Rusijos atstovės Polinos Gagarinos pasirodymas „Eurovizijoje“ buvo labai stiprus, o politiką nuo meno reikėtų atskirti. Taip sako kompozitorius, džiazo pedagogas Artūras Novikas. „Menas vis tiek turi suvienyti liaudį“, – įsitikinęs jis.

Tačiau kompozitorius sutinka, kad P. Gagarina finale nepademonstravo visų savo sugebėjimų, o Monika ir Vaidas – priešingai. Finale lietuvių duetas pasirodė geriau nei pusfinalyje ar generalinėse repeticijose.

– Ar „Eurovizijos“ laimėtojas buvo tarp jūsų favoritų?

– Šis konkursas yra televizinis, orientuotas į žiūrovą, ne į radijo klausytoją. Laimėtojo pasirodymas buvo labai įdomus ir išskirtinis. Pati švedo daina nėra labai įdomi, tačiau vaizdu pirmą kartą stebėjausi ir negalėjau patikėti, kad tai įmanoma.

Mano favoritų penketukas visiškai atitiko: ir Rusijos atstovė, ir belgas, ir australas, ir italai. Toliau nuomonė jau kiek nebesutampa.

– Ar Lietuva turėjo šansų pakilti aukščiau? Ar patekimas į finalą kol kas – vienintelis mus džiuginantis faktas?

– Mane pradžiugino, kad paskutinis Vaido ir Monikos pasirodymas buvo pats stipriausias iš jų pasirodymų „Eurovizijoje“. Tačiau daina tik tokia, kaip sako gerbiamas kompozitorius Algimantas Raudonikis, kad gali būti. Tačiau bendrai viskas atrodė kaip truputį saviveikla.

Daina visgi buvo rašyta tik pačiam Vaidui, po to prikabino Moniką. Ne visada tonacija atitiko moters balsą ir buvo vietų, kai girdėjosi, kad tonacija yra nepatogi. To neturėtų būti. Šių metų konkurse buvau ypač nustebintas, kiek buvo gerų dainininkų ir dainininkių. Vos ne visiems buvo galima rašyti po 10 balų.

Lietuvių dainai neblogai parinkti pritariantieji dainininkai. Tačiau tam, kad vokalistai skambėtų gerai, reikia labai daug laiko. Vyrukai sudainavo gal gerai, bet judėdami atrodė kaip meškiukai. Tai – laiko klausimas. Gal todėl švedas savo pritariančių vokalistų iš vis nerodė. Net pagalvojau, kodėl? Juk dainuoti turi gyvai. Tačiau finale pasirodė, kad pritariantys vokalistai buvo.

– Turbūt amžina diskusija – kas svarbiau: balsas ar šou. Kaip manote?

– Nesuprasi: vienas metais gali laimėti vienokia daina, kitais – kitokia. Negaliu sakyti, kad man patiko latvių atstovė, kuri šiemet užėmė šeštą vietą. Jai skyriau vieną paskutiniųjų vietų. Bet tai mano nuomonė. Nustebino, kad vokietė ar austrai šiemet negavo nė vieno balo, nes jų dainos tikrai nebuvo blogos. Labai patiko subtili Kipro atstovo daina, nors gal jis ir ne itin švariai padainavo. Tačiau daina buvo labai jautri ir tame kontekste – išskirtinė. Tačiau visas šou, kurį paruošė austrai, buvo tikrai įspūdingas. Man tos trys valandos labai greitai prabėgo, buvo įdomu.

– Kaip vertinate tai, kad Lietuva neskyrė balų Rusijai?

– Kalbėjau apie tai net su savo auklėtiniais. Tai buvo viena stipriausių dainų ir P. Gagarina labai gerai dainavo. Nors, jei Monikos ir Vaido pasirodymas per finalą buvo stipriausias, tai P. Gagarina  per finalą padainavo silpniau nei pusfinalyje. Tačiau daina stipri, orkestruotė stipri.

– „Eurovizija“ – dainų konkursas, bet politikos išvengti vis dėlto nepavyksta?

– Man tai keista. Neseniai koncertavome Peterburge. Peterburgiečiai gailisi, kad į muziką kišama politika. Jie sako – politika yra politika, o menas yra menas. Menas vis tiek turi suvienyti liaudį.

– Kaip vertinate lietuvių pasirodymo apipavidalinimą?

– Man – labai daug spalvų, per daug visko. Sviestas sviestuotas: apranga, spalvos, scenografija. Pritrūko subtilumo.

Lietuva ir San Marinas buvo vienintelės "Eurovizijoje" dalyvavusios šalys, konkurso finale Rusijos atstovei neskyrusios nė taško. Paaiškėjo, kad telefonais balsavę Lietuvos gyventojai rusę matė geriausiųjų trejetuke, bet vertinimo komisija turėjo priešingą nuomonę.

Šeštadienį vakare telefonais balsavę lietuviai pirmą vietą skyrė Latvijos, o antrą – Švedijos atstovams. Muzikos mylėtojų nuomone, trečia vieta turėtų priklausyti rusei Polinai Gagarinai, bet "Eurovizijos" taisyklėse nurodyta, kad balsavimo telefonais rezultatai sudaro tik pusę galutinio balo. Kita pusė susideda iš specialios nacionalinės komisijos balsų. Mūsiškės komisijos nuomone P.Gagarinai turėjo atitekti tik 20-a vieta. Sudėjus komisijos ir balsavusiųjų nuomonę paaiškėjo, kad Lietuvoje rusė užėmė vienuoliktą vietą. Balsai skiriami dešimčiai geriausių atlikėjų.

Net du komisijos nariai – prodiuseris ir muzikos vadybininkas Lauras Lučiūnas bei muzikos tekstų autorė Jurga Čekatauskaitė – rusei skyrė pačią paskutinę 26-ą vietą.

"Manau, kad komisijos nariai politikavo", – portalui atvirai pareiškė kita komisijos narė atlikėja Rosita Čivilyte. Ji P.Gagarinai skyrė dešimtą vietą. Niekas iš kitų lietuvių komisijos narių taip aukštai rusės neįvertino. Dainininkas Jurgis Brūzga P.Gagarinai skyrė devynioliktą vietą, "Liepaičių" choro vadovė Jolita Vaitkevičienė – tryliktą.

Socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos, kad komisijos narių nuomonei didžiausią įtaką turėjo ne muzika, o politika. Su komisijos pirmininku L.Laučiūnu susisiekti nepavyko. O J.Čekatauskaitė pripažino, kad balsavimui įtakos politinė padėtis tikrai galėjo turėti.

"Ar turėjo įtakos politika? Gal ir turėjo. Širdžiai neįsakysi. Pavyzdžiui, man geriausi buvo norvegai", – sakė J.Čekatauskaitė.

Ji tikino, kad komisijai niekas nenurodinėjo, kaip balsuoti – kiekvienas vadovavosi savo galva.

"Šalia sėdėjo notarė, kuri fiksavo, kad viskas vyktų pagal taisykles. Niekas šalia su automatu nestovėjo ir nevertė balsuoti vienaip ar kitaip", – teigė J.Čekatauskaitė.

"Asmeniškai esu nustebusi, kad rusė užėmė antrą vietą. Gal taip žiūrovus paveikė jos emocijos? Muzikiniu požiūri ji tebuvo viena iš daugelio", – pridūrė J.Čekatauskaitė.

"Tikrai niekas nenurodinėjo, kaip balsuoti, bet klausimų, kodėl Rusijai skyriau tiek daug taškų, sulaukiau. Manau, kad politinių dalykų nereikia čia tapatinti. Daina buvo puiki, aranžuotė puiki, atlikimas buvo geras", – kalbėjo R.Čivilytė. Tiesa, ir ji pridūrė mananti, kad balsavusieji lietuviai rusei simpatijų skyrė per daug.

"Komisijos ir tautos nuomonė visada gali skirtis. Mes skirtingai jaučiame, skirtingai vertiname dainą. Profesionalas pasižiūri giliau", – kalbėjo atlikėja.

Net ir maksimalus galimas balų skaičius (12) iš Lietuvos rusei laimėti nebūtų padėjęs. 40 konkurse balsavusių šalių įvertino, kad geriausiai šiais metais "Eurovizijoje" skambėjo Švedijos atstovo Manso Zelmerlowo daina "Heroes" – ji surinko 365 balus. P.Gagarina surinko 303 balus.

"Eurovizijos" dainų konkurse antrąją vietą užėmusiai Rusijai Lietuva neskyrė nė taško, nes ypač žemais balais dainą įvertino konkursui sudaryta komisija, rodo sekmadienį paskelbti rezultatai.

Lietuvos žiuri Rusijai skyrė 20 vietą iš 26 vertintų šalių, o Lietuvos žiūrovai - trečiąją. Atsižvelgiant į tai, galutiniame vertinime Rusija liko vienuolikta. Taškus gauna dešimt šalių.

Paskutinę vietą Rusijai skyrė du komisijos nariai - prodiuseris ir muzikos vadybininkas Lauras Lučiūnas bei muzikos tekstų autorė Jurga Čekatauskaitė. Devynioliktą vietą Rusijos atlikėjai skyrė Jurgis Brūzga, tryliktą - „Liepaičių“ choro vadovė Jolita Vaitkevičienė, dešimtą - dainininkė Rosita Čivilytė.

Tiek Lietuvos žiūrovai, tiek komisija aukščiausiais balais įvertino Latviją.

Lietuvą Eurovizijos lentelėje kilstelėjo aktyviai balsavę žiūrovai tose šalyse, kur gausios lietuvių bendruomenės. Pagal žiūrovų balsus Lietuva užėmė pirmąją vietą Britanijoje ir Airijoje, trečiąją - Norvegijoje ir Latvijoje. Britanijoje ir Airijoje pagal žiūrovų balsus antri liko lenkai.

Komisiją nei žiūrovus Monikos Linkytės ir Vaido Baumilos duetas labiau sužavėjo Gruzijoje, kur komisija skyrė šeštą, o žiūrovai - devintą vietas. Danijoje komisijos balsavime lietuviai liko devinti, pagal žiūrovų balsus užėmė tryliktą vietą. Estijos žiūrovai Lietuvai skyrė devintą vietą, komisija - dešimtą.

Lietuva "Eurovizijos" dainų konkurse užėmė 18 vietą.

Švedijos estrados dainininkas Mansas Zelmerlowas (Monsas Zelmerliovas) penktadienį lažybų organizatorių yra laikomas favoritu laimėti šių metų Eurovizijos dainų konkurso finale, kuriame taip pat gerai vertinamos Rusijos atstovės Polinos Gagarinos ir šelmiško Italijos trio „Il Volo“ galimybės.

Prognozės rodo, kad nuo šio tviskančio šou lyderių pagal populiarumą nedaug atsilieka buvęs muzikinio konkurso „Australijos dievaitis“ (Australian Idol) nugalėtojas Guy Sebastianas (Gajus Sebastianas), kurio šaliai buvo specialiai suteikta teisė dalyvauti Eurovizijoje, mininčioje savo 60-ąsias metines.

Sėkmės per didįjį popmuzikos dainų konkurso finalą Vienoje, kuris vyks tviskančioje „Stadthalle“ arenoje, taip pat gali tikėtis Belgijos atlikėjas Loicas Nottet (Loikas Notė).

„Niekada tuo netikėjau, kol jie iš tikrųjų pasakė „Švedija“. Labai džiaugiuosi. Būti Eurovizijos finale man didžiulis įvykis“, – M.Zelmerlowas, kuris anksčiau dukart nesėkmingai mėgino patekti į šį šou, pareiškė ketvirtadienio vakarą po to, kai pasirodė antrajame pusfinalyje ir atliko savo dainą „Heroes“.

Tarp 27 atlikėjų ir kolektyvų, kurie pasirodys šeštadienį 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku prasidėsiančiame Eurovizijos finale, prasčiausiai vertinamos Vokietijos, Juodkalnijos ir Lenkijos dainininkės Monikos Kuszynskos (Monikos Kušynskos), kuri yra prikaustyta prie neįgaliųjų vežimėlio, galimybės.

Iš viso 60-ojoje Eurovizijoje, kurios šūkis – „Statyti tiltus“, dalyvauja 40 šalių.

Numatoma, kad koncerto, daugelio peikiamą dėl kičo, televizijos transliaciją žiūrės apie 200 mln. žmonių visame pasaulyje.Tarp atlikėjų, nepatekusių

į finalą per du pusfinalius, buvo Suomijos pankroko grupė „Pertti Kurikan Nimipaivat“ (PKN), kurios keturi vidutinio amžiaus nariai, sergantys Dauno sindromu ir autizmu, atliko trumpiausią dainą per Eurovizijos istoriją, trukusią tik 85 sekundes.

Kita vertus, tarp šalių patekusių į finalą yra Serbija, Estija, Latvija, Lenkija, Azerbaidžanas, Armėnija ir Izraelis.

Į finalą pateko ir Lietuvos duetas Vaidas Baumila ir Monika Linkytė, atlikę nuotaikingą dainą apie meilę „This time“, kurią sukūrė dainininkė Monika Liubinaitė ir kompozitorius Vytautas Bikus.

Praeitų metų Euroviziją laimėjusios barzdotos austrės transvestitės Conchitos Wurst (Končitos Vurst) pasiųsta tolerancijos žinia buvo entuziastingai įvertinta šio šou organizatorių Vienoje, kur netgi buvo įrengti specialūs šviesoforai, pabrėžiantys homoseksualų lygybę. Be to, penktadienio popietę yra rengiamas Conchitos antrininkų konkursas.

Paprastai Euroviziją laimėjusi šalis organizuoja šį šou kitais metais. Tačiau ši taisyklė nebūtų taikoma, jeigu šiemet laimėtų australas G.Sebastianas.

Organizatoriai sako, kad tokiu atveju 2016-ųjų „Eurovizija“ vis tiek būtų rengiama Europoje. Šiaip ar taip, šis šou yra Senojo žemyno renginys.

Konkurse gali dalyvauti ne Europos šalys – su sąlyga, kad jos turi būti Europos transliuotojų sąjungos (European Broadcasting Union, EBU) narės. Šį aljansą sudaro Europos ir Viduržemio jūros regiono transliuotojai.

Nuo Eurovizijos įkūrimo 1955 metais šis renginys tapo svarbia popmuzikos atlikėjų starto aikštele, suteikęs pasaulinę šlovę Švedijos grupei ABBA ir padidinęs kitų atlikėjų, tarp jų Celine Dion (Selin Dion), Cliffo Richardo (Klifo Ričardo) ir Olivios Newton-John (Olivijos Niuton-Džon) žinomumą.

Tačiau visų pirma jis yra smagus ir nerūpestingas šou, atveriantis sceną netgi lėkštiems, pretenzingiems arba aiškiai nerimtiems kūriniams, kaip galima spręsti iš jų pavadinimų, tokių kaip „Diggi-Loo Diggi-Ley“, „Boom-Bang-A-Bang“ arba „Lalala“.

Tarp įsimintinų Eurovizijos dalyvių buvo 2008 metais pasirodęs Airijos pliušinis Kalakutas Dastinas (Dustin the Turkey), izraelietė translytė Dana International (Dana Internešinal, 1998), vokiečių popmuzikos grupė „Dschinghis Khan“ (1979) ir šešių Rusijos bobučių kolektyvas (2012).

Pagal dabartines taisykles dainos gali būti atliekamos bet kuria kalba, bet jų trukmė neturi viršyti trijų minučių.

Nugalėtojas bus renkamas pagal televizijos žiūrovų ir profesionalų žiuri balsus. Nei žiūrovams, nei žiuri nariams neleidžiama balsuoti už savo šalį.

Penkios pagrindinės EBU finansinės rėmėjos – Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija ir Didžioji Britanija – taip pat ankstesnių metų nugalėtoja (šiuo atveju Austrija) į finalą patenka automatiškai.

Garbės viešnia Australija taip pat nedalyvavo pusfinaliuose, iš kurių antrasis įvyko ketvirtadienį.

Austrija deda dideles viltis, kad jos poproko atlikėjai „Makemakers“, lažybų agentūrų įvardijami 26-oje pozicijoje, pasirodys ne blogiau negu C.Wurst, kuri praeitais metais iškovojo pergalę Kopenhagoje su daina „Rise Like a Phoenix“.

Gėjų teisių aktyvistė C.Wurst grįš į Euroviziją šeštadienį, imdama interviu iš artistų po jų pasirodymų ir atlikdama dainą iš savo naujojo albumo.

Nėra jokio mokslinio pagrindo, pagal kurį būtų galima apskaičiuoti pergalės šiame konkurse tikimybę, bet tyrimų rezultatai rodo, kad sėkmė labiau šypsosi dailiajai lyčiai: iš 59 ankstesnių nugalėtojų 35 buvo moterys.

Skelbiama, kad šiemet Eurovizijos organizatoriai išleido 36,7 mln. eurų – gerokai mažiau negu Azerbaidžanas, kuris 2012 metais šiam renginiui paklojo 60 mln. eurų.

„Visą renginį organizuosime su trupučiu humoro, – sakė Eurovizijos vykdomasis prodiuseris Edgaras Boehmas (Edgaras Bėmas). – Nenorime pateikti savęs pernelyg rimtai – veikiau kaip draugišką šalį. Tikiuosi, kad skambės daug juoko.“

„Eurovizijos“ konkursas yra politizuotas, tačiau tai nėra fatališkas reiškinys, sako LRT.lt pašnekovai. Nors buvo galima manyti, kad simpatijos Rusijos atstovams šiais metais dėl šalies agresijos sumažės, lažybų tinklalapiai Rusijos atlikėjams žada aukštesnę vietą nei pernai.

Geografija ir politika, turinti įtakos balsavimo rezultatams „Eurovizijos“ konkurse, yra daugelį metų nekintantis reiškinys, sako muzikologas Darius Užkuraitis, nuo 2001 metų komentuojantis šį konkursą.

„Tai, kad kaimyninės šalys, laikančios save viena tauta, kaip, pavyzdžiui, Kipras ir Graikija, Azerbaidžanas ir Turkija, ypač palaiko viena kitą, nieko nestebina. Tokiais atvejais visuomet yra aišku, kas kam duos 12 balų, kad ir kokia daina bebūtų. Tas reiškinys yra nekintantis. Nuo pat pradžių, kai atėjau į „Euroviziją“, pastebiu, kad kaimynai balsuoja už kaimynus.

Tačiau manau, kad daugiau lemia geografija nei politika. Muzikantai, ypač populiariosios muzikos atlikėjai, kurių „Eurovizijos“ konkurse yra dauguma, paprastai yra apolitiški. Nenorėčiau visko suvesti į politiką, nes pirmiausiai tai yra muzikinis projektas ir jei tau patinka daina, tu balsuoji už ją“, – kalba D. Užkuraitis.

Savo ruožtu muzikos prodiuseris Lauras Lučiūnas pastebi, kad jei tarp simpatijas viena kitai rodžiusių šalių atsiranda politinių įtampų, balsavimo rezultatuose taip pat atsispindi.

„Klausimas, kas turima mintyje, kai sakoma, kad tai – politizuotas konkursas. Jei kalbama apie tai, kad vienos šalys labiau palaiko kitas, tame yra tiesos. Jei tarp šalių įsiplieskia problemos, palaikymas dingsta, neatsižvelgiant į dainas. Visuomet buvo taip, kad vienos šalys labiau palaikė kitas, nepriklausomai nuo dainos“, – sako L. Lučiūnas.

Tačiau, pasak L. Lučiūno, politinių santykių tarp šalių įtaka balsavimo rezultatams nėra lemtinga. „Jei pažvelgtume į pastarųjų metų nugalėtojus, pamatytume, kad šis reiškinys nėra toks jau gajus. Vargu ar Danijos, Austrijos  atveju galime kalbėti apie politiką ir užkulisinius susitarimus. Akivaizdžiai tai buvo stipriausi atlikėjai“, – pažymi muzikos prodiuseris.

Rusijai žadama vieta penketuke

Kokios įtakos balsavimo rezultatams „Eurovizijos“ konkurse gali turėti Rusijos agresija Ukrainoje, D. Užkuraitis nėra linkęs prognozuoti, tačiau mano, kad, norėdama, Rusija savo populiarumą konkurse gali pasididinti ne visai skaidriais būdais.

„Ar agresyvus Rusijos elgesys tarptautinėje politikoje jai pelnys pliusų ar minusų, nežinau. Aš labiau būčiau linkęs manyti, kad rusai vienais ar kitais būdais, legaliais ar ne, gali pasididinti savo palaikymą.

Manau, kad tam, jog tokio dydžio šalyje kaip Lietuva būtum pirmoje vietoje, užtenka 3 tūkst. balsų. Ką reiškia nusipirkti 3 tūkst. telefono kortelių su keliais eurais sąskaitoje tokiai didelei šaliai kaip Rusija? Nieko. Jau yra buvę skandalų, ir apie juos buvo rašyta spaudoje“, – kalba D. Užkuraitis.

Savo ruožtu L. Lučiūnas pabrėžia, kad dažniausiai už savo gimtųjų šalių atlikėjus balsuoja emigrantai. Rusija – ne išimtis, tad gali tikėtis itin didelio saviškių palaikymo.

„Manau, kad tos šalys, kurios iki šiol palaikė Rusijos atlikėjus, lygiai taip pat juos palaikys ir dabar. Be to, rusų visur yra daug, manau, kad jie bus kaip niekad vieningi“ – sako L. Lučiūnas.

Didesnę sėkmę nei pernai Rusijos atstovams prognozuoja ir dalyvaujantieji lažybose. Eurovisionworld.com duomenimis, kuriuose atsispindi pasaulio lažybų portalų statistika, Rusijai prognozuojama penkta vieta finale. Pagrindinėse Lietuvos lažybų bendrovėse Rusijai taip pat skiriamos 5-6 vietos. Tiek Lietuvos, tiek užsienio lažybų bendrovių „Eurovizijos“ nugalėtojų lentelės viršuje puikuojasi Švedija, antroji vieta prognozuojama Italijai, trečioji – Australijai.