Netikėtas sprendimas

Rašytojo Juozo Grušo namai-muziejus yra Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys. Praėjusio mėnesio pabaigoje buvo atleista šio padalinio vedėja Nijolė Majerienė, nes kovo pabaigoje, kai dar buvo griežtesnis karantinas, J.Grušo namų kieme vyko inkilų kabinimo akcija.

"Negaliu patikėti. Maironio lietuvių literatūros muziejaus administracija atleido iš darbo ilgametę darbuotoją N.Majerienę, J.Grušo memorialinio muziejaus vedėją. Atleido už tai, kad ji šį pavasarį, karantino metu, kėlė lauke varnėnams inkilus. Žinoma, tuos inkilus galima kelti ir rugpjūčio mėnesį, atsilaisvins karantinas, parskris būriai paskiepytų varnėnų ir labai džiaugsis radę dezinfekuotus būstus. Gal ir nereikėjo tų inkilų kelti, nežinau.

Bet Nijolė kūrė J.Grušo muziejų, daugybę metų nuoširdžiai ir kūrybingai dirbo, ir mylėjo ją Grušo giminės, ir lankėsi muziejuje būriai artistų ir rašytojų, ir ji rūpinosi viskuo. Ak, tikrai, labai lengva, su įrašymu už šiurkštų pažeidimą, be kompensacijos, be padėkos, su visais pažeminimo ženklais", – taip apie atleistą kolegę socialiniuose tinkluose rašė buvusi ilgametė muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.

Iš dabartinių muziejaus vadovų N.Majerienė tiesiog netikėtai išgirdo, kad šiurkščiai pažeidė darbo nuostatas, todėl yra atleidžiama iš darbo. Tiek buvusi skyriaus vedėja, tiek jos kolegos įsitikinę, kad toks sprendimas buvo perteklinis, nes inkilų kabinimo akcija truko trumpai, dalyviai dėvėjo kaukes, lauke laikėsi saugių atstumų.

Oficiali formuluotė – J.Grušo namų vedėja atleista už šiurkštų darbo taisyklių nusižengimą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Formaliai dar nesu atleista, nes balandžio 30 d. mane iškvietė pas direktorę. Ji man įteikė raštą, kad šiurkščiai pažeidžiau darbo taisykles, nes neatsiklausus jos surengiau tą inkilų akciją. Aš nesutikau ir rašto nepasirašiau. Po to man pasidarė labai negera, dabar guliu ligoninėje, turiu nedarbingumą, tačiau kai pasveiksiu, mane tikrai atleis. Ta mūsų trijų inkilėlių akcija nė pusvalandžio nevyko, nė vienas žmogus tada į muziejų kojos nebuvo įkėlęs. Šiaip inkilus reikia kovo pradžioje kelti, bet dėl to karantino viskas nusitęsė iki kovo pabaigos.

Aš prieš renginį dar skaičiau Vyriausybės nurodymus ir apie lauko renginius buvo sakoma, kad jei išlaikai vienam žmogui 20 kv. m, tai tokie nedideli renginukai gali vykti. Mane tikrai pritrenkė, kad už tai esu atleidžiama, nes niekada nebuvau gavusi jokių įspėjimų. Kaip tik manau, kad buvau gerbiama darbuotoja, nes puikiai sutardavome su J.Grušo artimaisiais", – nusivylimo neslėpė N.Majerienė.

Moteris pasakojo, kai Maironio lietuvių literatūros muziejaus vairą perėmė dabartinė direktorė Deimantė Cibulskienė, darbo vieta tapo ne tokia maloni, nes nuolat sulaukdavo neaiškių kaltinimų, neigiamų įvertinimų. Štai pernai N.Majerienės darbas buvo įvertintas patenkinamai, nors pati moters teigė, kad jokių argumentų muziejaus vadovai taip ir nepateikė.

"Atleidimo priežastį motyvavo inkilais, bet problema iš tiesų yra daug gilesnė. Buvau parengusi projektą, skirtą J.Grušo 120-mečiui. Tai tikrai geras projektas, kurį būtų finansavusi Kultūros taryba. Tačiau direktorė neleido man jo pateikti, nors jį galėtų įgyvendinti ir kiti kolegos. Mane tai labai įskaudino, nes to projekto rengimui nuoširdžiai skyriau labai daug laiko ir jis būtų turėjęs didelę kultūrinę reikšmę, nes jame buvo labai daug atsiminimų, tyrinėjimų, niekur neskelbtos medžiagos. Ir šiaip pusantrų metų jaučiau taip, tarsi būčiau persekiojama, žeminama", – sakė N.Majerienė.

N.Majerienė nesitikėjo, kad dėl kilnios akcijos neteks darbo. (Emilijos Mušinskienės nuotr.)

Ieškos teisinių kelių

Apie muziejuje patiriamą įtampą "Kauno dienai" prakalbo ir muziejaus profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Ivanauskienė. Ji nurodė, kad dėl kolegės tikrai kreipsis į Valstybinę darbo inspekciją, darbo ginčų komisiją, nes mano, jog N.Majerienės atleidimas neturi pagrindo.

"Situacija yra labai savotiška. Keli profsąjungos nariai buvo sulaukę pasakymų, jei išeis iš profsąjungos, esą juos paliks ramybėje, bet jei ir toliau joje bus, sulauks nemalonumų. Štai ir praėjusios savaitės atvejis, kai rinkome darbo tarybą. Vienam žmogui neleido balsuoti, nes jis turi nedarbingumą. Tačiau konsultavausi su Darbo inspekcija ir ji nurodė, kad tokiu atveju balsavimo teisė yra neatimama ir žmogus gali balsuoti. Susidaro įspūdis, kad balsuoti muziejaus vadovė neleido dėl to, kad į darbo tarybą nepatektų jai nepalankūs žmonės.

Mobingas mus lydi jau ne vienus metus. Kai muziejui vadovavo A.Ruseckaitė, ji kažkaip viską suvaldydavo, o kai atėjo D.Cibulskienė, prasidėjo psichologinė įtampa, žmonės rašo raštus, bet į juos nereaguojama, su darbuotojais nesiskaitoma, jie žeminami, negauna protokolų, po to pasako, kad įrašai neišsisaugojo. Iš tiesų problemų apstu", – teigė J.Ivanauskienė.

Pasak jos, dėl darbo atmosferos Maironio lietuvių literatūros muziejuje profsąjunga jau kreipėsi į Kultūros ministeriją. Tačiau kol kas nėra jokio aiškumo, ar ministerija ką nors darys, kad darbuotojų ir vadovų santykiai pagerėtų.

Ta mūsų trijų inkilėlių akcija nė pusvalandžio nevyko, nė vienas žmogus tada į muziejų kojos nebuvo įkėlęs.

Vadovė: tai melas

Dabartinė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė D.Cibulskienė "Kauno dienai" teigė, kad darbinė aplinka esą yra gera, o darbuotojai gali klaidingai interpretuoti vykstančius struktūrinius pokyčius. Paklausta apie N.Majerienės atleidimą, vadovė nurodė motyvą, esą ji dėl renginių nesitarė su administracija.

"Gavus protokolą, buvo nurodyta, kad tą kovo 29 d. buvo septyniolika dalyvių. Tai vyko karantino metu ir tada nebuvo galima nei susiburti, nei organizuoti renginių, darbas vyko nuotoliniu būdu. Toks renginys vyko nepasitarus, nieko nesuderinus. Tuomet galiojo reikalavimas, kad lauke renginiuose gali dalyvauti iki penkių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad renginys buvo tik vienas iš kitų nusižengimų, buvo sudaryta komisija, atliktos viso procedūros ir priimtas sprendimas atleisti", – tikino D.Cibulskienė.

Direktorė užsiminė, kad muziejuje vyksta permainos, kai kurie skyriai bus sujungti, atsiras naujų, todėl kai kuriems darbuotojams esą gali susidaryti įspūdis, kad jie praras darbą. Ji tikino, kad su profesine sąjunga esą yra normaliai bendraujama, ir neigė, kad joje esantiems darbuotojams darytas spaudimas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Dėl mobingo tikrai netiesa ir iškraipyti faktai, net nemalonu klausytis tokių teiginių. Mes sprendžiame visas problemas. Tikrai netiesa, kad žmonės ignoruojami. Kartais atrodo, kad jei paklausei jų apie darbą, paprašei ataskaitos, tai jie pradeda manipuliuoti mobingu. Juk negaliu įvertinti žmonių, kurie neatlieka savo darbų, taip pat, kaip ir tų, kurie atlieka. Čia tikrai vien interpretacijos. Esu labai pavargusi nuo tokios situacijos, nes esu nepelnytai puolama. Juk vadovui tenka visa atsakomybė, o aš stengiuosi kiekvieną išgirsti, užtikrinti kiekvienam darbo sąlygas. Neturiu pagrįstų įrodymų, kuo profesinės sąjungos atstovai galėtų skųstis. Viskas daroma pagal įstaymus", – teigė Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė.

Ministerija: skundų nesulaukėme

Kultūros ministerijos atstovų komentaras:

Jokių oficialių kreipimųsi dėl galimai darbuotojų patiriamo mobingo Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kultūros ministerija nėra gavusi.

Muziejų įstatymo 7 str. 4 dalis nustato, kad muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka skiria į pareigas nacionalinio, respublikinio ir savivaldybės muziejaus vadovą penkerių metų kadencijai. Vadovaujantis šią nuostata, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės D.Cibulskienės penkerių metų kadencija baigsis 2024 m.

Kultūros ministerija nėra gavusi jokių oficialių kreipimųsi dėl Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės veiklos ar veiksmų. Taip pat informuojame, kad kiekvienais metais vyksta Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų metiniai veiklos vertinimai pagal nustatytas metines užduotis. Pažymėtina, kad Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės D.Cibulskienės veikla pastaruosius dvejus metus  įvertinta labai gerai, o Veiklos vertinimo išvadą pasirašė su ja sutikdamas ir muziejaus darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo.

Visus sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ar atleidimo priima įstaigos vadovas, šiuo atveju – muziejaus direktorė, vadovaujantis darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Nei Kultūros ministerija, nei kultūros ministras asmeniškai neturi jokių teisinių priemonių leisti ar drausti atleisti darbuotoją.

Muziejaus vadovė Kultūros ministerijos atsakingus administracijos specialistus buvo informavusi apie atliekamą tyrimą dėl J.Grušo namų-muziejaus vedėjos N.Majerienės veiklos. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad N.Majerienė nesilaikė muziejaus direktoriaus įsakymo dėl būtinų darbo sąlygų užtikrinimo karantino metu, taip pat kultūros ministro įsakymo dėl karantino režimo užtikrinimo kultūros įstaigose nuostatų, pažeidė muziejaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimą ir tuo padarė šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą.

Atleistas darbuotojas turi visas galimybes savo teises ginti kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją. Tokiu atveju, jei nustatoma, kad darbuotojas iš darbo buvo atleistas pažeidžiant įstatymų numatytą tvarką, Kultūros ministerija sprendžia dėl įstaigos vadovo atsakomybės.