Lemtingas atsitiktinumas
Šiandien belieka tik spėlioti, jeigu staiga maršruto nebūtų pakeitusi pareigūno Ryčio Šlivinsko ir kursantės Indrės Stankevičiūtės porininkų pora, ar tarnybos būtų suspėjusios išgelbėti gęstančio vyro gyvybę.
Tą lemtingą vasario 22-osios vakarą porininkai vyko į C kategorijos įvykį, priimti pareiškimo dėl patirtos žalos, Kauno rajone, Domeikavoje. „Jurbarko gatve vykome link Neries krantinės, tačiau pamatę mūsų laukiančias spūstis, nusprendėme apvažiuoti ir į Domeikavą vykti kitu keliu – per Jonavos gatvę“, – apie tai, kaip atsidūrė laiku ir vietoje, kalbėjo pareigūnas.
Tai, kad kažkam galbūt reikia pagalbos, vykstantieji suprato pamatę ne tik žmonių sambrūzdį kelkraštyje, bet ir iš tolo mojančias rankas. „Važiuojant Jonavos gatve pastebėjome rankomis mojuojančius žmones, o artinantis – ir šalia jų gulintį. Nors pranešimo apie Jonavos gatvėje reikalingą pagalbą radijo ryšiu nebuvo gauta, tačiau iškart kilo mintis, gal kažkam sveikata pablogėjo, gal kažkas sumuštas. Tad įsijungėme švyturėlius ir nieko nelaukdami pervažiavome gatvę“, – prisiminė porininkai.
Rytis Šlivinskas/Kauno policijos nuotr.
Ne pirmas gaivinimas
Kuomet pareigūno Ryčio paklausėme, kodėl jis pats nieko nelaukiant ėmėsi gaivinti kelkraštyje gulintį vyrą ir kaip žinojo, ką tiksliai daryti, pastarasis tik šypteli: „Išlipus iš tarnybinio automobilio pirma, ką pamačiau – gulinčio vyro pamėlusias lūpas ir stingstantį liežuvį. Puoliau gaivint instinktyviai, ne pirmą kartą tai darau, todėl, tikriausiai, net nesusimąsčiau, ką kita tokioje situacijoje daryti“, – pasakojo Rytis, prasitardamas, kad per beveik penkerius metus tarnybos tai jau aštuntasis asmuo, kurį jam teko gaivinti. Vieną ir per savo gimtadienį. „Kaip gaivinti, tiek teoriškai, tiek praktiškai mus mokė dar policijos mokykloje. Žinoma, ypatingai naudinga ir gyvenimiška patirtis, praktika. Kartais atrodo, kad tai jau moku daryti automatiškai – paliečiu pulsą, įvertinu, ar yra, ar nėra, praplėšiu krūtinę ir puolu gaivint“, – apie momentus, kuomet nėra laiko delsti ir galvoti, pasakojo pareigūnas.
Važiuoji, šypsaisi, tiesiog labai gera. Gera, nes galbūt būtent tu suteikei progą kažkam gyvent.
Gumulas gerklėje
Pareigūnas vyrą gaivino iki kol atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai, o kartu buvusi kursantė nuolat telefonu bendravo su medikais, teikė informaciją apie būklę, perdavinėjo ir medikų nurodymus.
„Šioje situacijoje labai svarbus komandinis koordinuotas darbas: vienas pareigūnas darė širdies masažą, o mano funkcijos buvo perduoti informaciją pirmosios pagalbos medikams: pranešti tikslią vietą, įvykių eigą. Supratau, kaip svarbu stresinėse situacijose veikti tiksliai ir greitai. Su šiuo uždaviniu susitvarkiau. Dar ir dabar prisiminus šį įvykį susigraudinu ir džiaugiuosi, kad žmogus buvo atgaivintas“, – patirtimi dalijosi I. Stankevičiūtė, kuri už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą gelbėjant piliečio gyvybę buvo apdovanota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Mindaugo Baršio vardine dovana.
Indrė Stankevičiūtė/Lietuvos policijos mokyklos nuotr.
Koks gi tas jausmas, kuomet supranti, kad žmogaus gyvybė gali būti tavo rankose? „Tą akimirką apie nieką negalvoji. Mintis viena – ar atsigaus. Tačiau tas jausmas, kuomet tavo akyse žmogus atsigauna – neapsakomas. Važiuoji, šypsaisi, tiesiog labai gera. Gera, nes galbūt būtent tu suteikei progą kažkam gyvent. Velniškai stiprus jausmas – šypsaisi, bet gumulas gerklėje“, – užplūstančias emocijas vis dar sunkiai nupasakojo Kauno pareigūnas. Jam antrino ir Lietuvos policijos mokyklos kursantė Indrė, kartu su pareigūnu dirbusi du mėnesius: „Tokiais atvejais supranti – esame reikalingi visuomenei.“
Perdavę medikams vyrą, pareigūnas ir kursantė toliau sėkmingai vyko į iškvietimą Domeikavoje. Abu vieningai teigė – atliko tai, ką ir turėjo atlikti.
„Kiekviena diena nenuspėjama. Kiekvieną dieną kaupiesi, nusiteiki ir nuramini mintis iš naujo“, – apie mažą tradiciją į darbą vykti su kavos puodeliu, skambant muzikai ir taip save nuteikiant, kad visko tarnyboje gali būti, pasakojo Rytis.
Netikėtas įvertinimas
Vykdamas pas Kauno apskrities policijos viršininką, Patrulių rinktinės 2-osio kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis Rytis Šlivinskas tiksliai nežinojo, kokio ir už ką apdovanojimo vyksta. Kolegos paliko mažą intrigą. „Neseniai sulaikiau mašinvagius, prieš tai užkardžiau narkotikų tašką. Nuoširdžiai galvojau, kad už tai“, – šyptelėjo Rytis, nuolat svariai prisidedantis prie saugumo užtikrinimo Kauno mieste.
„Tokie pareigūnai kaip Rytis rodo pavyzdį, įkvėpimą ir nusiteikimą visai mūsų bendruomenei“, – teigė apdovanojimą už išgelbėtą gyvybę įteikęs M. Baršys. Per nepilnus penkerius tarnybos metus šiam Patrulių rinktinės pareigūnui jau tris kartus patikėta kuruoti būsimų kolegų iš Lietuvos policijos mokyklos praktikas – įvesti į tarnybą, rodyti pavyzdį ir dalintis patirtimi.
Mindaugas Baršys (kairėje) ir Rytis Šlivinskas (dešinėje)/Kauno policijos nuotr.
„Ko visada linkiu savo būsimiems kolegoms, kurių kuratoriumi esu? Suprasti, kad tarnyba ne vien graži uniforma, gražūs ir nauji automobiliai. Tarnyba, visų pirma, dažnai visapusiškai nelengvos dienos. Todėl dažniausiai linkiu, susidūrus su pirmais sunkumais, niekada nenuleisti rankų. Ir, žinoma, ruošti save – supratimui ir suvokimui, kad ne visada viskas kasdienėje tarnyboje gražu“, – tokiomis mintimis pareigūnas dalijasi su būsimaisiais kolegomis.
