Kaip keičiasi šis sektorius, su kokiais dažniausiai pasitaikančiais mitais susiduria darbdaviai, ar automatizacija ir skaitmenizacija iš tiesų pasiglemžia darbo vietas, dalinasi Kėdainių konservų fabriko, vienos didžiausių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Freda“ ir Kauno kolegijos atstovai.

Automatizacija ne atima, o sukuria naujas darbo vietas

Kėdainių konservų fabriko gamybos vadovas Gytis Zakarauskas pastebi, kad žmonės neretai yra įsitikinę, jog darbas pramonės įmonėse yra neįdomus ir rutininis. Vis dėlto, pasak pašnekovo, viskas priklauso nuo darbuotojo įsitraukimo.

„Šį mitą tikrai galiu drąsiai paneigti, nes mano paties karjera prasidėjo nuo darbo prie gamybinės linijos. Viskas priklauso nuo to, kiek pats darbuotojas įsitraukia į gamybinį procesą“, – sakė G. Zakarauskas.

Gytis Zakarauskas. Kauno kolegijos nuotr.

Kėdainių konservų fabriko atstovas dalinasi, kad kitas mitas, su kuriuo tenka dažnai susidurti – manymas, esą žmonių darbą gamyboje pilnai gali pakeisti robotai. Šį įsitikinimą G. Zakarauskas taip pat paneigia – nors pastaruoju metu automatizacija pramonės įmonėse yra stipriai pažengusi, tačiau robotai negali pilnai pakeisti žmonių atliekamo darbo, jų turimų žinių ir patirties.

Nors pastaruoju metu automatizacija pramonės įmonėse yra stipriai pažengusi, tačiau robotai negali pilnai pakeisti žmonių atliekamo darbo, jų turimų žinių ir patirties.

 

„Automatizacija, sakyčiau, yra labiau fizinė pagalba darbuotojams. Robotams taip pat reikia dėmesio – juos prižiūri ir valdo operatoriai bei inžinieriai. Gamybinių įmonių procesų automatizacija taip pat sukuria ir naujas darbo vietas“, – atskleidė gamybos vadovas.

Trečiasis, dažnai pasitaikantis mitas, pasak G. Zakarausko, susijęs su atlyginimais – vis dar manoma, kad pramonės įmonėse atlyginimai yra maži ir nekonkurencingi. Tačiau pašnekovas akcentuoja, kad pirmiausia viskas priklauso nuo darbuotojo motyvacijos.

„Dažniausiai pramonės įmonėse yra suteikiamos visos karjeros galimybės. Nuo atliekamų užduočių sudėtingumo, deleguotų atsakomybių bei įgytos kvalifikacijos priklauso ir atlygis. Paprastai sakant, kuo daugiau stengsiesi – tuo daugiau su kaupu sugrįš atgal“, – sakė Kėdainių konservų fabriko gamybos vadovas.

Darbas pramonės sektoriuje – tik vyrams?

„Freda“ personalo direktorė Renata Liumparienė sako pastebinti, kad vis dar tenka susidurti su mitu, kad pramonės įmonėse – daug nekvalifikuoto darbo. Iš tiesų, pramonės įmonės kasmet vis labiau automatizuojamos, todėl beveik nelieka, o netolimoje ateityje gali visai nelikti nekvalifikuoto darbo vietų.

Renata Liumparienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Vis daugiau įmonių investuoja į savo darbuotojų mokymus, kad juos perkvalifikuotų. Galiu pasidalinti mūsų įmonės patirtimi: tam, kad operatorius galėtų savarankiškai valdyti baldų detalių apdirbimo liniją, jis turi 6 mėnesių trukmės mokymus“, – dalinosi R. Liumparienė.

Robotams taip pat reikia dėmesio – juos prižiūri ir valdo operatoriai bei inžinieriai.

 

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vis dar paplitusi nuomonė, jog darbas pramonės sektoriuje – tik vyrams. Tačiau profesijų skirstymas į vyriškas ir moteriškas, pasak R. Liumparienės – tik giliai įsišaknijęs stereotipas.

„Mūsų baldų gamybos įmonėje dirba apie 40 proc. moterų ir 60 proc. vyrų ir šis atotrūkis kasmet vis mažėja. Savo įmonėje turime puikių specialisčių: inžinierių konstruktorių, inžinierių automatikių, technologių, gamybos koordinatorių ir kt., kurios savo kompetencija ir žiniomis neatsilieka nuo vyrų, o kartais juos lenkia“, – mitus griovė įmonės personalo direktorė.

Neretai manoma, kad darbas pramonės sektoriuje apriboja karjeros galimybes. Tačiau ir šį įsitikinimą R. Liumparienė paneigia. Ji akcentuoja, kad sklandžiam darbui reikalingi ne tik gamyboje dirbantys darbuotojai.

Dr. Tomas Makaveckas. Kauno kolegijos nuotr.

„Tam, kad gamyba vyktų sklandžiai ir efektyviai turi dirbti daug kitų skyrių: gamybos planavimo, pirkimų, logistikos, technikos, mokymų, finansų, personalo ir kt., kuriuose darbuojasi daug kvalifikuoto personalo. Jaunam specialistui pramonės sektoriuje kilti karjeros laiptais ypač palanku – jis gali daryti tiek vertikalią karjerą skyriuje, kuriame dirba, tiek horizontalią – atrasti save kitose veiklose“, – atsiveriančiomis karjeros galimybėmis dalinosi baldų gamybos įmonės „Freda“ atstovė.

Skaitmenizacijos, automatizacijos procesai verčia darbuotojus būgštauti, kad jų darbą perims robotai ir ateityje pramonės sektoriuje neliks darbo vietų žmonės.

„Nemanau, kad robotai pakeis žmones. Sakyčiau, robotai sumažins nekvalifikuoto darbo vietų, todėl vis labiau reikės aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie valdys ir prižiūrės naujų technologijų įrenginius“, – apie laukiančius pokyčius kalbėjo R. Liumparienė.

Vertingiausi – besimokantys darbuotojai

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. Tomas Makaveckas sako, kad kvalifikuotų darbuotojų poreikis pramonės įmonėse didėja – Kauno LEZ šiuo metu dirba virš 6 tūkst. žmonių, per artimiausius metus planuojama sukurti dar bent 5 tūkst. naujų darbo vietų.

Vis daugiau įmonių investuoja į savo darbuotojų mokymus, kad juos perkvalifikuotų.

 

„Labiausiai pramonės įmonėms reikės automatikos inžinierių, automatikos įrangos elektrotechnikų, robotikos inžinierių“, – sakė dr. T. Makaveckas ir priduria, kad fakultete pastaruoju metu taip pat juntamas didėjantis baldų gamybos įmonių susidomėjimas kolegijoje rengiamais baldų gamybos technologijų specialistais. 

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto vadovas, kalbėdamas apie savybes, kurios tampa vis svarbesnės ir reikalingesnės šiame sektoriuje dirbantiems darbuotojams, išskiria žingeidumą ir norą mokytis visą gyvenimą – pramonės sektorius gali keistis itin greitai, todėl čia dirbantiems žmonėms reikia gebėti prisitaikyti prie pokyčių.

„Manau, kad visose inžinerijos šakose dirbantys darbuotojai privalo turėti bent minimalius programavimo įgūdžius, automatizavimo žinias ir pan. Pramonės sektorius gali greitai keistis dėl rinkos pokyčių, naujų technologijų ar kitų veiksnių, todėl darbuotojai, galintys greitai prisitaikyti ir mokytis naujų dalykų, verslui yra vertingiausi“, – dalinosi dr. T. Makaveckas.

Dr. Tomas Makaveckas. Kauno kolegijos nuotr.

Fakulteto dekanas, kalbėdamas apie stiprybes, kuriomis pasižymi Kauno kolegija, rengdama specialistus, galinčius dirbti pramonės sektoriuje, akcentuoja, kad aukštoji mokykla glaudžiai bendradarbiauja su pramonės įmonėmis, įsiklauso į jų nuomonę studijų programų tobulinimo klausimais, nuolat atnaujina studijų programas, kad šios atitiktų naujausias tendencijas.

„Studentai nuolat praktikuojasi pramonės įmonėse, įmonių atstovus kviečiame studentams skaityti paskaitas. Studentams yra sudarytos sąlygos įmonėse atlikti praktikas, po kurių didžioji dalis pasilieka dirbti. Taip pat jie noriai naudojasi galimybėmis pagal mainų programas vykti į užsienį pasisemti žinių ir patirties“, – privalumus vardijo Technologijų fakulteto dekanas.

Dr. T. Makaveckas priduria, kad Kauno kolegijos dėstytojai nuolat tobulina savo kompetencijas stažuotėse įmonėse ir kitose aukštojo mokslo institucijose užsienyje, kad studentams galėtų pateikti aktualiausias žinias. Taip pat kolegija nuolat sulaukia ir užsienio dėstytojų vizitų.

Statistikos departamento duomenimis, gruodį bendroji pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus išaugo 1,4 proc. Atmetus bendrovės „Orlen Lietuva“ rezultatus, apdirbamosios gamybos rodikliai buvo puikūs.

„Apdirbamosios pramonės – pagrindinio Lietuvos eksportuotojo, vieno didžiausių darbdavių ir mokesčių mokėtojų – pagaminta produkcija gruodžio mėnesį išaugo net 5,9 proc. per metus. Tai geriausias gamintojų rezultatas nuo pandemijos pradžios. Neslopstantį statybų tempą atliepiantys kasybos ir karjerų eksploatavimo rezultatai irgi buvo puikūs – produkcijos apimtys per metus šoktelėjo 12 proc.“, – pranešė I.  Genytė-Pikčienė.

Visgi, anot jos, gamintojų ateities lūkesčiai nevienareikšmiai.

„Bendras pramonės pasitikėjimo rodiklis gruodį simboliškai pasitaisė. Tai lėmė šiek tiek optimistiškiau vertinama gaminių paklausos situacija. Net 72 proc. apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, nuo 29 iki 27 proc. sumažėjo manančių, kad ji per maža.

Indrė Genytė-Pikčienė. G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

Vis dėlto į daugelį pramonės lūkesčių tyrimo klausimų verslininkai atsakinėjo su atsarga. Per artimiausius 3 mėn. produkcijos gamybą ketino didinti 17 proc. apklaustų įmonių vadovų, lapkritį jų buvo 20 proc. Prastėjo ir eksporto prognozės: įmonių vadovų, numatančių produkcijos eksporto augimą, dalis sumažėjo nuo 19 iki 13 proc., o prognozuojančių susitraukimą – padidėjo nuo 20 iki 27 proc. Dauguma – net 85 proc. – respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.

Anot ekonomistės, Lietuvos gamintojai eksportuoja apie 64 proc. savo pagamintos produkcijos, kurių du trečdaliai keliauja į Europos Sąjungos šalis. Daugiausia lietuviškos kilmės eksporto tenka Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Latvijai. Didžiausioje Lietuvos eksporto rinkoje Vokietijoje Ifo instituto skelbiamas verslo klimato indeksas gruodį stiebėsi aukštyn.

„Kinijos ekonomika jau pernai grįžo į spartaus augimo vėžes bei įkvėpė Vokietijos pramonės dalyviams optimizmo. Gruodį esamą situaciją Vokietijos gamintojai vertino aukščiausiais balais nuo pat 2020-ųjų sausio, ypač teigiamais lūkesčiais pasižymėjo chemijos bei inžinerinės mašinų ir įrangos pramonės šakų atstovai“, – pranešė I. Genytė-Pikčienė.

Išankstinės IHS Markit sausio mėnesio pirkimų vadybininkų apklausos rodo, kad, nors atnaujinti karantino ribojimai ir apkarpė Vokietijos verslo optimizmą, šalies pramonė išlieka atspari ir ateitį vertina optimistiškai. Pagrindinės to priežastys: eksporto augimas, užsakymų gausa ir numatoma tolesnė plėtra dėl atsigavusios paklausos Kinijoje bei JAV. Tai geros žinios Lietuvos eksportuotojams, kurios žada nemažėjančius užsakymus gamybai ateityje.

Paskutinį 2020 m. ketvirtį eksporto į Jungtinę Karalystę apimtis kaitino „Brexito“ kulminacija.

„Numatydami būsimus neigiamus pokyčius, verslininkai stengėsi užpildyti sandėlius iš ES importuojamų prekių atsargomis. Dėl šios skubos lietuviškos kilmės prekių į Jungtinę Karalystę eksportas rugsėjo-lapkričio mėnesiais kilo vidutiniškai 30 proc. per metus. Tiesa, visa tai atsispindės kuklesniuose sausio mėnesio prekių eksporto duomenyse“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pastebi, kad po antrojo karantino įvedimo situacija pakito į neigiamą pusę.

„Trečiojo ketvirčio duomenys truputį vėluojantys, nes tuo metu dar nebuvo antros COVID-19 bangos ir viskas labai sparčiai vystėsi (...). Šiandien, manau, darbuotojų poreikis yra apmažėjęs, nes jau patekome į antrąją pandemijos bangą, kuri yra tikrai sunkesnė ir sudėtingesnė. Bet vis tiek trūksta įrengimų operatorių, praktiškai kiekviename sektoriuje trūksta IT specialistų, (...) taip pat vairuotojų, nes suintensyvėjo judėjimas ES viduje“, – Eltai sakė jis.

Daugelis lietuvių jau yra palepinti išmokomis ir mes šios situacijos neišspręsime keldami darbuotojų atlyginimus. Žinoma, visi norime kelti atlyginimus, bet turi kilti ir darbo našumas.

Anot V. Janulevičiaus, vienas iš veiksnių, dėl kurio galimai nėra įdarbinami Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, yra per žema jų kvalifikacija.

„Itin žemos kvalifikacijos darbuotojų poreikis yra sezoninis, (...) o atėjus rudeniui, kai visi nori darbintis pramonės įmonėse, trūksta dalinai kvalifikuoto personalo. Taip pat ir išmokos truputį iškraipo statistiką, nes esant didesnėms išmokoms dalis darbuotojų dirba privačiai, ne visada legaliai, ir iš tiesų darbo neieško“, – kalbėjo jis.

LPK prezidentas pastebėjo, jog trečiąjį šių metų ketvirtį užsakymų skaičius pramonės įmonėse augo, o sumažėjus darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičiui sektoriui ėmė trūkti darbo jėgos.

„(Trečiąjį ketvirtį – ELTA) augo užsakymų skaičius, didėjo ir darbuotojų poreikis. Kadangi darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičius ženkliai sumažėjęs, (...) jaučiamas šių darbuotojų trūkumas, o vietinių darbuotojų mes tiek neturime“, – teigė jis.

Vis dėlto darbuotojus iš trečiųjų šalių pakeisti vietiniais pramonės sektoriaus darbuotojais kol kas vargu ar pavyktų, teigė V. Janulevičius, kadangi tokiu atveju reikėtų kelti atlyginimus, o tai daryti nepakilus darbo našumui grėstų konkurencingumo praradimu.

„Daugelis lietuvių jau yra palepinti išmokomis ir mes šios situacijos neišspręsime keldami darbuotojų atlyginimus. Žinoma, visi norime kelti atlyginimus, bet turi kilti ir darbo našumas (...). Visgi jei jis nekyla, nėra kitos galimybės kaip tik atsivežti darbuotojų iš svetur“, – sakė V. Janulevičius.

„Turime būti konkurencingi visoje Europos rinkoje (...), labai didelis darbo jėgos išbranginimas išstums mus iš eksporto ir pažeis teigiamą prekybinį balansą, o nuo to kentėsime visi. Geriausia yra visiems kuo daugiau uždirbti, t. y. daugiau pagaminti, kad dėl efektyvumo būtų galima kelti atlyginimus vietiniams darbuotojams. Bet jeigu to rodiklio nesieksime, tuomet vis tiek dar kurį laiką reikės įsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių“, – tęsė jis.

V. Janulevičius. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Anot V. Janulevičiaus, nors pramonės sektoriuje fiksuota apie 8 tūkst. laisvų darbo vietų, jų dėl pandemijos įtakos smarkiai mažėja.

„Pramonės sektoriuje turime apie 8 tūkst. laisvų darbo vietų (...) Visgi laisvų darbo vietų skaičius dabar smarkiai mažėja, nes įmonės, bijodamos pandemijos, pristabdė savo vystymąsi ir ėmė atsargiai žiūrėti į galimybę eksportuoti. Jei karantinas užsitęs, daugelio pramonės ir kitų prekių poreikis gali sumažėti, užsakymai taip pat. Todėl nebenorima įdarbinti didelio kiekio darbuotojų, kaip buvo antrą ir trečią ketvirtį“, – sakė jis.

COVID-19 pandemija pakoregavo ir pramonės sektoriaus augimo lūkesčius: anot LPK prezidento, eksportas, kurio augimo šiemet tikėtasi, susitrauks.

„Augimo lūkesčių šiemet buvo, nes sausis ir vasaris buvo labai puikūs mėnesiai, mes tikėjomės, kad bendras eksporto augimas sieks 3-4 proc. Dabar dėl pandemijos jis, lyginant su 2019 metais, susitrauks, bet, tikiuosi, nežymiai“, – Eltai teigė jis.

V. Janulevičius taip pat pažymėjo, kad šiuo metu dalis įmonių vis dar negali dirbti pilnu pajėgumu.

„Šiuo metu daugelis įmonių nedirba pilnu pajėgumu dėl sergančiųjų skaičiaus. Vilniaus ir Panevėžio regionuose situacija stabilizavosi ir gerėja, matome, kad įmonės dirba jau apie 90 proc. pajėgumu, kai prieš dvi savaites visos įmonės dirbo daugiausia 80 proc. pajėgumu. Visgi kituose regionuose situacija prastėja, kalbu apie Kauno regioną ir Klaipėdą“, – sakė jis.

Jei nebūtų pandemijos, statybos darbuotojų poreikis būtų dar didesnis.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad kvalifikuotų darbuotojų statybos sektoriuje trūkumas jaučiamas dar nuo vidurvasario.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Statybos sektoriuje specialistų, išmanančių savo darbą, kaip trūko vidurvasarį, taip trūksta ir dabar (...). Pirmiausia trūksta lauko inžinerinių ir tinklų montuotojų, trūksta aukštos kvalifikacijos betonuotojų, fasadų šiltinimo sistemų specialistų, kai kurių apdailininkų. Trūksta įvairių specializacijų žmonių, tačiau reikėtų pasižiūrėti, ar jų nėra Užimtumo tarnyboje. Galbūt žmonės gauna išmokas ir gal mano, jog jiems neverta dirbti“, – tikino jis pridurdamas, kas statybų rinka papildomai galėtų įdarbinti apie 2 tūkst. specialistų.

LSA prezidento teigimu, specialistų trūkumą šiuo metu sąlygoja po pirmosios pandemijos bangos atnaujinami statybos leidimai bei naujų nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymas.

„Jei pažiūrėsime į išduotų statybų leidimų skaičių šiandien, (...) matysime, kad jų trečiąjį ketvirtį ženkliai padaugėjo. Anksčiau statybos darbai prasidėdavo kovo-balandžio mėnesiais, o pirmojo karantino metu sustabdžius daugelį projektų, statybos leidimai atnaujinti arba juos NT vystytojai nusprendė išsiimti trečią ketvirtį. Matyt tai ir sąlygoja specialistų trūkumą“, – Eltai sakė jis.

Statybos sektoriaus darbai yra sezoniniai, ir įprasta, kad būtent trečiąjį ketvirtį padidėja darbo jėgos poreikis, taip pat pažymėjo D. Gedvilas.

„Paprastai statybos Lietuvoje yra sezoninio pobūdžio verslas ir visada trečiąjį ketvirtį turėdavome didžiulį darbo jėgos poreikį, trūkdavo pajėgumų, nes prieš žiemos sezoną visi statytojai paprastai nori įvykdyti savo įsipareigojimus, užbaigti projektus arba pasiruošti darbui žiemos sąlygomis“, – sakė jis.

Anot D. Gedvilo, darbuotojų poreikis šiuo metu būtų dar didesnis, jei šalies nebūtų užklupusi pandemija.

„Tikėtina, kad jei nebūtų pandemijos, statybos darbuotojų poreikis būtų dar didesnis, nes matome, kad projektuojama tikrai nemažai naujų statinių, ir jei ne pandemija, statybos sektorius gyventų visai neblogą laikmetį. Tačiau šiuo metu matome sumažėjusius poreikius nei ankstesniais metais ir manome, kad dalis statybininkų apskritai baigs su blogesniais rezultatais“, – Eltai teigė jis.

D. Gedvilas taip pat pažymėjo, kad dėl pandemijos sukeltos krizės daliai statybininkų gali tekti baigti projektus dempinguotomis kainomis.

„Konkurencija šiuo metu yra pakankamai didelė, kainos nerealiai mažos, ir dalis statybininkų, kurie prisiima įsipareigojimus mažomis kainomis gali neišgyventi. Gali būti taip, kad pavasarį darbo jėgos kaštai dar labiau pakils ir statybininkai pabaigs statyti dempinguotomis kainomis. Daug kam gali nepavykti, daug kas patirs didelius nuostolius“, – teigė jis.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai 6,3 proc. (1,1 tūkst.) daugiau nei antrąjį ketvirtį.

Pasak Statistikos departamento, labiausiai – 0,9 tūkst. – laisvų darbo vietų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – 0,2 tūkst., statyboje – 0,1 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį.

Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse – 0,6 tūkst. mažiau nei antrąjį ketvirtį.

SEB banko vyr. analitikas T. Povilauskas sako, kad, pažvelgus į tai, kiek didėjo pramonės apimtys, galima sakyti, jog praėjusieji metai buvo Lietuvos pramonės renesanso pikas.

„Šis pikas sutapo su visos Europos ekonomikos atsigavimu, padidėjusia prekių paklausa iš užsienio. Dėl to pernai pramonės gamyba ūgtelėjo 7,1 proc., ir tai buvo didesnis augimas nei ankstesniais metais. Manau, šiemet tokio augimo pasiekti nebepavyks vien dėl to, kad atsispiriama nuo aukštos bazės.

Žinoma, mūsų pramonininkų investicijos galėtų būti dar didesnės, tačiau jų buvo ir jų pasekmės matomos. Taip pat pavyko pritraukti ir nemažai naujų investicijų, gamyklos statomos, įranga bus atvežta šiais ir kitais metais, taigi, jei ekonominės aplinkybės nekis, galima tikėtis dar vieno pakylėjimo 2019–2020 metais“, – teigia pašnekovas.

Lietuva visuomet išsiskyrė ES pagal tai, kokią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį sudaro pramonė.

Savo ruožtu banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis pažymi, kad Lietuva ES visuomet buvo viena daugiausia pramonės išlaikiusių šalių, tokia yra ir dabar, tačiau joje atsiranda daugiau aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių pramonės įmonių.

„Lietuva visuomet išsiskyrė ES pagal tai, kokią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį sudaro pramonė. Šiuo aspektu mes buvome ne agrarinė valstybė, kai prieš 14 metų įstojome į ES, nesame ir dabar. Esminis skirtumas, kurį matyčiau dabar, yra tas, kad atsiranda daugiau pramonės įmonių, kuriančių aukštesnę pridėtinę vertę.

Iš dalies Lietuva pramoninės valstybės statusą turėjo todėl, kad joje buvo kelios labai didelės gamyklos, tačiau kuriančios santykinai mažą pridėtinę vertę. Naftos perdirbimo gamykla, dvi didelės trąšų gamyklos generuoja didelę apyvartą, bet neleidžia teigti, kad turime stiprius, pasaulyje žinomus prekinius ženklus“, – kalba N. Mačiulis.

Tiesa, pasak jo, didelis pastarųjų metų investicijų srautas į pramonines įmones buvo šiek tiek netikėtas, nes Lietuva nebėra žemų sąnaudų valstybė, egzistuoja ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Į priekį stumia baldų pramonė ir Kauno LEZ privalumai

Pasak T. Povilausko, pramonės augimą į priekį labiausiai veda baldų gamybos sektorius, nemažai investavo ir gerus rezultatus demonstravo plastiko pramonė, ūgtelėjusi yra ir metalų apdirbimo pramonė bei užsakomoji elektronikos pramonė.

Tuo metu N. Mačiulis pastebi, kad Lietuvos pramonės augimo sėkmė nemaža dalimi yra Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) sėkmė.

„Didžioji dalis naujai ateinančių įmonių pasirinko Kauno laisvąją ekonominę zoną, ir tai nėra visai netikėta – mokestinė aplinka joje yra patrauklesnė. Taip pat atsiranda klasterio efektas – kiekvienai įmonei vis lengviau ateiti, matant, kad ten jau sėkmingai yra įsikūrusi ar planuoja pradėti vykdyti veiklą kažkuri kita didelė tarptautinė įmonė. Jau nekalbu apie tai, kad atsiranda ir sinergijos efektai, į regioną tampa lengviau pritraukti darbuotojų.

Pernai bendras eksportas iš Lietuvos augo 13 proc., kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje augimas nesiekė 5 proc.

Sunku nesutikti, kad šiuo aspektu pramonės sektorius Lietuvoje pastaraisiais metais sustiprėjo. Tai labai matoma ir statistikoje, nors didelė dalis investicijų, kurios jau yra pritrauktos, dar neatėjo į Lietuvą. Tuo metu atėjusių praeityje pridėtinė vertė sparčiai augo. Pernai bendras eksportas iš Lietuvos augo 13 proc., kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje augimas nesiekė 5 proc.“, – kalba N. Mačiulis.

Gali pasiūlyti geresnius atlyginimus

LRT.lt kalbintų ekonomistų teigimu, pramonės sektoriaus stiprėjimas dabartinėje Lietuvos ekonomikos išsivystymo stadijoje yra labai naudingas.

„Yra ekonomistų, galvojančių, kad valstybei vystantis, pramonės sektorius tampa ne toks svarbus. Jei pažvelgtume į labiausiai pažengusias ES valstybes, pamatytume, kad jose vyrauja aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius. Siekiamybė ir natūrali tendencija yra tai, kad ilguoju laikotarpiu didžiausią ekonomikos dalį sudarys aukštos pridėtinės vertės paslaugos, o gamyba vyks kažkur, kur gamybos sąnaudos bus šiek tiek mažesnės.

Tačiau dabartiniame Lietuvos išsivystymo lygmenyje pramonė yra labai svarbi, ypač kai kalbame apie aukštesnės pridėtinės vertės pramonės įmones. Jos ne tik sukuria geriau apmokamas darbo vietas įvairesniems specialistams, bet ir galimybę aplink jas steigtis kitoms aptarnaujančioms įmonėms. Sunku įsivaizduoti tokią ekonomiką, kuri būtų priklausoma ir klestėtų tik dėl paslaugų sektoriaus“, – tikina N. Mačiulis.

T. Povilauskas taip pat įžvelgia ne vieną pramonės stiprėjimo privalumą: „Lietuvos atveju pramonės augimas yra geras dalykas, nes mūsų ekonominę struktūrą daugiausia sudaro prekyba, transportas, žemės ūkis, o tokios veiklos kaip prekyba sukuria mažesnę pridėtinę vertę nei pramonė.

Pastaroji ne tik auga, tačiau lėtai pereina prie aukštesnės pridėtinės vertės gamybos, lemdama kylančias algas, augantį darbuotojų skaičių. Be to, pramonėje yra mažiau šešėlio nei prekyboje ar statybų sektoriuje.“

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje šių metų sausio-liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, padidėjo 4,5 proc. iki 10,9 mlrd. eurų. Pašalinus darbo dienų įtaką, metinis pramonės produkcijos padidėjimas buvo 4 procentai.

Liepos mėnesį, palyginti su birželiu, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai smuktelėjo 0,2 proc. iki 1,6 mlrd. eurų, o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką užfiksuotas 0,6 proc. augimas, pranešė Statistikos departamentas.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija sausį-liepą, palyginti su atitinkamu 2014-ųjų laikotarpiu, padidėjo 5,2 proc., pašalinus darbo dienų įtaką - 4,7 procento. Tik apdirbamosios gamybos produkcija išaugo 5,4 proc., pašalinus darbo dienų įtaką - 4,9 proc., o apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą, produkcija atitinkamai padidėjo 2,9 proc. ir 3 procentais.

Liepą, palyginti su birželiu, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija sumenko 0,5 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiau įtaką padidėjo 0,8 proc.), apdirbamosios pramonės produkcija - 0,5 proc. (padidėjo 0,8 proc.), apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą, produkcija - 1,7 proc. (ūgtelėjo 0,1 proc.).

Per mėnesį labiausiai sumažėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos (53,8 proc.), pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos (40,3 proc.), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos (31,2 proc.), mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo (25,6 proc.), tekstilės gaminių gamybos (14,1 proc.), niekur kitus nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos (9,8 proc.) produkcija.

Tačiau per mėnesį padidėjo odos ir odos dirbinių gamybos (18,1 proc.), drabužių siuvimo (11,8 proc.), elektros įrangos gamybos (7,3 proc.), popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos (6,5 proc.) produkcija.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos pardavimo ir paslaugų dalis ne Lietuvos rinkoje per septynis šių metų mėnesius, palyginti su 2014-ųjų sausiu-liepa, padidėjo 0,9 procentinio punkto ir sudarė 64,8 procento.

Šiemet, panašiai kaip ir pernai, verslas planuoja sukurti daugiau nei kelias dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų. Iš kelių apklausų aiškėja, kad daugiau darbo jėgos reikės paslaugų ir pramonės sektoriuose, rašo "Lietuvos žinios".

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos darbo biržos (LDB) atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. laisvų darbo vietų šiemet bus įregistruota paslaugų, 20 proc. - pramonės, 14 proc. - statybos, 5-6 proc. - žemės ūkio sektoriuje.Šiemet darbdaviai numato sukurti 26 tūkst. naujų darbo vietų, tačiau numatoma likviduoti ir 2,5 tūkst. darbo vietų.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas mano, kad didieji šalies prekybos tinklai vykdys nuosaikią plėtrą, o dėl atidaromų naujų parduotuvių bei prekybos plotų didinimo reikės didinti ir darbuotojų skaičių.