Labiausiai Europos televizijas sudomino LRT parengti reportažai apie popiežiaus vizitą Lietuvoje. Su Šventojo Tėvo apsilankymu susijusią LRT medžiagą EBU narės rodė net 135 kartus, skelbiama LRT.lt pranešime.

Iš viso EBU kanalų eteryje LRT filmuotos medžiagos per 2018 metus parodyta 981 kartą. Palyginti su ankstesniais metais, tai daugiau negu 100 parodymų daugiau (2017 m. jų buvo 878). Unikalių ir nesikartojančių LRT fragmentų rodyta 299 kartus (2017 m. parodymų buvo 288). Iš viso bent vieno EBU kanalo dėmesį patraukė 85 LRT siųsti siužetai (2017 m. buvo 66) - tai didžiausias skaičius nuo 2014 m. Ši EBU naujienų mainų programos statistika pristatyta antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje.

Rekordiniu lankomumu džiaugiasi atsinaujinimui intensyviai besirengiantis portalas LRT.LT - gruodį jame apsilankė daugiau kaip pusė milijono (520 575) unikalių vartotojų. Lyginant su 2017-ųjų gruodžiu (237 481), jų skaičius išaugo daugiau kaip dukart.

Išaugo ir LRT televizijos kanalų žiūrimumas. Pasak auditorijos duomenis pristačiusio LRT TV programų direktoriaus Aldaro Stonio, LRT TELEVIZIJOS žiūrimumas per 2018-uosius išaugo nuo 10,5 iki 12,2 proc., LRT PLIUS - nuo 1,1 iki 1,5 proc. visos TV auditorijos (Kantar-TNS duomenys). Pasak A. Stonio, šį televizijos sezoną pakeistas LRT PLIUS kanalo pavadinimas ir atnaujintas tinklelis ypač sveikintinas kultūros sklaidos požiūriu: išaugus bendram kanalo žiūrimumui, pagerėjo ir kultūrai skirtų programų reitingai. „Kai pavyksta sukurti gerą balansą tarp kultūrinės ir pramoginės produkcijos, tai išeina į naudą kultūrinėms laidoms - jas pasižiūri daugiau žmonių”, - pranešime cituojamas LRT TV programų direktorius.

LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas LRT tarybai pristatė programų konkurso rezultatus. Viena ryškiausių naujienų - jau kovą startuojantis LRT projektas „Aš - laidos vedėjas“, kuriame varžysis 16 charizmatiškų asmenybių, turinčių atskleisti savo sugebėjimus televizijos virtuvėje. Užduotims dalyvius rengs žinomi TV profesionalai, projektą ves Arūnas Valinskas, o komisijai pirmininkaus Algis Ramanauskas-Greitai.

Tarp kitų televizijos naujienų - švietimo aktualijoms skirta laida „Mokytojų kambarys“ bei į eterį sugrįžtanti laida „Legendos“, pristatanti ryškiausių kultūros ir meno asmenybių portretus.

Pasak G. Oganausko, ateityje sprendžiant dėl laidų kokybės ir atitikties LRT misijai padės veiklą neseniai pradėjusios LRT turinio vertinimo grupės rekomendacijos. Kiekvieną mėnesį grupės nariai vertins po tris pasirinktus LRT projektus - radijo, televizijos ir portalo.

Popiežius sakė aplankęs tris valstybes - Lietuvą, Latviją ir Estiją, kurios šiemet mini nepriklausomybės paskelbimo šimtąsias metines - šimtą valstybingumo metų, kurių pusę teko gyventi nacių ir sovietų okupacijų priespaudoje.

„Šios tautos daug iškentėjo, dėl to Viešpats į jas maloningai žvelgia. Esu tuo įsitikinęs“, - sakė popiežius Pranciškus. Šiemet taip pat sukako 25 metai nuo šv. Jono Pauliaus II vizito Baltijos šalyse.

Popiežius dar kartą padėkojo trijų valstybių vadovams ir vyriausybėms už svetingą priėmimą; taip pat vyskupams ir visiems, kas prisidėjo prie pasirengimų.

„Kreipdamasis į trijų šalių vadovus akcentavau indėlį, kuriuo šios šalys praturtina visą valstybių bendruomenę ir ypač Europą, sakė popiežius. Tai indėlis žmogiškųjų ir visuomeninių vertybių, užgrūdintų bandymuose. Drąsinau dialogą tarp senosios kartos ir jaunimo, kad šaknų atminimas darytų vaisingą ateitį. Raginau laisvę visada derinti su solidarumu ir svetingumu, taip, kaip tradiciškai šiuose kraštuose visada buvo daroma“, - kalbėjo popiežius.

Šventasis Tėvas išskyrė susitikimus su katalikų jaunimu Vilniuje ir su pagyvenusiais žmonėmis Rygoje.

Taip pat popiežius paminėjo apsilankymus dviejose tragiškos istorijos atminimo vietose. „Vilniuje pagerbiau žydų genocido Lietuvoje aukas, minint lygiai 75 metų sukaktį nuo panaikinimo didžiojo Vilniaus geto, kuris dešimtims tūkstančių žydų buvo paskutinė vieta prieš mirtį. Aplankiau ir Okupacijų ir kovų už laisvę muziejų. Meldžiausi patalpose, kuriose buvo kalinami, kankinami ir žudomi režimo priešininkai“, - trečiadienio bendrojoje audiencijoje Vatikane sakė Šventasis Tėvas, kviesdamas jos dalyvius melstis už brolius ir seseris Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

BNS pateikia penkias įsimintiniausias dienos citatas:

Apie solidarumą: „Kas iš mūsų bus tie patys mažiausieji, patys vargingiausieji, kuriuos privalome priimti šimtosiose nepriklausomybės metinėse? Galbūt tai mūsų miesto etninės mažumos arba bedarbiai, kurie yra priversti emigruoti. Galbūt tai vieniši seneliai, o gal jaunuoliai, nerandantys gyvenimo prasmės, nes yra netekę savo šaknų“.

Apie sovietų ir nacių aukas: „Visa Lietuva tai gali paliudyti, kai nukrečia šiurpas vien tik ištarus žodį Sibiras, arba getai Vilniuje, Kaune ir kitur (...). Prisimindami šiuos laikus, prašykime Viešpatį, kad suteiktų mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas pasirodančias įvairiais pavidalais“.

Apie Lietuvos misiją: „Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypač bejėgių ir pažeidžiamųjų teises. Ir kad būtų sutaikinimo ir skirtingumų harmonijos mokytoja.“

Apie Bažnyčios atvirumą: „Sako, žmonės neateina. Eik juos atrasti! Eik jų atrasti! Mūsų vaikai neateina? Sugalvok kažką ir padėk! Viešpats nori ganytojų vyrų ir moterų kaip žmonių, o ne valstybinių klierikų. Ką daro valstybinis klierikas – kunigas? Jis turi darbotvarkę, jis atidaro biurą konkrečiu metu, padaro savo darbą ir uždaro biurą. Jis nesuartėja su žmonėmis. Kristaus sekimas nereiškia, kad reikia gyventi kaip valstybiniam klierikui..

Apie sekmadienio pietus: Baigdamas Mišias, popiežius su šimtatūkstantine minia Kaune atsisveikino lietuviškai: „Gražaus sekmadienio! Skanių pietų!“.

„P raide paženklintais miesto autobusais, vežančiais į Santaką, žmonės maždaug nuo 4 val. pradėjo važiuot. Iki 3 val. autobusai važiavo tušti, nuo 3 val. – po 1-5 žmones autobuse būdavo matyti, o dabar, pusę šešių, matyti, kad jų važiuoja daugiau“, – pasakojo prie įvažiavimo į laikinąją automobilių stovėjimo aikštelę S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome per naktį budėjęs saugos tarnybos darbuotojas Aurelijus Chaneckas. Jis skaičiavo, kad tokiu metu aikštelėje jau stovėjo 55 automobiliai.

„Labas rytas, pas popiežių? Prašom važiuoti, automobilį statykit kairėje pusėje. Autobusų stotelė – ten, iš jos autobusai veža į Santaką“, – žvaliu balsu atvykstantiesiems aiškino vyras.

„Netoli važiavom, mes – beveik Kauno kaimynai: mes iš Prienų, Šilavoto Švč. Jėzaus širdies parapijos“, – užsiminė garbaus amžiaus vyras. „Mes keliese atvykome automobiliu, kita dalis parapijiečių važiuoja autobusais – apie 50 žmonių iš mūsų parapijos“, – pasakojo Šilavoto parapijos klebonas kunigas Remigijus Gaidys. Pasiteiravus, ar klebonas organizavo tikinčiųjų iš Šilavoto kelionę į susitikimą su Šventuoju Tėvu, jis atsakė: „Galima sakyti, kad čia popiežius viską organizavo. Jis siūlo susitikti – mes tiesiog turime važiuoti.“

„Mes – iš Naujosios Akmenės. Kelintą keltis reikėjo? Galima sakyti, 12 val. vakaro. Susibūrėm penkios ir atvažiavom. Tikimės pamatyti popiežių ir pajusti išskirtinę atmosferą“, – viena per kitą pasakojo 5 vidutinio amžiaus damos Judita, Ernesta, Audronė, Gražina ir Diana.

„Einam į susitikimą su popiežium – va, ir kėdes pasiruošę“, – sulankstomas kėdes rodė Audronė ir Arūnas. Vidutinio amžiaus pora į susitikimą atvažiavo iš Prienų. „Aš gyvenu Vilniuje. Taip, vakar popiežius buvo Vilniuje, bet susitikimuose su juo aš vakar nedalyvavau – žiūrėjau per televizorių. Norėjom atvykti būtent į pontifiko aukojamas šv. Mišias“, – tikino Audronė.

Apie pusę šešių ryto iš automobilio S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome lipo ir marijampolietė Edita su trim vaikais – Gabrieliumi, Rugile ir Oskaru. „Nesušalsim, apskritai esam nusiteikę optimistiškai“, – šyptelėjo šviesiaplaukė moteris. Jauniausia atžala – pradinių klasių amžiaus Oskaras neatrodė labai patenkintas ankstyva išvyka. Pasiteiravus, ar į popiežiaus aukojamas šv. Mišias norėjo pats, ar vykti privertė tėvai, berniukas atsakė: „Visaip buvo. Keltis reikėjo anksti – 3 val.“

Ne visi maldininkai buvo linkę bendrauti su žurnalistais – kai kurie suko veidus, kiti teisinosi, kad skuba užsiimti geresnes vietas Santakoje. „Mes iš Lenkijos. Galim kalbėti lenkiškai, angliškai. Mes iš Lenkijos atvažiavom automobiliu. Mes niekada nematėme popiežiaus, todėl sugalvojom atvažiuoti į susitikimą su juo čia, Kaune. Apskritai, nenoriu pasakoti“, – sakinio nebaigusi, link Aleksoto tilto patraukė jauna moteris.

„Vakar susitikome popiežių Vilniuje, šiandien norime susitikti Kaune. Atsiprašom – skubam“, – nedaugiažodžiavo jauna vilniečių pora Rasa ir Andrius.

Į aerodrome įrengtą laikinąją autobusų stovėjimo aikštelę vienas po kito suko autobusai. 6 val. ryto jų čia jau buvo apie 150. „Autobusai į čia atvažiuoja tušti, maldininkus išleidę prie Santakos. Pagal išankstinius užsakymus, turėtų apie 300 autobusų suvažiuoti“, – pasakojo nuo šeštadienio vakaro aikštelėje budėjęs saugos tarnybos „Kvintencija“ direktorius Danielius Bučinskas. Pašnekovo žodžiais, daugiausiai autobusų atvyko iš kitų Lietuvos miestų, tačiau yra ir iš Lenkijos, Baltarusijos.

Šventojo Tėvo aukojamos šv. Mišios prasideda 10 val. Į sektorius Santakos parke, kur jos vyks, maldininkai įleidžiami iki 8 val. Popiežiaus aukojamos šv. Mišios – vizito Lietuvoje kulminacija. Po jų Šventasis Tėvas tradiciškai kalbės „Viešpaties angelo“ maldą.

„Catholic News Agency“ Vatikano analitikas Andrea Gargliaducci (Andrėja Gargliadučis) teigia, kad 1978 - 2005 metais Romos katalikų bažnyčiai vadovavęs Jonas Paulius II buvo įsitikinęs, kad Europos šalys ir regionai privalo bendradarbiauti.

„Tai tiesiogiai susiję su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir jo pareiškimais, kad Europa gali egzistuoti tik su abejais plaučiais, o tarp šių dviejų plaučių turi būti širdis“, – BNS po pirmosios Pranciškaus vizito Lietuvoje dienos sakė A. Gargliaducci.

„Niekas per daug apie tai negalvoja, bet Lietuva yra geografinis Europos centras“, – teigė jis.

Vienas iš didžiųjų Jono Pauliaus II pontifikato siekių buvo Europos reintegracija.

Jis buvo įsitikinęs, kad Europos pilnatvei būtini abu jos „plaučiai“ – tiek Rytų, tiek Vakarų, o esminis Senojo žemyno tapatybės elementas yra kultūra.

Tai pontifikas pareiškė savo garsiojoje kalboje 1982 metais. Jis manė, kad be krikščionybės, sudarančios Europos paveldo pamatą, vieninga Europa tiesiog neįmanoma, o šiame kontekste Vakarų ir Rytų bažnyčios yra glaudžiai susijusios.

Vilniuje šeštadienį lankęsis popiežius Pranciškus lietuviams pasakė, kad „megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų Europos“.

Šiemet birželį Pranciškus pažadėjo siekti didesnės Katalikų bažnyčios ir kitų krikščioniškų denominacijų vienybės. Rusijoje ir kai kuriose kitose regiono šalyse dominuoja ortodoksai.

Paragino priimti imigrantus?

Daugiau diskusijų tarp Vatikano analitikų sukėlė popiežiaus citata, jog Lietuva turėtų būti atsvara balsams, pasisakantiems už skaldymą, o ne bendrystę.

Pontifikas taip pat paragino Lietuvą būti šalimi, „kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, bet ne teismą“.

A. Gargliaducci sako, kad šios pastabos gali būti susijusios su migrantų priėmimu Lietuvoje, juolab, kad kalbėdamas valdžios atstovams prie Prezidentūros popiežius paminėjo istorinį lietuvių sventingumą kitoms tautoms ir religijoms.

Šventasis Tėvas paragino lietuvius „priimti skirtumus“.

„Popiežiaus Pranciškaus pontifikavimui kyla daug iššūkių, o vienas iš jų – migracija. Reikia turėti omenyje, kad Rytų Europos šalys nėra priėmusios tiek daug migrantų, kiek kitos“, – kalbėjo „Catholic News Agency“ analitikas.

Popiežius skatina atvirumą

Bernardinų bažnyčios kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas teigia, kad popiežiaus vizitas Baltijos šalyse atspindi jo idėją lankyti pakraščius.

„Tai, kad jis pasirenka nuolat, ne tik šitą pakraštį, bet tuos pakraščius, kur yra skausmo, vargo, konfliktų vietos – tai irgi neša žinią, ko moko bažnyčia“, - sakė J. Sasnauskas.

Pasak jo, popiežius Pranciškus siekia sukurti atviresnę bažnyčią, tačiau susiduria su iššūkiais.

„Svarbu atvirumas. Jis yra tas, kuris tikrai kalba ir kurį galima priimti. Tik aš kol kas nelabai matau Bažnyčioje, kad mes būtume per penkerius metus ko nors pasimokę iš jo. Gal labiau matome tik kuklumo imitavimą...“, - svarstė vienuolis.

Sekmadienį Šventasis Tėvas aukos Šv. Mišias Kauno Santakos parke, o popiet grįš į Vilnių ir apsilankys prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti bei pagerbs sovietų aukas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.

LAKD teigimu, taip siekiama užtikrinti kiek įmanoma sklandesnį eismą vykstantiems į Vilnių ir Kauną.

Šią savaitę (iki rugsėjo 24 d.) nėra ribojamas eismas magistraliniame kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai nuo 4,8 iki 5,0 km, ant Česlavo Radzinausko tilto.

Taip pat įrengta papildoma nuovaža magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelis nuo 10,53 iki 12,50 km vykdomų darbų vietoje. Važiuojant nuo Vilniaus pusės ir sukant į magistralinį kelią A9 Panevėžys-Šiauliai tiek Šiaulių, tiek Panevėžio miestų kryptimis eismas nebus reguliuojamas šviesoforais. Pasukti į A9 kelią ir važiuoti Šiaulių kryptimi bus galima naujai įrengta nuovaža.

LAKD pabrėžia, kad kai kurių šiuo metu vykdomų kelio darbų sustabdyti nėra techninių galimybių, todėl kai kuriuose kelių ruožuose bus taikomi didesni eismo ribojimai ir dėl jų galimos transporto priemonių spūstys. Kelyje A2 Vilnius-Panevėžys nuo 10,80 iki 11,30 km (dešinėje pusėje) rekonstruojama sankryža. Susiaurėjusi važiuojamoji kelio dalis, ribojamas greitis iki 50 km/val. Kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai nuo 23,40 iki 35,33 km ir nuo 45,15 iki 56,83 km vyksta kelio rekonstravimo darbai. Susiaurėjusi važiuojamoji kelio dalis, ribojamas greitis iki 70 km/val. Kelyje A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas nuo 19,55 iki 20,19 km vykdomas sankryžos rekonstravimas į žiedinę sankryžą. Susiaurėjusi važiuojamoji kelio dalis, ribojamas greitis iki 50 km/val. Kelyje A11 Šiauliai-Palanga nuo 134,53 iki 135,93 km ir nuo 146,36 iki 146,52 km kelio rekonstravimas. Susiaurėjusi važiuojamoji kelio dalis, eismas kreipiamas iš kairės kelio pusės į dešinę. Kelyje A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė nuo 96,45 iki 97,42 km vykdomas kelio rekonstravimas. Eismas draudžiamas ir kreipiamas 8,20 km apylanka. Kelyje A17 Panevėžio aplinkkelis nuo 10,53 iki 22,06 km rekonstruojamas kelias. Greitis ribojamas iki 50 ir eismas reguliuojamas šviesoforais nuo 10,53 km iki 12,50 km ir nuo 18,86 km iki 22,06 km.

Eismo dalyvių prašoma įvertinti eismo sąlygas pagal vykdomų darbų žemėlapį, planuoti ilgesnį kelionės laiką, atidžiai stebėti kelio ženklus, laikytis Kelių eismo taisyklių.

Taip pat primenama, kad pirmoji popiežiaus vizito diena, šeštadienis, sutampa su Tarptautine diena be automobilio, todėl gyventojai skatinami keliauti tarpmiestiniais autobusais bei traukiniais, o Vilniuje ir Kaune - naudotis viešuoju transportu, kuris šį savaitgalį bus nemokamas.

Nušviesti Katalikų bažnyčios vadovo viešnagę į Lietuvą šiomis dienomis atvyksta pustrečio šimto užsienio žurnalistų.

Vyriausybės komunikacijos departamento Lietuvos įvaizdžio skyriaus vedėjos Eglės Kudzmanienės teigimu, tai bus gera proga paskleisti žinią pasauliui apie Lietuvą.

„Mums suteikta galimybė parodyti šalies pasiekimus, inovatyvumą net per religinę prizmę – mišios Lietuvoje transliuojamos socialiniuose tinkluose“,– BNS sakė E. Kudzmanienė.

Lietuvos įvaizdžio skyrius parengė informacinius ir suvenyrų paketus žurnalistams, atvykstantiems į Lietuvą, penktadienį jiems numatyta ekskursijų programa po Vilnių.

Daugiausia piligrimų – iš kaimyninių šalių

Lietuvos turizmo departamento teigimu, popiežiaus vizitas prisidės prie Lietuvos, kaip piligrimams patrauklios šalies, žinomumo didinimo.

Pasak departamento atstovės Gerdos Butkuvienės, Lietuvoje yra nemažai išskirtinių vietų, kurios gali sudominti piligrimus iš viso pasaulio – tai Kryžių kalnas, Aušros Vartai, Šv. Jono Pauliaus II kelias, Šiluva, Trakų Dievo Motinos paveikslas, šv. Jokūbo (Carmino de Santjago) kelio atkarpa Lietuvoje. 

Paprastai daugiausia piligrimų Lietuva sulaukia iš Lenkijos. Pasak turizmo departamento, tinkamai išvysčius religinio turizmo infrastruktūrą, pavyzdžiui, pasiūlius nakvynių vienuolynuose, būtų galima pritraukti ir didesnes išlaidas savo kelionėms skiriančius piligrimus iš tokių šalių kaip Ispanija ar Italija.

Pamatyti popiežių daugiausia žmonių turėtų atvykti iš Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos.

Pamatyti popiežių daugiausia žmonių turėtų atvykti iš Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos. Mažesnių grupių laukiama iš Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ukrainos, Švedijos, Islandijos ir Jungtinių Valstijų.

Turizmu ir investicijomis sostinėje besirūpinančios agentūros „GO Vilnius“ duomenimis, per metus sostinėje apsilanko apie 30 tūkst. piligrimų.

„Go Vilnius“ parengė piligriminį maršrutą Vilniaus mieste, kuris vėliau bus platinamas tarptautinėse parodose.  Pasak „Go Vilnius“ vadovės Ingos Romanovskienės, gidas išleistas anglų, vokiečių, lenkų, italų, rusų ir lietuvių kalbomis, jame – svarbiausi Vilniaus sakraliniai objektai.

„Šis maršrutas– vienas iš žingsnių ta kryptimi. Ketiname ir toliau šioje srityje aktyviai dirbti“,– BNS sakė I. Romanovskienė.

Viešbučiuose antplūdžio nėra

Užimtumas Vilniaus apgyvendinimo įstaigose popiežiaus vizito dienomis svyruoja tarp 60 ir 90 proc. ir daug nesiskiria nuo praėjusių metų.

„Centre, Gedimino prospekte, už Aušros vartų vietų dar tikrai yra. Viešbučiai nejaučia turistų antplūdžio, išskyrus patį senamiestį, kur kambariai užsakyti iš anksto, keturių ir penkių žvaigždučių viešbučiai yra pilni“,– BNS sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Tačiau panašu, kad didelės maldininkų grupės ieškosis nakvoti kažkur kitur, nes viešbučiuose jų tikrai nėra, net ir vienos žvaigždutės“ ,– pridūrė ji.

Kauno arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Agnė Grigaitytė sakė, kad dvylika Kauno mokyklų suteiks nemokamą nakvynę atvykusiems svečiams. Šiuo metu, pasak jos, užsiregistravo 1350 piligrimų iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Latvijos ir Lenkjios.

Lietuvos vyskupų konferencijos duomenimis, jau išdalinta 90 tūkst. kvietimų į susitikimą su popiežiumi Kaune ir 30 tūkst. Vilniuje.

Popiežius Lietuvoje viešės šeštadienį ir sekmadienį.

Perka suvenyrus ir knygas

Popiežiaus vizito savanoris Tadas Bruzgulis BNS sakė, kad Šventojo Tėvo kelionę į Lietuvą primins apie 100 tūkst. Vatikano vėliavos spalvų – geltonos ir baltos – suvenyrų: nuo džemperių, marškinėlių, lietpalčių, skėčių, pieštukų iki ženkliukų, monetų, magnetukų, apyrankių.

Atributika pagaminta Lietuvoje, Kinijoje ir Lenkijoje, dalis lėšų už ją bus skirta padengti vizito organizavimo išlaidas.

„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė BNS sakė, kad popiežiaus atvykimui į Lietuvą sukurtais suvenyrais prekiaujama jau daugiau nei porą savaičių, o paskutinę savaitę paklausa kasdien padidėja apie 20-30 proc.

Popiežiaus vizitui skirtų suvenyrų taip pat galima įsigyti Vilniaus turizmo centruose. Savaitgalį, kai popiežius atvyks į Lietuvą, suvenyrais papildomai bus prekiaujama penkiose Vilniaus vietose ir trijose Kauno vietose Santakos slėnyje.  

Laukdami vizito kai kurie gyventojai suskubo pontifiko knygų.

„Šioks toks padidėjimas yra, šiek tiek išaugęs susidomėjimas. Matosi, kad popiežiaus knygų pardavimai didesni – dvigubai, trigubai“, – BNS teigė knygynų tinklo „Vaga“ pardavimų vadovė Zita Barusevičienė.

Vis dėlto jie svarbūs, nes atkreipia daugelio žmonių dėmesį į šalį, teigia prie popiežiaus vizito organizavimo prisidedančios įstaigos.

Kaip Eltai nurodė Vyriausybės Įvaizdžio skyrius, tikėtina, kad Lietuva sulauks didelio skaičiaus piligrimų iš kaimyninių užsienio šalių.

„Šventojo Tėvo vizitas į Lietuvą - unikali proga Lietuvai atkreipti į save dėmesį. Į Lietuvą atvyksta daugiau nei 200 žurnalistų, vien oficialioje popiežiaus delegacijoje yra 72 žurnalistai. Todėl svarbu pasinaudoti šia galimybe ir išnaudoti progą atkreipti piligrimų dėmesį į Lietuvą, kurie galbūt vėliau ateityje pasirinks Lietuvą savo kelionės tikslu“, - teigia Vyriausybės specialistai.

Anot Vyriausybės Įvaizdžio skyriaus, piligriminiai turistai nėra daug pinigų išleidžiantys turistai, jų nedomina pirkiniai, pasilinksminimai, prašmatnūs restoranai.

„Tai dvasinių atradimų ieškantys keliautojai, kurie renkasi ekonominės klasės viešbučius ir savo kelionės tikslu įvardija dvasinius, o ne vartotojiškus atradimus“, - komentuoja Vyriausybės atstovai.

Vis dėlto piligriminis turizmas yra svarbi turizmo rūšis, kasmet pasaulyje religines vietoves aplanko apie 300 mln. turistų, pabrėžiama Įvaizdžio skyriaus komentare. Manoma, kad šis skaičius ateityje tik didės, o piligriminių turistų amžius jaunėja. Pavyzdžiui Krokuva, kurioje gyvena 768 tūkst. žmonių, per metus sulaukia 12,15 mln. turistų, iš kurių 2,5 mln. yra piligrimai.

„Šie turistai yra darnūs ir kultūrines vietoves puoselėjantys svečiai. Lietuva šioje srityje turi didžiulį dar neišnaudotą potencialą, ypatingai Šiluva. Vilnius taip pat turi Gailestingojo Jėzaus paveikslo originalą, nutapytą pagal Šv. Faustinos regėjimus. Paveikslas pasaulyje yra gerai žinomas, tačiau tik nedidelė dalis žmonių žino, kad jis yra Vilniuje. Tuo tarpu paveikslo kopija Krokuvoje sutraukia milijonus piligrimų kasmet“, - teigiama komentare Eltai.

Viešoji įstaiga „Go Vilnius“ skaičiuoja, kad per metus Vilniuje apsilanko apie 30 tūkst. piligriminių turistų.

Tačiau savaitgaliui, kai Lietuvoje viešės popiežius, didelio turistų antplūdžio ženklų kol kas nematyti.

„Užimtumas Vilniaus apgyvendinimo įstaigose rugsėjo 22-23 dienomis svyruoja tarp 60 ir 90 proc. ir galima sakyti, kad tai įprastas užimtumas šiam laikotarpiui. Didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų dar turi laisvų vietų. Gali būti užimti mažesni nakvynės namai, kai kur likę tik brangesnio tipo numeriai. Apibendrinant matyti, kad rugsėjo 22-23 dienomis dar tikrai galima rasti įvairaus tipo nakvynės vietų“, - komentuoja „Go Vilnius“.

Žiūrint į privataus apgyvendinimo sektorių, „AirBnB“ rodo, kad iki šiol galima rasti laisvų numerių rugsėjo 21-24 d. tiek Senamiestyje, tiek už jo ribų, pažymi agentūra.

„Pateikiama apie 300 skirtingų variantų, kur galima apsistoti. Kainos įvairios, svyruoja nuo 22 eurų už kambarį ir 70 eurų už apartamentą. Dažniausiai pasitaiko kaina tarp 35-55 eurų. „AirBnB“ rašo, kad tokiu metu pernai buvo 45 proc. užimtumas, šįmet po rugsėjo 18 d. rodo mažesnį negu 30 proc. užimtumą“, - duomenis apibendrina „Go Vilnius“.

Tuo tarpu „Booking“, siūlantis tiek viešbučius, tiek ir privataus apgyvendinimo įstaigas, taip pat rodo, kad yra 355 apgyvendinimo vietos rugsėjo 21-24 d. Kainos - nuo 54 eurų už numerį dviem. Siūlomas apgyvendinimas įvairiuose Vilniaus rajonuose.

„Apklausus viešbučius matyti, kad rezervacijos atliekamos tiek iš anksto, tiek ir artėjant rugsėjo 22-23 d. Keletas viešbučių pastebėjo, kad nakvynės buvo teirautasi tikslingai planuojant atvykti dėl popiežiaus vizito. Kai kurie viešbučiai paminėjo ir tai, kad pasitaikė keli grupių rezervacijų pakeitimai (datų keitimai), nes turistams tuo metu bus sudėtingiau papulti į lankytinas vietas ir judėti autobusu mieste“, - gautais duomenimis dalijosi agentūra.

Vis dėlto neišskirtinai didelis nakvynę siūlančių vietų užimtumas per popiežiaus vizitą nerodo, kad turistų skaičius išliks įprastas: tikinčiųjų bendruomenės organizuoja daugelio piligrimų nakvynes mokyklose ir panašiose vietose.

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankysis rugsėjo 22-23 dienomis, jis viešės Vilniuje ir Kaune. Vėliau popiežius vyks į Latviją ir Estiją.

„Popiežius Pranciškus demonstruoja paprastumą, nuolankumą, šių vertybių laikomasi ir jo atstovams parenkant nakvynės vietas, automobilius, maitinimo taškus. Savo apsilankymų įvairiose valstybėse metu jis dažnai yra vežiojamas itališkais „Fiat“ automobiliais, kuriuos suteikia tose šalyse veikiančios atstovybės. Šie automobiliai puikiai įkūnija kasdienišką modelį – yra paprasti, kokybiški ir prieinami visuomenei“, – sako Laurynas Sivilevičius, „Modus Group“ automobilių verslo vadovas.

Laukiama turistų iš užsienio

Popiežiaus vizitas – neeilinis įvykis visiems 6 milijonams Baltijos šalių gyventojų. Rugsėjo pabaigoje vyksiantis Pranciškaus vizitas – vos antras kartas, kai popiežius atvyksta į Baltijos šalis po jų nepriklausomybės atkūrimo. Pirmasis apsilankęs buvo Jonas Paulius II, žymiausias Lietuvos vietas aplankęs bei su vietos gyventojais susitikęs 1993 m. rugsėjo 4-8 d. Simboliška, kad šiemetinis vizitas organizuojamas praėjus 25 metams po pirmojo ir 100 metų – po visų šalių nepriklausomybės paskelbimo.

Visose Baltijos šalyse vyks keli susitikimai su Pranciškumi. Į juos laukiama atvyksiant ne tik vietinių gyventojų, bet ir svečių iš kaimyninių valstybių – Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos.

„Popiežius neatvyksta kaip turistas, jo nedomina gražūs fasadai, tačiau jis trokšta susitikti su žmonėmis, pamatyti jų akis, pajausti jų rūpesčius, išgirsti jų balsą. Pranciškus yra charizmatiška, šilta asmenybė, garsėjanti geru humoro jausmu, nuoširdžiu bendravimu, gebėjimu prabilti į visų žmonių širdis“, – teigia Viktorija Urbonaitė, popiežiaus vizito Lietuvoje komunikacijos turinio koordinatorė.

Pranciškus yra Vatikano valstybės vadovas, tad vertybės, apie kurias jis kalba, pirmiausia yra krikščioniškos, orientuotos į pagarbą gyvybei, žmogaus orumui, meilę artimui. Jis dažnai akcentuoja pamatines evangelines vertybes: džiaugsmą, dėkingumą, pagalbą vargšams, pabėgėliams. V. Urbonaitės teigimu, net ir netikintis, tačiau ieškantis tiesos, prasmės, keliantis klausimus žmogus gali išgirsti padrąsinimo ir paguodos žodį, jei tik įsiklausys, ką popiežius, lankydamasis Baltijos šalyse, norės pasakyti.

Po kelionės skiria labdarai

Popiežiaus vizito metu naudojami automobiliai vėliau paprastai būna parduodami aukcione, o surinktos lėšos skiriamos labdarai. Tai labai paklausūs modeliai, pavyzdžiui, 2016 m. vizito Filadelfijoje metu naudotas „Fiat 500L“ modelis vėliau aukcione buvo parduotas už 82 tūkst. JAV dolerių. Naujas toks modelis JAV kainuoja keturis-penkis kartus mažiau.

Praėjusiais metais „Lamborghini“ specialiai Vatikano vadovui sukūrė ir padovanojo išskirtinį sportinį „Huracan“. Tiesa, popiežius prie jo vairo taip ir neatsisėdo – automobilis buvo parduotas „Sotheby‘s“ aukcione už 715 tūkst. Eur. Tai 4 kartus daugiau nei pradinė „Huracan“ kaina, siekianti apie 180 tūkst. Eur. Didžioji dalis už automobilį gautos sumos buvo skirta ISIS nuniokotam Irako miestui Ninevijai atstatyti, likusi paskirstyta kitoms labdaros organizacijoms.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje popiežiaus Pranciškaus automobilis bus „Fiat Tipo“, kurio bazinė kaina – mažesnė nei 13 tūkst. Eur. Vairuotojas šiuo automobiliu popiežių pasitiks dar Vilniaus oro uoste bei, po dviejų dienų kelionės Lietuvos sostinėje ir Kaune, parveš atgal.

Latvijoje ir Estijoje pontifiko vizitas truks po vieną dieną – jis aplankys svarbiausius religinius objektus Rygoje bei Taline, laikys šventas mišias ir susitiks su tikinčiaisiais.

Popiežius Pranciškus nedemonstruoja prabangos ne tik rinkdamasis automobilius. Kiekvieno vizito metu jis paprastai apsistoja Vatikano atstovybėje – Apaštalinėje nunciatūroje. Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai šalyje nunciatūros nėra, popiežius nakvoja viešbutyje ar senelių namuose. Jį lydintys žmonės teigia, kad pontifikas laikosi išankstinio kelionės plano, tačiau nevengia spontaniškai jo pakoreguoti – sustoti gražioje vietoje ar susitikti su žmonių grupe iš anksto nesusitarus.