Pastarąjį mėnesį, viešojoje erdvėje vis daugiau diskutuojant dėl naujų mokesčių, smuktelėjo premjero, sveikatos apsaugos ministro palankus vertinimas. Nors ir nežymiai, bet traukėsi ir kitų valstybės vadovų – prezidento Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio – palankus vertinimas. Visgi skausmingiausią ir vėlgi rekordinį reitingų kritimą išgyveno Ramūnas Karbauskis. Šis politikas taip prastai dar nebuvo įvertintas.

Šiek tiek ūgtelėjusiais reitingais džiaugtis šį mėnesį galėjo tik du politikai – Seimo narė Ingrida Šimonytė bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Šiuo metu „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį palankiai vertina tik 13 proc. piliečių, o nepalankiai net 77 proc. Toks valdančiųjų lyderio vertinimas yra blogiausias tarp visų reitinge minimų asmenybių.

Lyginant su analogiška rugsėjo mėnesio apklausa, „valstiečio“ palankus vertinimas sumažėjo 12 procentinių punktų. Tiek pat padaugėjo ir jį vertinančių nepalankiai. Tai rekordiškai žemi šio politiko vertinimai žvelgiant nuo pat 2000 metų pradžios, kai buvo pradėti matuoti jo reitingai. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, mažiausiai palankių vertinimų R. Karbauskis sulaukė 2001 metų birželio mėn. – 14 proc., o palankiausiai jį gyventojai vertino iš karto po 2016 metų Seimo rinkimų lapkričio pabaigoje – 71 proc.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, tarp didžiausius palankaus vertinimo nuostolius patyrusių politikų yra kitas „valstietis“ – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (palankiai vertina 22 proc., o nepalankiai – 67 proc.). Per mėnesį jo teigiamo vertinimo reitingas sublogo 7 procentiniais punktais.

Spalio mėnuo šiame reitinge nesėkmingas buvo ir premjerui Sauliui Skverneliui. Pastaruoju metu apie biudžeto realias galimybes kalbantis premjeras visuomenės nebuvo sutiktas itin teigiamai. Jo palankus vertinimas sumenko 4 proc. punktais. Visgi premjeras tarp valdančiųjų turi vieną geriausių teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą. Šiuo metu jį palankiai vertina 44 proc. piliečių, o 45 proc. pasisako priešingai.

Tiek pat – 4 procentiniais punktais – smuktelėjo ir iš ginčų su valdančiaisiais nepasitraukiančio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio palankus vertinimas. Šiuo metu V. Pranckietį palankiai vertina 45 proc. rinkėjų, o 38 proc. sako į šį politiką žvelgią neigiamai.

Tarp ryškesnius palankaus vertinimo nuostolius patyrusių politikų – socialdemokratams priklausanti europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Jos palankus vertinimas krito 5 proc. ir šiuo metu siekia 46 proc. Tuo tarpu neigiamai apie šią politikę pasisakė 35 proc. respondentų.

Kiek mažesnio, tačiau palankaus vertinimo smuktelėjimo žemyn neišvengė ir kurį laiką reitingus auginęs prezidentas G. Nausėda. Jį palankiai vertinanti gyventojų dalis krito 3 procentais. Nepaisant to, dabartinį šalies vadovą Lietuvos gyventojai vertina palankiausiai (81 proc. palankiai ir 11 proc. nepalankiai).

Taip pat 3 procentiniais punktais per pastarąjį mėnesį sumažėjo gyventojų, kurie palankiai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį (palankiai vertina 30 proc. ir nepalankiai 58 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką profesorių Vytautą Landsbergį (atitinkamai 27 proc. ir 60 proc.) bei „socialdarbiečių“ lyderį Gediminą Kirkilą (22 proc. ir 64 proc.).

Augo tik dviejų politikų palankus vertinimas

Ryškiau augusiais palankaus vertinimo reitingais pasidžiaugti galėjo tik keli reitinge esantys politikai – buvusi finansų ministrė Seimo narė I. Šimonytė (palankiai vertina 48 proc., o nepalankiai 40 proc.) bei užsienio reikalų ministras L. Linkevičius (atitinkamai 54 proc. ir 29 proc.). Abiejų politikų palankus vertinimas stiebėsi į viršų 3 procentiniais punktais. Per pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina žurnalistą Andrių Tapiną (44 proc. ir 31 proc.).

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai nepakito arba pokyčiai liko minimalūs.

Palankiausiai vertinamų lyderių sąrašas nesikeitė

Kaip parodė apklausa, Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentą G. Nausėdą (81 proc. įvertino palankiai ir 11 proc. nepalankiai), kadenciją baigusį šalies vadovą Valdą Adamkų (atitinkamai 79 proc. ir 11 proc.) bei prezidentę Dalią Grybauskaitę (64 proc. ir 28 proc.).

Tarp geriausiai vertinamų politikų (palankiai vertina daugiau nei pusė respondentų) taip pat europarlamentaras Liudas Mažylis (56 proc. ir 16 proc.) bei diplomatijos vadovas L. Linkevičius.

Sudarytame reitinge dar yra devyni politikos bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki – tai būsimasis eurokomisaras bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius (palankiai vertina 49 proc. ir nepalankiai 24 proc.), I. Šimonytė, žurnalistas Edmundas Jakilaitis (46 proc. ir 30 proc.), V. Blinkevičiūtė, V. Pranckietis, A. Tapinas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (palankiai vertina 44 proc. ir nepalankiai 39 proc.), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (43 proc. ir 32proc.) bei Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen (38 proc. ir 22 proc.).

Nepalankiai įvertino 9 politikus

Tuo tarpu tarp nepalankiausiai vertinamų asmenybių (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) spalį Lietuvos gyventojai įvertino 9 politikus. Tarp jų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, A. Veryga, G. Kirkilas, V. Landsbergis, buvęs europarlamentaras ir apkaltos būdu nušalintas prezidentas Rolandas Paksas (nepalankiai vertina 58 proc., o palankiai 23 proc.) G. Landsbergis, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (55 proc. nepalankiai ir 27 proc. palankiai), ekspremjeras Algirdas Butkevičius (atitinkamai 53 proc. ir 31 proc.) ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (52 proc. ir 23 proc.).    

Apklausa vyko 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 121 atrankos taške. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.