Žemėlapis – tankus ir įvairus

Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (KRVIC) direktorė Raminta Popovienė tvirtino: iškylų vietų ir poilsiaviečių žemėlapis Kauno rajone tankus ir įvairus. "Pakaunėje mėgstančių poilsiauti gamtoje laukia trylika iškylų vietų ir dvi poilsiavietės – visos jos įrengtos išties įspūdingose vietose: prie Kauno marių, upių pakrantėse ar miške. Vienuolika iškylų vietų ir viena poilsiavietė yra viešos", – vardijo R.Popovienė.

Daugiausia iškylų vietų – net keturios – yra Kauno marių skalaujamoje Samylų seniūnijoje. Tai Samylų, Girionių, Laumėnų ir "Berželio" poilsiavietės. Visos jos – viešos, tačiau skiriasi infrastruktūra. Turtingiausia – Samylų poilsiavietė. Čia įrengtos laužavietės, kelios stoginės su suoliukais, tualetai, automobilių parkavimo aikštelė, o vaizdais pasirūpino du kūrėjai: gamta ir žmogus. Nuo praėjusių metų rudens lankytojus vilioja skulptūrų parkas "Lipantys iš vandens", o gerai suplanavus apsilankymo datą, "Saulėlydžio amfiteatre" galima ir koncerto ar paskaitos paklausyti. Jei tokios progos sučiupti nepavyks, "Saulėlydžio amfiteatras" yra puiki vieta pamedituoti leidžiantis saulei.

Vaizdas: Girionių poilsiavietė įrengta itin gražioje vietoje. / Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Ne mažiau patogumų siūlo ir išskirtinio grožio vietoje esanti Girionių poilsiavietė. Kol suaugusieji čirškina patiekalus, mažieji laiką leisti gali  ant sūpynių. Be laužaviečių, poilsiavietėje yra dvi stoginės su suoliukais, tualetai ir automobilių parkavimo aikštelė.

Keliautojus sutinka svetingai

"Kačerginės ir Zapyškio grilio zonos poilsiavietėse prie prieplaukos labai populiarios ne tik tarp dviratininkų, išsiruošusių į ilgesnį ar trumpesnį žygį minant pedalus, bet ir tarp pasyvesnio laisvalaikio mėgėjų gamtoje", – pastebėjo KRVIC direktorė.

Aukštu balu dviratininkai vertina Batniavos poilsiavietę su grilio zona. Ji įrengta seniūnijos pastangomis. Stabtelėjusieji čia visada ras ne tik paruoštų malkų, bet ir degtukų. "Ne vienas dviratininkas nusistebėjo, sakė: galvojome, kad patekome į gyventojų kiemą – taip atsakingai viskuo pasirūpinta. Retai kur taip svetingai sutinkami keliautojai, panašiai įrengtą aikštelę matėme tik Švedijoje", – seniūnas Šarūnas Pikelis dalijosi išgirstais atsiliepimais.

Vertinimas: aukštu balu dviratininkai vertina Batniavos poilsiavietę su grilio zona. / Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Raudondvario poilsiavietėje prie prieplaukos dažnai šeimininkauja pasirinkusieji kelionę laivu, ekskursantai, apsilankę Raudondvario dvaro sodyboje ar šiaip grilio patiekalus mėgstantys iškylautojai.

Visuose išvardytuose objektuose infrastruktūra panaši: pastatytos pavėsinės, stalai su suoliukais, yra grilio zona ar laužavietės. Daugiau patogumų ir pramogų siūloma Zapyškyje: tai ir automobilių stovėjimo aikštelė su galimybe įsikrauti elektromobilį, išsinuomoti dviratį ar pataisyti tokią transporto priemonę. Laisvėjant karantino reikalavimams, erdvėje prie Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios sugrįš tradiciniai ir bus organizuojami nauji renginiai. Artimiausias – Joninių atlaidai.

Privatininkai siūlo daugiau patogumų

Dar daugiau patogumų ir užimtumo formų siūlo privačios pakaunės iškylų vietos. "Panerio poilsiavietėje" Ginėnų kaime (Lapių seniūnija), be laužavietės, kelių stoginių su suoliukais, parkavimo aikštelės, tualetų, yra mobili pirtis ir kubilas, sūpynės ir batutas vaikams, tinklinio ir futbolo aikštelės.

Išalkusiaisiais pasirūpina ir Kauno rajono muziejaus padalinio – Tradicinių amatų centro – rinkinių saugotojas Juozapas Liekis. Jo sukaupti XIX–XX a. technikos paveldo ir etninės kultūros eksponatai įdomūs ir dideliems, ir mažiems, o su viskuo susipažinti gali prireikti ne vienos valandos. Čia vienu metu iškylauti gali apie 100 žmonių, pasirūpinta ne tik galimybe susėsti, bet lauko atrakcijomis vaikams. Tiesa, privačios valdos savininkas dėl šašlykinės prašo tartis iš anksto.

Raminta Popovienė: „Pakaunėje mėgstančių poilsiauti gamtoje laukia trylika iškylų vietų ir dvi poisiavietės.“ / Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

"Komfortiškiausios pakaunės iškylų vietų titulas tenka taip pat privačiai stovyklavietei "Dubysa" Vilkijos apylinkių seniūnijoje, siūlančiai nakvynę kambariuose, tualetus ir dušus bei įvairiapusį pramogų krepšelį. Be didžiosios pavėsinės, įrengtos penkios mažos su laužavietėmis. Ši stovyklavietė populiari ir tarp baidarininkų, ir tarp pasyviau leidžiančių laisvalaikį, mėgstančių tiesiog pabėgti nuo miesto šurmulio", – sakė R.Popovienė.

KRVIC direktorė pasidžiaugė, kad iškylavimo kultūra auga, nusiaubtų ar prišiukšlintų viešų iškylavimo vietų pastaruoju metu jai matyti neteko. Keičiasi ir iškylavimo formos: gamtoje ne tik pietaujama ar vakarieniaujama, bet ir švenčiami gimtadieniai, organizuojami mergvakariai ar bernvakariai, kitos šventės. Žinoma, už tokią įvairovę turime dėkoti keiksnojamai pandemijai.

Kaip teigia Varlė.lt turizmo prekių ekspertas Aivaras Saniukas, kiekvienas išvykimas iš namų reikalauja pasiimti su savimi kelis asmeninius daiktus, drabužius bei kitas priemones. Tam, kad nepamirštume apie svarbiausius ir reikalingiausius daiktus, rekomenduojama vadovautis keliais patarimais.

Natūralu, kad poilsis prie ežero reikalaus kiek kitų daiktų nei turistinis žygis su dviračiais, žūklė ar iškyla su vaikais.

Visų pirma, sudarykite būtinų pasiimti daiktų sąrašą. Galite tą sąrašą suskaidyti skyriais, pavyzdžiui: vaistai ir kosmetika, drabužiai, daiktai pramogoms ir pan. Pakuokite savo kuprinę naudodamiesi sąrašu ir išbraukdami iš jo daiktus, kuriuos jau sudėjote. Neprisikraukite per daug – gerai apgalvokite, ko jums gali tikrai reikėti.

"Savo bagažo turinį pritaikykite prie išvykos specifikos. Natūralu, kad poilsis prie ežero reikalaus kiek kitų daiktų nei turistinis žygis su dviračiais, žūklė ar iškyla su vaikais", – teigia specialistas.

Daiktai, kurie tikrai pravers žygyje

Patogi turistinė kuprinė

Į trumpesnes išvykas galima pasiimti mažesnę turistinę kuprinę. Svarbiausia – kad patogiai tilptų visi reikalingi daiktai. Atkreipkite dėmesį į tai, kad kuprinė be vieno didelio skyriaus taip pat turėtų kelis mažesnius skyrius ar kišenes smulkesniems daiktams.

Užkandžius verta paslėpti šaltkrepšyje, o jei vykstate ilgesniam laikui – pasiimti turistinį šaldytuvą.

Palapinė, miegmaišis ir kilimėlis

Jeigu leidžiatės į atostogas gamtoje su nakvyne, nepamirškite įrengti savo miegamąjį: miegmaišį ir palapinę. Patogus variantas yra savaime pasistatanti palapinė, tik atkreipkite dėmesį, kad tokių nebūna didesnių nei triviečių, o turistinis kilimėlis pravers ir iškylos be nakvynės metu: patogiai atsisėsti ant žemės ir užkąsti.

Vaistinėlė ir apsauga nuo vabzdžių

Leidžiantis į žygį ar iškylą, siūloma visada pasiimti pirmosios pagalbos vaistinėlę, nes ji užtikrins ramybę ir pravers suteikiant pagalbą sau ar artimiesiems kokio nors nelaimingo atsitikimo metu ar susižeidus. Vykstant ilsėtis į gamtą privaloma pasiimti įvairių apsaugas nuo vabzdžių priemonių: repelentų bei purškalų nuo uodų ir erkių.

Vandenį filtruojantis ąsotis, gertuvė arba termosas

Keliaujant reikėtų nepamiršti gerti pakankamai vandens, todėl bent jau pirmam atostogų laikui siūloma pasiimti jį su savimi patogioje gertuvėje, vandenį filtruojančiame ąsotyje arba termose ir nepermokėti už vandenį parduotuvėse ir kavinėse.

Išorinė nešiojamoji baterija (angl. Power bank)

Pripažinkime, likti be ryšio – ne pats maloniausias jausmas, o mūsų išmanieji įrenginiai dažnai kaip tyčia išsikrauna pačiu netinkamiausiu momentu. Išorinė nešiojamoji baterija leis pamiršti apie šią problemą ir papildyti jūsų telefono energijos atsargas.

Apsauga nuo saulės ir galvos apdangalas

Nesvarbu, ar planuojate intensyvų buvimą saulėje ir deginimąsi, ar vengiate saulės, ruošdamiesi į turistinį žygį nepamirškite apsauginio kūno kremo nuo saulės su UV filtru. Būtinai pasiimkite akinius nuo saulės ir kokį nors galvos apdangalą.

Vandeniui atsparus dėklas technikai ir dokumentams

Nuosavą pripučiamą valtį vis dažniau nori turėti ne tik žūklės mėgėjai.

Į turistinius žygius paprastai pasiimame su savimi asmens dokumentus, telefoną ir kitus elektronikos įrenginius. Todėl verta apsaugoti šiuos daiktus nuo vandens bei dulkių ir pasiimti vandeniui atsparų dėklą.

Turistinis šaldytuvas arba šaltkrepšis

Užkandžius verta paslėpti šaltkrepšyje, o jei vykstate ilgesniam laikui – pasiimti turistinį šaldytuvą. Tai leis ilgiau išsaugoti maisto šviežumą ir temperatūrą.

Daiktai laisvalaikiui ir pramogoms

Vykstant atostogauti verta pagalvoti apie tai, ką norėsite veikti. Ypač tai aktualu keliaujant su vaikais. Gal verta pasiimti skaitmeninių knygų skaityklę, kamuolį, stalo žaidimų arba badmintono rinkinį. Nešiojamoji garso kolonėlė praskaidrintų nuotaiką tiek pramogaujant prie ežero, tiek plaukiant baidare ar ilsintis prie palapinės.

Valtis – ne tik žūklei, bet ir romantiškam pasiplaukiojimui

Nuosavą pripučiamą valtį vis dažniau nori turėti ne tik žūklės mėgėjai. Juk pasiplaukiojimas mūsų šalies upėmis ir ežerais – viena smagiausių vasaros pramogų. Renkantis valtį reikėtų atkreipti dėmesį į tokius parametrus kaip valties keliamoji galia ir telpančių keleivių skaičius.

1. Jauryklos parkas

Pietinėje Kretingos miesto dalyje įrengtas naujas, unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečiantis apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius kretingiškius bei miesto svečius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus. Jauryklos upės parke iš viso įrengta virš 3 km ilgio naujų sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ar lieptais. Poilsiautojai čia atras ir 5 landšafto apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria įdomių gamtos objektų vaizdai, net kelias vaikų žaidimų aikšteles su smėlio lauku ir laipiojimo įrenginiais, sūpynėmis bei kt.

2. Lietuvos Šveicarija

Dauginčių atodanga – Šilpelkės pažintinis takas įrengtas Minijos vingyje esančiame Šilpelkės miške. Pilale, Mėnulio kalnu vadinamo piliakalnio papėde, palei XVI–XVII amžiuje supiltą gruntinį pylimą, takas kyla aukštumos šlaitu ir veda iki vienos didžiausių Minijos pakrančių atodangų, kurios plotis siekia 44 m, o aukštis – iki 22 m. Nuo jos atsiveria nuostabi upės vingio ir senslėnio panorama. Karteniškiai šią vietovę vadina Lietuvos Šveicarija. Šalia atodangos auga vienas šiauriausiai nutolusių Lietuvos skroblynų.

R. Senkevič nuotr.

3. Perkeltas, pirktas ir parduotas Lazdininkų vėjo malūnas

Lazdininkų vėjo malūno istorija sužavės ir daug ko girdėjusius. Iki pasiekė Lazdininkų kaimą, jis stovėjo Padvariuose, o dar anksčiau – mūsų sostinėje Vilniuje! Į Lazdininkus medinis aštuonbriaunis malūnas pargabentas Darbėnų miestelio vaistininko iniciatyva. Malūnas buvo keliskart pirktas ir parduotas, kol galiausiai atiteko vietiniam ūkininkui, įsigijusiam jį už Amerikoje anglies kasyklose uždirbtus pinigus. Dabar jis vadinamas prezidentiniu, nes priklauso Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos tėvui.

R. Senkevič nuotr.

4. Baltų mitologijos parkas: kuo tikėjo mūsų protėviai?

Unikali ir turininga buvo mūsų protėvių Baltų (aisčių) pasaulėjauta, vaizdžiai atkartota Baltų mitologijos parke netoli Darbėnų miestelio. Nuo pirmosios pažinties akimirkos kelionė į šį verpstės formos edukacinį parką tampa įtraukianti ir leidžia ne tik išvysti, bet ir išgirsti originalų Baltų pasaulio suvokimą ir žmogaus bei gamtos ryšį. Kai kurie lankytojai sako, kad parką tarsi supa gera energija ir čia vis norisi sugrįžti.

R. Senkevič nuotr.

5. Žemaitijoje – Japoniško sodo tradicijos

Netoli Darbėnų miestelio, plyname lauke pradėtas meistro iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojo Šarūno Kasmausko jau daugiau nei dešimtmetį kuriamas Japoniškas sodas – neatsiejama japonų kultūros dalis. Šis Japoniškas sodas yra didžiausias Europoje ir apima 16 ha teritoriją. Sode įspūdinga bonsai medelių kolekcija, akmenų sodas su sakuromis ir tvenkiniais. Šiuo metu Japoniškame sode pats pikas rožinių sakurų žydėjimo, taip pat galite pasidžiaugti ir žvaigždinių magnolijų, azalijų, lazdenių ir kt. augalų žiedais.

V. Ščiavinsko nuotr.

6. Karus menantis Kartenos piliakalnis

Važiuojant išilgai Kartenos miestelio, kitame Minijos upės krante atsiveria Kartenos piliakalnis, kadaise buvęs svarbus Ceklio žemės centras, dar vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu. Įkopus į jį kaip ant delno atsiveria Kartenos miestelio panorama. Viena iš legendų mena, kad ant kalno kadaise stovėjo Žemaičių karaliaus pilis, į kurią vis taikydavosi priešų kariuomenės. Kartą ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Pilies valdovas sušukęs savo kariams: „Veizėkiet, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas ten!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.

TIC archyvo nuotr.

7. Legendomis apipintas Imbarės piliakalnis

Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkst. pr. Kr. 2 pusėje ir gyvavo iki XIII a. vidurio. Viena legenda byloja, kad pilies valdovo dukra pamilo ir išlaisvino bokšte įkalintą kryžiuotį. Jos motina mergelę užkeikė (sen. žem. inbarė). Merginos gelbėtoju galėjo tapti tik meilę prisieksiantis smuikininkas. Toks jaunuolis atsirado, tačiau jam nusibodo groti vien tik išrinktajai. Vos jis užgrojo praeiviams, pilis prasmego, o kalne liko žiojėti vien tik gili duobė. Nuo to laiko žmonės piliavietę ir apylinkę ėmė vadinti Imbare. Nuo Imbarės piliakalnio iki pat Klanalio kaimo įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio ilgis apie 2 km.

TIC archyvo nuotr. 

8. Kur teka stebuklingas šaltinis?

Erškėtynas – unikali sakralinė vieta Joskaudų miške. Manoma, kad kadaise čia buvusi pagonių šventykla. 1926 m. ant akmens, prie kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis, vienai Lazdininkų kaimo gyventojai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tais pačiais metais pastatyta medinė koplytėlė, o 1930 m. –daug didesnė mūrinė koplyčia. Vyresniosios kartos žmonės Erškėtyno vietovę laiko šventa. Dažniausiai per Sekmines ir kitas religines šventes jie atvyksta čia, tikėdamiesi fizinio ir dvasinio išgijimo, sielos atgaivos. Erškėtynas tarsi atkartoja Kryžiaus kalno tradicijas.

TIC archyvo nuotr.

9. Kretingos dvaro parkas, Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu

Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Pietinėje parko dalyje 2002 m. buvo pastatytas astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Šią kompoziciją, primenančią senąsias baltų kultūros tradicijas, sudaro tautodailininkų išdrožtos ąžuolinės skulptūros ir iškalti akmenys, žymintys istorinius įvykius bei kalendorines šventes (Kretingos miesto įkūrimo, Mindaugo karūnavimo ir Žalgirio mūšio datos, Jurginės, Žolinė, Vėlinės ir kt.). Pagrindinė kompozicijos figūra – ant kalvelės pastatyta 6 m aukščio medžio skulptūra, kurios šešėlis rodo valandas, pažymėtas ant centrinių akmenų. Tos pačios skulptūros viršuje yra iškirsta anga – pro ją patekęs saulės spindulys skirtingais metų laikais krinta ant vis kito akmens, žyminčio kurią nors šventę.

TIC archyvo nuotr.

10. Išskirtinis muziejus po atviru dangumi

Gargždelės kaime esanti Orvidų sodyba, garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Orvidų sodyba susideda iš daug dalių – akmenų, medžių, tanko, senų daiktų. Sodyba išraižyta takų takelių, kad ir pasiklysti nesudėtinga. Kiekvienas sodybos lankytojas savaip supras Viliaus Orvido sukurtą pasaulį, tačiau abejingųjų jo kūrybai tikrai nebus. Akmenyse tiek daug paslėptos mistikos. Blogas žmogus čia negali ilgai ištverti, o ieškantieji vėl sugrįžta. Tai dvasingumo centras, į kurį gali ateiti visi – ir pikti, ir nusivylę, ir pakylėti, ir laimingi.

Orvidų sodybos-muziejaus archyvo nuotr.

Pastaraisiais „Eurostat“ duomenimis, stovyklavimo mėgėjų rojus – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir Olandija. Ten – daugiausia įspūdingų stovyklaviečių visoje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tinkamų ir oficialių vietų turistams leisti naktį po atviru dangumi yra net 8106. Tiesa, nors Lietuvos skaičiai kur kas santūresni – 2017 m. suskaičiuotos 29 oficialios stovyklavietės, šalis gali pasigirti patogiomis ir turistams pritaikytomis vietomis iškylauti ir stovyklauti. Nesvarbu kur – užsienyje ar Lietuvoje – naktis leidžiant po atviru dangumi svarbu pasirūpinti savo saugumu.

Dažniausia trauma stovyklaujant – nudegimas

Tikriausiai nenustebins tai, kad kone dažniausiai stovyklaujant patiriama trauma – nusideginimas. Kepiniai ant žarijų ar pasisėdėjimai šalia laužo gali baigtis gana skaudžiai. Pavyzdžiui, vos prieš kelerius metus ne gyvybės draudimo kompanijos ekspertams teko susidurti su atveju, kai sprogo virš ugnies šildomas zefyras ir sužeidė vaiko veidą. Draudikai fiksuoja, kad bent keletas nudegimo atvejų pasitaiko kiekvieną vasarą ir vidutinė tokio įvykio žala gali siekti nuo 150 iki 800 eurų.

„Žalos nusideginus būna gana didelės, todėl neatsargus elgesys atsieina brangiai. Būtent neatsargumas stovyklaujant ir sukelia daugiausiai pavojų. Pavyzdžiui, žiebti laužą neperskaičius degaus skysčio naudojimosi instrukcijos gali būti itin pavojinga. Gamtoje taip pat vertėtų atsargiau naudotis ir kepsninėmis“, – pataria „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis.

Vis dėlto, jeigu nusideginimo išvengti nepavyko, specialistai rekomenduoja 10-15 minučių nudegusią vietą palaikyti po tekančiu šaltu vandeniu. Taip pat ant nudegimo galima uždėti vandeniu suvilgytą skiautę – tokį kompresą reikia keisti kas 2-3 minutes. Tai ne tik sumažins skausmą, bet ir neleis nudeginimui paveikti audinių bei pažeisti gilesnių odos sluoksnių.

Šių metų vasarą užfiksuotas Laimo ligos pikas

Nusideginti ugnimi nėra vienintelė rizika, galinti ištikti stovyklaujant – gamtoje susiduriama ir su sveikatai pavojingais vabzdžiais. Kone daugiausiai sutrikimų sukelia erkės įkandimas. Šie gyviai aktyviausi būna ankstyvą pavasarį ir grėsmingi išlieka iki pat vėlyvo rudens. L. Laugalis įspėja, kad erkės dažniausiai tyko drėgnuose miškuose, vėsesnėse vietose ir aukštose žolėse pamiškėse.

Padidėjęs erkių aktyvumas reiškia ir išaugusią riziką užsikrėsti jų pernešamomis ligomis. Ekspertas teigia, jog šių metų vasarą fiksuojama itin daug erkių sukeliamos Laimo ligos atvejų – jau pirmąjį vasaros mėnesį dėl šios diagnozės į draudimo kompaniją kreipėsi daugiau nei 10 asmenų. Susirgus Laimo liga žala gali siekti nuo 100 iki 300 eurų.

„Šiais metais Laimo liga dažniau nustatoma suaugusiems asmenims. Pasitaiko atvejų, kai asmuo net nepastebi, kad jam įkandusi erkė – liga nustatoma tik po kurio laiko, pasireiškus pirmiesiems simptomams. Pastebėjus įsisiurbusią erkę ir pajutus silpnumą, pakilus kūno temperatūrai ar įkandimo vietoje atsiradus raudonai dėmei – reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – teigia L. Laugalis.

Erkių išvengti padės dėmesys aprangai ir kantrybė

Norint apsisaugoti nuo erkės įkandimo ir išvengti kontakto su šiuo vabzdžiu, rekomenduojama miškuose bei parkuose vaikščioti pėsčiųjų, pažintiniais takais ir neiti apaugusiais, nesutvarkytais takeliais. Taip pat nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiogiai ant žolės – reikėtų pasikloti antklodę, kilimėlį ar kitą turimą paklotą.

„Be viso to, stovyklaujant gamtoje patariama vilkėti šviesius drabužius – taip bus lengviau pastebėti ropojančią erkę. Ypač tada, kai jos itin aktyvios, vertėtų, kiek įmanoma, uždengti atviras kūno vietas. Taip pat nuo erkių apsisaugoti gali padėti ir šiuos gyvius atbaidančios priemonės. Galiausiai, grįžus iš gamtos reikia labai atidžiai apžiūrėti savo kūną, o ypač – erkių mėgstamas kūno vietas: kojas, pažastis, juosmens sritį, galvą, kaklą ir ausis“, – pataria L. Laugalis. 

Saugomose teritorijose ketinama iš pradžių įvesti lankytojų bilietus, o vėliau - mokestį ir už automobilių statymą, praneša naujasis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas 45-erių miškininkas Albertas Stanislovaitis.

"Būtina sukurti sistemą, kad parkų direkcijos pačios galėtų užsidirbti iš žmonių lankymosi tam tikruose gamtos objektuose, muziejuose. Parkams reikia išlaikyti tai, kas jau sukurta įgyvendinant įvairius Europos Sąjungos ar valstybės finansuojamus projektus", - "Lietuvos žinioms" teigė A.Stanislovaitis, pasak kurio, saugomų teritorijų lankytojai prisidėti prie saugomų gamtos kampelių priežiūros ir išlaikymo pradžioje turėtų simboliškai, o vėliau būtų įvestas mokestį ir už automobilių statymą saugomose teritorijose.

"Dabar į parkus tikrai daug investuota, lankytojams sukurta tam tikra gerovė ir ją reikia išlaikyti. Daugelyje Europos valstybių lankymasis saugomose teritorijose yra apmokestintas", - dienraščiui teigė A.Stanislovaitis.

Nors vasarą oras Lietuvoje sunkiai prognozuojamas, vos jam tinkamai sušilus ir vėl pasirodžius saulei, žmonės skuba naudotis vasaros teikiamais privalumais. Šalies gamta, ypatingai vertinama užsieniečių turistų, nepalieka abejingų ir mūsiškių: į gamtą praleisti laisvalaikį važiuoja ir ramybės šalininkai, ir aktyvaus poilsio mėgėjai. Vasarą karštis gena žmones prie vandens, tad veržiamasi į pajūrį, prie ežerų ir kitų vandens telkinių.

Aktyvaus poilsio gamtoje žinovas Saulius Jakutavičius, pastebi, jog poilsiautojai esti dviejų tipų: vieni į gamtą atvyksta tiesiog pailsėti, pabūti ramiai prie vandens. Kitiems to maža - nori pramogų, aktyviai leisti laiką ne tik gamtoje, bet ir vandenyje. ,,Dėl trumpo vasaros sezono Lietuvoje gan sunku organizuoti ilgalaikes vandens pramogas. Paprastai vasaros sezono pradžia sutampa su laivybos sezono, kuris prasideda nuo birželio 21 dienos ir tęsiasi iki spalio mėnesio, kol neatšąla vanduo.

Pats intensyviausias laikotarpis pramogų prasme: liepos pabaiga – pirma rugpjūčio pusė.’’ – dėsto vandens pramogų žinovas.

Paklaustas apie paklausias vandens pramogas Lietuvoje, vyras atskleidžia, jog daug metų populiariausia pramoga buvusi pasiplaukiojimas vandens motociklais. Pastebima, jog žmonės labiau linkę pramogauti tomis vandens transporto priemonėmis, kurias gali patys vairuoti. Tačiau šiemet, balandžio mėnesį aplinkos ministrui pasirašius įsakymą dėl kurio nuostatų ženkliai sumažintas vandens telkinių, kuriuose iki tol buvo leidžiama plaukioti vandens motociklais, sąrašas, šios pramogos ,,Molėtų kempinge’’, šalia Galuonų ežero, teko atsisakyti. ,,Jau treti metai vieninteliai Lietuvoje nuomojame ir leidžiami žmonėms išmėginti reaktyvinę skraidyklę (ang. flyboard), mūsų vadinamą ,,žmogus raketa. Šią pramogą nori išmėginti vis daugiau tautiečių, o išbandę – vėl pakilti virš vandens.’’- pasakoja žinovas. Planuojama ne už ilgo į Lietuvą atvežti kitą, ne mažiau įspūdingą vandens pramogą - ,,hoverboard’ą’’, pasirodžiusį pasaulyje vos prieš mėnesį.  Juo galima ne tik kilti virš vandens, bet pakilus dar ir slysti virš jo.

Dar viena aktyvaus laisvalaikio pramoga - žygis į pelkes. ,,Pojūtis, jog esi visas iki ausų purve ir dar savo noru, palieka neišdildomą įspūdį.’’ – įsitikinęs vyras. Pelkėse sudarytos trasos su virvėmis, tad jose absoliučiai saugu, nėra grėsmės įklimti ir nuskęsti. Šią pramogą kasmet išmėgina apie 2 000 poilsiautojų, tiek lietuvių, tiek užsieniečių, ji vis dažniau įtraukiama ir į mergvakarių, bernvakarių, įmonių švenčių scenarijus.