Kelyje – duobės

"Turistų gatvėje, ties buvusiais kūdikių namais, statybininkai išrausė gatvę. Taip gyvename nuo lapkričio. Asfaltas nuardytas, duobės didžiausios, per atlydį vanduo pro durelių apačią kone teka į mašinos vidų. Šioje vietoje įrengtas vaikų reabilitacijos centras, tenka vaikučius vežti. Vieni vaikus vežimėliais atveža, kiti išlaipina vaikštynėmis. Situacija yra tragiška", – redakcijai skundėsi gyventoja.

Darbininkus tik kartais matome. Neaišku, kas ten ką daro ir kiek laiko truks darbai.

Atvykstantieji su vaikais piktinosi, kad šaligatvių nėra, tad pasiekti reabilitacijos centrą itin sunku.

"Darbininkus tik kartais matome. Neaišku, kas ten ką daro ir kiek laiko truks darbai. Vienu metu atvykus su mažamečiu, statybininkai aiškino, kad mašiną palikčiau ties stovėjimą draudžiančiu ženklu, nes iš viso nebuvo kur palikti mašinos. Neturėtų taip būti", – tvirtino moteris.

Giruliai – it užsienis?

Girulių seniūnaitis Viktoras Kavolis taip pat tikino, kad iš tiesų vienoje vietoje pusė gatvės užtverta, kitur – ne, o keliukas, vedantis per miškelį vos ne iki Pamario gatvės, iš viso užtvertas tvoromis.

"Net seniūnaičiams niekas nepraneša, kas ką ruošiasi daryti ir kokias gatves kas uždarys. Jei nori, vaikščiok, ieškok, pats aiškinkis. Giruliai – gal užsienis, ne Klaipėdos mieste esame?" – piktinosi V.Kavolis.

Darbai vyksta Turistų gatvės tęsinyje.

"Ties geležinkelininkų buvusia stovykla, pasukus į kairę, sustatyti ženklai, tvoromis užtvertas kelias. Bet daugiau jokios lentelės nėra, kur būtų parašyta, kas čia ką daro ir kiek laiko truks darbai", – teigė V.Kavolis.

Dirbs ir vasarį

Net seniūnaičiams niekas nepraneša, kas ką ruošiasi daryti ir kokias gatves kas uždarys.

Girulių seniūnaitis pats nužingsniavo apžiūrėti užtvertų gatvių.

"Ten darbus atlieka įmonė "Stakorda", įmonės darbų vadovas  informavo, kad darbus įmonė pradėjo praėjusių metų lapkritį. Jiems esą trukdė oro sąlygos ir pandemija. Įrengiamos lietaus nuotekų sistemos. Darbus jie žada baigti vasario pabaigoje. Ne tik gyventojams jokios informacijos nepateikta, bet ir ugdymo įstaigoms. Ten toliau yra vaikų darželis "Giliukas" ir buvę kūdikių namai", – pasakojo V.Kavolis.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistė Žibutė Lidžiuvienė aiškino, kad darbai vyksta savivaldybės užsakymu.

"Statybos leidimas darbams išduotas pernai lapkričio 9-ąją. Paviršinių lietaus nuotekų tinklai bus nutiesti nuo Turistų gatvės tęsinio ir Šlaito gatvės iki beveik Pamario gatvės. Leidimas galioja iki gegužės 1-osios", – leidimų datas vardijo Ž.Lidžiuvienė.

Atsisako neekologiškų atgyvenų

„Žiūrint iš šalies, dažnai gali atrodyti, kad gatvėse vykstantys darbai tėra naujo asfalto ir trinkelių klojimas. Iš tiesų viskas siekia kur kas giliau tiesiogine šių žodžių prasme. Keičiami daugiau kaip pusę amžiaus po žeme neliesti vamzdynai, naujai tiesiamos šiuolaikinių standartų trasos, kad miestas būtų tvarus, o teikiamos paslaugos – kokybiškos. Tokie projektai turi būti įgyvendinami kompleksiškai, kad ateityje ilgus dešimtmečius nereikėtų prie jų grįžti. Visi šie pokyčiai – svarbi mūsų miesto žaliojo kurso strategijos dalis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Keičiami daugiau kaip pusę amžiaus po žeme neliesti vamzdynai, naujai tiesiamos šiuolaikinių standartų trasos, kad miestas būtų tvarus, o teikiamos paslaugos – kokybiškos.

Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus Ramūno Šulskaus, bendrovė kaskart išnaudoja progas atnaujinti dar tarpukariu ar sovietmečiu paklotus susidėvėjusius vandentiekio ir nuotekų tinklus.

Miestas užsibrėžė atsisakyti ilgą laiką niekam nerūpėjusios mišrios nuotekų surinkimo sistemos, kuri visiškai nedera su šių dienų ekologiniais standartais. Pagal europinius reikalavimus, ji iki 2023 m. privalo būti pakeista į atskiras – buitinių ir paviršinių nuotekų – surinkimo sistemas.

„Paviršinės ir buitinės nuotekos skiriasi savo kiekiu ir tarša, o buitinių nuotekų tinklai projektuojami atsižvelgus į galimą maksimalų geriamojo vandens suvartojimą. Todėl per galingas liūtis paviršinis vanduo nebegali per trumpą laiką pratekėti pro riboto skersmens vamzdžius, užkemša siurblines ir nuotekos ima tvindyti patalpas ar žemiau esančias teritorijas“, – lietaus nuotekų surinkimo specifiką komentavo R.Šulskus.

Nuo Žaliakalnio iki Romainių

„Dar prieš penkerius metus Aleksote, Žaliakalnyje ir Centre funkcionavo 14,6 km mišrios kanalizacijos tinklų, o dabar jų liko apie 8,6 km. Pastaraisiais metais mišri kanalizacija panaikinta ir nauji paviršinių nuotekų tinklai pakloti renovuotoje Laisvės alėjoje, S.Daukanto, Algirdo ir A.Mackevičiaus gatvėse“, – pasakojo R.Šulskus.

Šiuo metu analogiškos naujovės diegiamos ir Senamiestyje: Vilniaus gatvėje, prieš klojant akmens grindinio dangą, „Kauno vandenys“ tvarko mišrią nuotekų sistemą, kurios gylis vietomis siekia iki 4 m. Čia rekonstruojamų vandentiekio tinklų ilgis – 1 250 m, buitinių nuotekų – beveik 300 m, o nauji lietaus nuotekų surinkimo tinklai driekiasi apie 1,7 km.

Visai neseniai tokie pat požeminių komunikacijų darbai baigti ir kitoje svarbioje susisiekimo arterijoje – Kauno pilies žiedinėje sankryžoje bei gretimose Jonavos, Šauklių, Šv.Gertrūdos gatvėse. Renovuoti senieji ir paklota beveik 1,5 km naujų paviršinių nuotekų tinklų, atnaujinti lietaus surinkimo šulinėliai.

Planuojama, kad jau kitąmet svarbūs darbai prasidės Romainių gatvėje. Prieš važiuojamosios dalies atnaujinimą pokyčių sulauks požeminės komunikacijos – ruošiamasi kloti naują lietaus surinkimo tinklą, į kurį susijungs visos kitos aplinkinės gatvės.

Galas lauko tualetams

Pastarieji penkeri metai Kaunui buvo svarbūs ir dėl sparčios centralizuotų tinklų plėtros – prie nuotekų sistemos neprijungtų būstų sumažėjo kone perpus. Ypač individualių namų – nuo 4,5 tūkst. būstų 2015 m. iki 2,8 tūkst. įpusėjus 2021-iesiems.

Vien per pastaruosius keletą metų įmonė paklojo daugiau kaip 50 km naujų buitinių nuotekų tinklų, prie kurių prisijungė ištisi naujai statytų individualių namų kvartalai, taip pat nemažai ir senųjų Žaliakalnio bei Vilijampolės medinukų.

R.Šulskaus manymu, miesto buitinių nuotekų infrastruktūra naudotis panorusių būstų savininkų skaičiaus augimui didelės įtakos turėjo ne tik tinklų plėtra, bet ir didėjantis pačių gyventojų sąmoningumas bei noras taupyti pinigus.

„Gyventojai jaučia, kad ekonominiu požiūriu prisijungti prie centralizuotos sistemos pigiau, nei samdyti nuotekų vežėją ar turėti savo valymo įrenginius. Be to, atsiranda ir aplinkosauginių niuansų. „Kauno vandenys“ visada tinkamai išvalo buitines nuotekas.

Pastaruoju metu Kaune žymiai sustiprinta kontrolė, padėjusi efektyviau identifikuoti piktybinius pažeidimus. Tai tapo papildomu pretekstu žmonėms atsisakyti senųjų nuotekų tvarkymo metodų ir jungtis prie miesto tinklų“, – kalbėjo R.Šulskus.

Darbų netrūksta ir miegamuosiuose rajonuose. Svarbiausi iš jų šiuo metu vyksta Dainavos mikrorajone. Draugystės gatvėje, Pramonės ir Šiaurės prospektuose bendrai atnaujinamos spaudiminių ir savotekinių buitinių nuotekų linijų atkarpos – iš viso beveik 10 km. Dalį darbų bendrovė planuoja užbaigti iki metų pabaigos, o likusius – kitąmet.

Liūtys parodo trūkumus

Specialistai pripažįsta, kad Kaune vis dar esama mikrorajonų, kuriuose būtina ir toliau plėsti bei renovuoti nuotekų tinklą. Tarp tokių – dalis Žaliakalnio ir Aleksoto. Šiose teritorijose problemų kelia dėl liūčių ir pavasarinio atlydžio plaunami šlaitai. Įžanga ateities darbams jau padaryta: rekonstravus 3,5 km ir naujai įrengus 6,8 km buitinių nuotekų tinklų, keli šimtai vartotojų jau sulaukė galimybės atsijungti nuo pasenusios mišrios nuotekų sistemos.

Atnaujinimas: keičiami daugiau kaip pusę amžiaus po žeme neliesti vamzdynai. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Įgyvendinant paviršinių tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektą, vien Aleksote jau įrengta daugiau kaip 7 km paviršinių nuotekų tinklų – kitaip tariant, nusausinta apie 165 ha žemės.

Prioritetų sąraše skirdami dėmesį būtent problemiškiausiems mikrorajonams, „Kauno vandenys“ per artimiausius dvejus metus numato pakloti apie 18 km naujų paviršinių nuotekų tinklų ir pastatyti valymo įrenginius Akacijų, Nuokalnės bei Jonavos gatvėse.

Bendrovės vadovo teigimu, nutiesus naujas komunikacijas, atitinkamai pagerės lietaus nuotekų surinkimas ir bus padidintas tinklų pralaidumas visame mieste. Šių darbų vertė – apie 16 mln. eurų.

Geresnė vandens kokybė

Siekdami toliau stiprinti geriamojo vandens kokybę, „Kauno vandenys“ tęsia ir magistralinių vandentiekio tinklų atnaujinimą. Prieš kelias savaites pradėta Vičiūnų vandenvietės vienos iš pagrindinių vandens linijų rekonstrukcija. Darbai aprėpia beveik 3,7 km atkarpą – Piliakalnio, Jiesios, Elnių gatvėse, Baterijos plente ir Gandrų alėjoje.

„Ši arterija pasiekia miesto centrinę ir pietinę dalis, todėl, vykstant darbams, gyventojai vandeniu laikinai aprūpinami kitomis magistralinėmis linijomis. Rekonstrukciją planuojame užbaigti dar šiemet“, – pasakojo R.Šulskus.

Į pusę amžiaus po žeme tūnojusius pasenusius plieninius vamzdžius traukiami nauji, tarnausiantys ir nereikalausiantys didesnės priežiūros bent 50 metų. Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus, pokyčiai žymiai pagerins vandens pralaidumą ir kokybę.

Iš pradžių gatvėje nebeliko šviestuvų ir senojo grindinio, kuris vėliau čia sugrįš, tik jo akmenys bus nulyginti. Rekonstrukcija pasiekė ir itin gilius šios seniausios miesto arterijos klodus. Keičiant požemines komunikacijas prireikė ir archeologų, kad galėtų išžvalgyti ir įvertinti atidengtus istorinius sluoksnius, įvairius radinius.

Prireikė ir archeologų, kad galėtų išžvalgyti ir įvertinti atidengtus istorinius sluoksnius, įvairius radinius.

Liepą darbai buvo pradėti Senamiesčiu besidriekiančioje Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Rotušės aikštės iki Birštono gatvės. Rugpjūtį išmušė ir permainų likusioje Vilniaus gatvės dalyje, atsiremiančioje į Laisvės alėją, valanda.

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis "Kauno dienai" pasakojo, kad šiuo metu atliekama požeminių komunikacijų rekonstrukcija.

Padėtis: keičiant požemines komunikacijas, atveriami ir labai gilūs Vilniaus gatvės klodai.

"Darbai vyksta kiek ilgiau, nei planuota, nes rangovams statybviete tenka dalytis su archeologais, kurie randa labai daug įdomių dalykų, atskleidžiančių Kauno istoriją. Šiais metais daug priklausys nuo oro sąlygų, tačiau neatsisakome plano, kad jau kitų metų pradžioje Vilniaus gatvėje bus baigti visi požeminiai darbai, ir pėstieji galės sugrįžti į šią Senamiesčio dalį", – teigė A.Pakalniškis.

Anksčiau buvo kalbėta, kad miestiečiai gatve galės pradėti naudotis dar iki Kalėdų.

Darbininkai Vilniaus gatvėje plušės mažiausiai pusmetį. "Kaip ir buvo numatyta, atnaujinti dangas planuojame iki kitų metų vasaros. Dėl paties grindinio akmenų yra diskusijų, tačiau tai nestabdo suplanuotų darbų", – komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.