patikino, kad bibliotekos darbuotojai ir lankytojai voveres stebi pro langus.
„Taip, pas mus gyvena voveraitės. Viena dažniau ateina prie vaikų, kita laikosi tolėliau. Parke yra tekę užfiksuoti pelėdų šeimyną. Inkilus kabinome ne tik paukšteliams, bet ir šikšnosparniams. Bet jau kelerius metus neteko jų matyti. Spėjame, kad jie buvo įsikūrę pastogėje. Tačiau vyko renovacija, visus plyšius meistrai užtaisė ir užsandarino“, – tikino bibliotekos vadove.
Paprastosios voverės visą dieną ieško maisto. Pusę suėda iškart, kitą užkapsto slėptuvėse.
Taip jos ruošia žiemos atsargas.
Paprastosios voverės, kai ėda, tupi ant užpakalinių letenų, o maistą laiko priekinėmis. Sukdamos kankorėžį, jos nugraužia žvynelius ir suėda sėklas.
Voverės taip pat mėgsta žiedus, ūglius, vabzdžius, grybus, riešutus, erškėtuoges.
Nors teigiama, kad gilių jos beveik neėda, Plungės parke muziejaus darbuotojai yra matę voverę, rinkusią giles.
