Prezidentūroje su darbdavių ir verslo asociacijų atstovais aptarti siūlomi mokesčių pakeitimai bei ekonomikos augimą stabdančios problemos. G.Nausėda su verslo ir profesinių sąjungų atstovais jau buvo susitikęs rugsėjį, tuomet aptarė savo pasiūlymus Seimo rudens sesijai. Pasak šalies vadovo atstovų, tokio formato susitikimai vyks nuolat, kai Prezidentas siūlys įstatymų pakeitimus.
Mokestinė aplinka kelia nerimą
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Z.Dargevičius sakė, kad susitikime su G.Nausėda pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad nesilaikoma Vyriausybės, verslo bei profesinių sąjungų atstovų 2017-aisiais spalį pasirašyto nacionalinio susitarimo dėl būtinų reformų Lietuvos pažangai.
Dokumente pasižadėta siekti mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo, aukšto šalies konkurencingumo bei mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Žadėta nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus. Tačiau šiuo metu daroma visiškai kitaip.
"Iš pradžių paskelbiama apie keičiamą mokestinę aplinką, o tik paskui tariamasi su verslu. Tai trukdo pritraukti į šalį investicijas, apskritai kenkia bendrai ekonominei atmosferai, nes ir vietos, ir užsienio verslui nerimą kelia susitarimų nesilaikymas dėl mokesčių, kurie netikėtai didinami", – sakė Z.Dargevičius.
Mokesčiai lems kainų šuolį
Kauno PPAR prezidentas pasitarime prezidentūroje negailėjo kritikos ir kitų metų biudžetui, kurio projektas jau svarstomas. Jo manymu, svarbiausias valstybės finansinis dokumentas turėjo būti iš anksto įvertintas įvairiais aspektais: eksporto, socialinės apsaugos, regionų plėtros.
"Politikai ketina paskirstyti biudžeto lėšas kitiems metams. Pirmiausias klausimas – kas nuo to pasikeis valstybės gyvenime? – svarstė Z.Dargevičius. – Pats biudžeto formavimo principas neteisingas. Iš pradžių iš Seimo, iš kitur surengiamas pageidavimų koncertas dėl išlaidų, o paskui ieškoma, iš kur gauti pinigų viskam įvykdyti. Turėtų būti atvirkščiai. Pirmiausia suskaičiuojama, kiek bus surinkta lėšų, o tada jos paskirstomos pagal sritis, taip pat nusprendžiant, kurios iš jų šiandien yra svarbios. Negerai, kai pradedama nuo kito galo. Peržiūrėjus pageidavimų koncertą, imama dairytis, kokius papildomus mokesčius įvedus, iš kur prasimanyti pinigų. Iš tiesų valstybės poreikiai turėtų būti taikomi prie mokesčių, o ne mokesčiai prie poreikių."
Kauno regiono verslininkų atstovo manymu, itin neteisinga, kad nekilnojamojo turto mokestis (NT) numatytas tik gyventojams.
"Didžiausia skaudinanti neteisybė, kad Seimas iš karto atmetė siūlymą, kad būtų apmokestintas ir biudžetinių įstaigų NT, – aiškino pašnekovas. – Kažkuri įstaiga turi vilą prie ežero, kažkuri – Palangoje, Nidoje, kažkurios trys pastatai mieste stovi tušti. Kai skirstomi asignavimai, pareiškiama, kad vienas ar kitas turi tiek ir tiek kvadratūros, todėl turi būti skiriamos lėšos visam plotui išlaikyti. Absoliuti neteisybė, visiškas lėšų švaistymas. O apmokestinus jų turtą, nereikalingą tektų parduoti per Turto banką. Valstybė ne tik sumažintų išlaidas, bet ir iškart gautų pajamų."
Jis įsitikinęs, kad mokestinės bazės – tiek gyventojų NT, tiek bankų aktyvų ir prekybos tinklų – keitimas lemtų paskolų ir prekių kainų augimą. Tai reikštų, kad atitinkamai turi būti didinamas ir darbo užmokesčio fondas.
Darbuotojų katastrofiškai trūksta
Z.Dargevičius pasidžiaugė, kad labai optimistiškai nuteikė tai, jog Prezidentas G.Nausėda išgirdo PPAR išreikštą susirūpinimą dėl darbo jėgos trūkumo ir sudėtingo jų atsivežimo iš užsienio ir atkreipė dėmesį į tai susitikime savo baigiamojoje kalboje.
"Lietuvai būtų naudinga, kad būtų supaprastinta reikiamų darbuotojų įsivežimo tvarka, – aiškino Z.Dargevičius. – Nes dabar dažnai jie, nesunkiai gavę leidimus Lenkijoje dirbti visoje ES teritorijoje, komandiruojami čia dirbti. O tai reiškia, kad mokesčiai mokami ne mūsų valstybėje, bet kaimyninėje. Lenkija Lietuvai teikia daugybę paslaugų, o pridėtinę vertę pasiima sau.
Mes problemą keliame, kad Migracijos departamente labai ilgai trunka leidimų dirbti svarstymas. Koks, tarkime, specialistas ukrainietis sutiks laukti 3–4 mėnesius, kol bus stumdomasi su vizomis? Be to, ir Užimtumo tarnyba yra sudariusi sąrašą, kurių specialybių darbuotojų trūkumas tikrai yra. Bet deficitinės profesijos keičiasi nepalyginti greičiau, nei pakeičiamas pats sąrašas."
Anot Kauno PPAR vadovo, viešai skleidžiama nuomonė, kad verslas nenori įdarbinti vietos gyventojų, nes naudingiau atsivežti pigesnės darbo jėgos, labai neteisinga.
"Darbuotojų jau seniai trūksta. Ir diskriminavimo dėl atlyginimų nėra. Pasikviestiems kvalifikuotiems specialistams mokama nė kiek ne mažiau nei užsieniečiams, – tikino Z.Dargevičius. – Darbo jėgos labai trūksta. Staklės stovi, o darbo vietos prie jų tuščios. Tai reiškia, kad valstybė praranda konkurencingumą. Užsienio verslas nebeateina čia, nes nebėra darbuotojų. Visa infrastruktūra sukurta. Pastatyti įmonę mechaniškai galima. Bet kas joje dirbs?"
Gerovės valstybė – ir regionuose
Kauno PPAR vadovas priminė dar vieną punktą iš 2017-ųjų nacionalinio susitarimo: kad bus siekiama investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, darbo sąlygų gerinimą ir veiklos svarbą atitinkantį darbo užmokestį. Todėl pasitarime prezidentūroje buvo keliamas klausimas ir dėl darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo.
"Darbo jėga sensta ne pagal realų fizinį laiką, bet dėl to, kad jaunimas emigruoja, o rinką papildo vyresnio amžiaus žmonės. Kartais darbuotojų amžiaus vidurkis per metus padidėja ne metais, o visais dvejais, – "Kauno dienai" sakė Z.Dargevičius. – Šiais laikais ne tik pramonė, bet ir paslaugų sektorius labai stipriai skaitmenizuojami. Darbuotojams keliami vis didesni reikalavimai dirbti kompiuteriu, išmanyti įvairių aplikacijų valdymą, todėl jaunesnio žmogaus dalyvavimas rinkoje yra būtinas. Vyresniuosius perkvalifikuoti gerokai sunkiau, nes jie ne taip retai nenori mokytis. Todėl labai svarbu pasikviesti tuos žmones, kurie nori dirbti kvalifikuotesnį darbą.
Socialinių iniciatyvų skatinimo įstatyme galėtų būti numatyta, kaip stiprinti darbuotojų sveikatingumą, įtraukti į sportą. Valstybė turėtų skatinti tai diegti įmonėse.
Svarbu, kad atsirastų nuostata, jog darbuotojų atsivežimas į darbą iš rajonų visur būtų įtrauktas į sąnaudas kaip Vilniuje. Tai labai aktualu regionuose, kur atlyginimas yra mažesnis nei didmiesčiuose, kur yra darbų sezoniškumas. Bet dabar, kai darbdaviai už viską patys sumoka, koks lieka prekių ir paslaugų konkurencingumas?"
Z.Dargevičiaus manymu, partnerystė regionuose tarp verslo ir vietos valdžios turėtų būti stipresnė. Savivalda turėtų nustatyti prioritetus proveržiams, priimti sprendimus, kurie leistų įsitvirtinti, stiprėti vienos ar kitos srities verslui. Kauno PPAR vadovas atkreipė dėmesį, kad verslas užtikrina efektyvų darbo jėgos panaudojimą. Kai verslininkai siekia sulėtinti ar visiškai sustabdyti darbo jėgos nutekėjimą iš regionų, tai atsiliepia ir apskritai emigracijos mažinimui.
