Prie burlaivio „Meridianas“ gruodžio pradžioje atsirado meno kūrinys, kuriame vaizduojama laivo katastrofa.

Negyvenamoje saloje lėles įkurdinusi A. R. Pečeliūnienė savo darbą pavadino „Nebaigta istorija“. Nors klaipėdiečiai ekspoziciją juokais vadina prakartėle, pati menininkė teigė, kad taip nėra.

„Tai – ne prakartėlė, o ekspozicija, kuri pritaikyta šitam momentui, kai gyvybė ateina į Žemę, nežiūrint į situaciją, kuri mus supa. Visas gruodis yra ypatingas laikas, kai rusena tikėjimas, viltis ir meilė. „Nebaigta istorija“ reiškia, kad galima sukurti jos pabaigą. Čia kiekvienam yra galimybė, bežiūrint į negyvenamoje saloje paliktus žmones, sukurti jiems savo pabaigą su viltimi į šviesą“, – teigė A. R. Pečeliūnienė.

Menininkė dar praėjusiais metais Mažajam Klaipėdos licėjui padovanojo savo lėlių istoriją „Kalėdų giesmė“, o šiais metais Klaipėdos licėjaus mokiniai pagal šį kūrinį pastatė spektaklį.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Savotiškų mizanscenų kūrėja teigė, kad niekada nelaukianti padėkos už savo darbus, ji kuria, nelaukdama jokio atlygio.

„Man kilo mintis, aš noriu padaryti ir darau, manęs niekas neprašo, man nereikia reklamos. Sakiau, kad niekam nedarysiu jokių kūrinių pagal užsakymus, darau tik tai, kas gimė mano mintyse, ir tai, ką noriu įgyvendinti aš pati“, – kalbėjo A. R. Pečeliūnienė.

Žinomos menininkės ekspozicijų mastai yra įspūdingi, todėl reikia laiko juos paruošti. Pasak A. R. Pečeliūnienės, nors ji įgudusi dirbti greitai, vien kūrinį „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę“ pagaminti truko devynis mėnesius.

Pasak menininkės, ji kupina noro ir įkvėpimo kurti, todėl dėkoja likimui, kad suteikė laimę galėti įgyvendinti, ką nori ji pati.