Premijos laureatas buvo paskelbtas pirmadienį per vaizdo ryšiu surengtą ceremoniją, praėjus dviem dienoms po to, kai Prancūzijos vyriausybė po mėnesio sušvelnino dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus ir leido vėl atsidaryti knygynams, reiškusiems nepasitenkinimą dėl jų uždarymo.
63 metų buvęs žurnalistas ir matematikas H. Le Tellier seniausiu šalies literatūriniu apdovanojimu buvo apdovanotas už savo aštuntąjį romaną „ Anomalija“ (L'Anomalie).
Šią garbę jam pelnė skaitytoją įtraukiantis romanas apie profesionalų žudiką, popžvaigždę iš Nigerijos ir rašytoją, kurie nusileidę Niujorke suvokia, kad jų skrydžio lėktuvas – pasukęs gyvenimus kitaip – jau nusileido prieš tris mėnesius.
Buvęs naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas pirmadienį sakė, kad knygą galima skaityti kaip gyvenimo po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) parabolę.
„Idėja yra ta, kad yra Trumpas ir yra pasaulio destrukcijos priežastis, o knygos siekis – pasiūlyti kitokią pasaulio versiją, kur prezidentautų J. Bidenas, – sakė rašytojas kalbėdamas per vaizdo ryšį. – Yra ir tokia galimybė ją (knygą) skaityti.“
Laureatą išrinkusios komisijos pirmininkas Didier Decoin (Didjė Dekuanas) sakė, kad šis romanas yra „tikrai kinematografinių matmenų“, ir išreiškė viltį, kad jis bus pritaikytas didiesiems ekranams.
Dėl COVID-19 įvestų apribojimų nugalėtoją skelbianti 10 narių komisija buvo priversta atsisakyti tradicinių pietų Paryžiaus restorane „Drouant“, kur kasmet teikiama Goncourt'ų premija.
Šįkart premijos laureatas buvo paskelbtas komisijos nariams likus namuose ir prisijungus prie renginio vaizdo ryšiu.
Goncourt'ų premijos laureatas turėjo būti paskelbtas lapkričio 10 dieną, tačiau solidarizuodamasi su knygų pardavėjais komisija nusprendė atidėti paskelbimą, kol atsidarys knygynai. Jie atsidarė savaitgalį kartu su kitomis „nebūtiniausių“ prekių parduotuvėmis, nors kavinės ir restoranai lieka uždaryti.
Už H. Le Tellier romaną balsavo aštuoni iš 10 komisijos narių.
Skandalo šešėlis
Kiti du akademijos nariai balsavo už vieno aukšto rango Maroko valstybės tarnautojo beletristinius memuarus, kuriuos parašė buvęs prancūzų ekspremjero Francuis Fillono (Fransua Fijono) kalbų rašytojas Maelis Renouardas (Malis Renuaras).
Šią nuo 1903 metų skiriamą premiją yra gavę tokios literatūros įžymybės, kaip Marcelis Proustas (Marselis Prustas), Simone de Beauvoir (Simon de Bovuar), Marguerite Duras (Margerit Diuras) ir Michelis Houellebecqas (Mišelis Velbekas).
Nors H. Le Tellier prie apdovanojimo skirta tik simbolinė 10 eurų finansinė išmoka, premijos laureato knygos neabejotinai atsidurs perkamiausių knygų sąrašų viršūnėse.
Šių metų Goncourt'ų premija paskelbta uždaram Prancūzų literatūros pasauliui sulaukus nepageidaujamo dėmesio dėl lytiniu išnaudojimu įtariamo garsaus rašytojo Gabrielio Matzneffo (Gabrielio Macnefo).
G. Matzneffas, Gouncourt'ų premijos pranašu laikomos Renaudot (Renodo) premijos 2013 metų laureatas, niekada neslėpė jaučiąs lytinį potraukį paaugliams.
Kitais metais jo laukia teismas dėl pedofilijos skatinimo.
„The New York Times“ šeštadienį pažėrė kritikos „uždaram prancūzų literatūros gyvenimui“. Leidinio teigimu, tas faktas, kad literatūros pasaulis mažai pasikeitė po to, kai G. Matzneffui buvo pareikšti kaltinimai rodo, kaip giliai tai yra „įsišakniję ir neįveikiama“.
Šių metų Renaudot premijos laureate tapo Marie-Helene Lafon (Mari Elen Lafon), apdovanota už knygą „Sūnaus istorija“ (L'Histoire du Fils).
