Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) tikriausiai užsitikrins istorinį proveržį per savaitgalį vyksiančius regionų valdžios rinkimus šalyje, dar neatsigavusioje po praeitą mėnesį Paryžiuje įvykdytų teroro atakų.

Partijos lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) tikriausiai laimės buvusioje socialistų tvirtovėje – ekonomikos nuosmukį išgyvenančiame šiauriniame Šiaurės Pa de Kalė ir Pikardijos regione, o jos 25 metų dukterėčia Marion Marechal-Le Pen (Marion Marešal-Le Pen) pirmauja pagal populiarumą didžiuliame pietrytiniame regione, apimančiame Prancūzijos Rivjerą.

Prieš musulmonus ir imigrantus nusistatęs Nacionalinis frontas, kuris niekada nekontroliavo jokio regiono, iškilo apklausų rezultatuose po lapkričio 13-osios džihadistų atakų Paryžiuje, per kurias žuvo 130 žmonių.

Kaip rodo apklausos, FN palaikymas šalyje svyruoja tarp 27 ir 30 proc.; ši partija taip pat įtemptai kovos su tradicinėmis dešiniosiomis jėgomis šiaurės vakariniuose Normandijos ir Burgundijos regionuose bei rytiniame Franš Kontė regione.

„Prieš kelis mėnesius sakiau, kad galėtume laimėti keturiuose iš penkių regionų – taip ir yra“, – prieš savaitę naujienų agentūrai AFP sakė Marine Le Pen.

Šią savaitę du šiaurinio regiono vietos laikraščiai pradėjo neįprastą puolimą prieš M.Le Pen ir jos partiją, keldami klausimą dėl jų kompetencijos vadovauti.

M.Le Pen atmetė laikraščių „La Voix du Nord“ ir „Nord Eclair“ pareiškimus, nukreiptus prieš jos partiją, kurios vairą ji perėmė iš savo tėvo Jeano-Marie Le Peno (Žano Mari Le Peno), sakydama, kad tai tėra „pamfletai“, kuriais siekiama palaikyti valdančiąją Socialistų partiją.

Buvęs premjeras Francois Fillonas (Fransua Fijonas) sakė, kad ultradešinieji „stiprėja, nes Prancūzijos žmonės pyksta“, perspėdamas, kad FN įsitvirtinimas kuriame nors regione „padėtų destabilizuoti šalį“.

Prancūzijos Nacionalinio fronto (NF) įkūrėjas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) ketvirtadienį buvo paguldytas į ligoninę dėl, anot jo paties, „nedidelės širdies problemos“, praėjus kelioms dienoms nuo kartaus kivirčo su dukterimi.

„Viskas gerai, guliu lovoje. Turiu galimybę pailsėti. Nedidelė širdies problema, nieko rimta. Žvėris tebėra stiprus“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP, kelis kartus nusijuokdamas, nors ir pavargusiu balsu.

Paklaustas, kada jį išrašys, jis atsakė nežinąs, tai priklausys nuo daktarų, ir padeklamavo posmą iš nešvankios prancūziškos dainelės: „Daktarai kaip kunigai, reikia jų klausyti“.

Vienas jo partiečių anksčiau sakė, kad ligoninėje J.-M.Le Penas atsidūrė yra patyręs „emocinių sukrėtimų“ ir streso dėl kivirčo su savo dukra ir dabartine partijos vadove Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Pagarsėjęs savo siaubingais komentarais J.-M.Le Penas užsitraukė savo dukros Marine Le Pen, keliskart pakartojęs, kad nacių dujų kameros esančios tik „istorijos detalė“, ir mėginęs teisinti Prancūzijos Antrojo pasaulinio karo laikų lyderį Philippe'ą Petainą (Filipą Peteną), kuris kolaboravo su naciais.

Komentuodama tokius tėvo pasisakymus M.Le Pen pareiškė, kad tai „politinė savižudybė“ ir kad ji nerems jo kandidatūros rinkimuose.

„Jis mane visiškai užkniso“, – pasakė ji apie savo tėvą praėjusią savaitę.

86-erių partijos steigėjas pareiškė vietos rinkimuose nusprendęs nebedalyvauti pirmadienį po kivirčo su dukterimi M.Le Pen.

Paklaustas „Le Figaro Magazine“, kas turėtų balotiruotis vietoje jo, J.-M.Le Penas atsakė, kad geriausias pasirinkimas būtų jo 25 metų vaikaitė Marion Marechal-Le Pen (Marion Marešal-Le Pen), kylanti partijos žvaigždė, kurios pažiūros socialiniais klausimais yra laikomos konservatyvesnėmis už jos tetos Marine Le Pen.

Jam taip pat gresia drausminė nuobauda iš jo partijos.

Vadovaujamas Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri stengiasi išvalyti rasistinį partijos įvaizdį, kai perėmė vadžias 2011-aisiais, ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) pelnė virtinę laimėjimų rinkimuose.

Jos strategija padėjo užtikrinti FN daugiausiai balsų per Europos Parlamento rinkimus praėjusiais metais ir surinkti ketvirtadalį balsų per savivaldos rinkimų pirmąjį ratą praėjusį mėnesį.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) antradienį pavadino prancūzų Nacionalinį frontą (FN) fašistine ir ekstremistine partija po to, kai Europą šokiravo pirmą vietą Europarlamento rinkimuose Prancūzijoje iškovoję euroskeptikai.

Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujamo FN pergalė yra ne vienintelis euroskeptikų 28-ių šalių Europos Sąjungoje, kuriai po Europarlamento rinkimų telieka laižytis savo žaizdas. Prieš Bendrijos politiką nusiteikę kairieji taip pat sustiprino savo pozicijas.

Prancūzijoje FN ne tik pirmą kartą užėmė pirmąją vietą rinkimuose, bet taip pat nustūmė valdančiuosius socialistus į trečiąją vietą, priversdamas ministrą pirmininką Manuelį Vallsą (Manuelį Valsą) prabilti apie politinį „žemės drebėjimą“.

„Ne tik mūsų kolegų prancūzų, bet (ir savęs) turime paklausti, kokias padarėme klaidas, jeigu ketvirtadalis (prancūzų) elektorato balsavo ne už dešiniąją partiją, bet už fašistinę, ekstremistinę partiją“, – W. Schaeuble kalbėjo angliškai konferencijoje Berlyne.

Nuo 2001 metų vadovavimą partijai iš savo tėvo perėmusi M.Le Pen siekia atsikratyti FN vardą lydinčios ekstremistinės partijos reputacijos. Rinkimų kampanijoje ji pasisakė už griežtesnę sienų kontrolę, kalbėjo prieš bendrą ES valiutą ir ES bei JAV laisvos prekybos sutartį. FN save laiko „patriotine“ partija ir kratosi ultradešiniųjų etiketės.

M.Le Pen tėvas tėvas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) atvirai neigė Holokaustą ir kurstė rasinę neapykantą. Ir dabartinė partijos lyderė buvo apkaltinta rasinės neapykantos kurstymu, kai palygino gatvėse besimeldžiančius musulmonus su Prancūziją okupavusiais vokiečių nacistais.

Prancūzijos valdančioji Socialistų partija sekmadienį patyrė žeminamų praradimų vietos valdžios rinkimuose, kuriuose proveržį padarė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas (FN) ir pirmą kartą per istoriją vadovauti Paryžiui buvo išrinkta moteris.

„Juodąjį sekmadienį“, kaip rinkimų dieną pavadino vienas socialistų parlamentaras, FN pelnė mažiausiai vienuolikos miestų su daugiau kaip 9 tūkst. gyventojų kontrolę ir tikriausiai turės mažiausiai 1,2 tūkst. vietų municipalitetuose visoje šalyje. Tai geriausias kraštutinių dešiniųjų rezultatas Prancūzijos politikos vietos valdžios lygiu.

Sekmadienis taip pat buvo sėkmingas pagrindinei opozicinei centro dešiniųjų Sąjungai už liaudies judėjimą (UMP).

Buvusio prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) partija gerai pasirodė visoje šalyje ir perėmė virtinės miestų, tarp jų – laikytų kairės bastionais, kontrolę.

Viena iš nedaugelio paguodų prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) partijai buvo socialistų išlaikyta Paryžiaus kontrolė. Sostinėje pirmąja mere moterimi per miesto istoriją taps 54 metų Anne Hidalgo (An Hidalgo), kuri savo pergalę pasiekė daug didesne persvara nei tikėtasi.

Tačiau Limožas, kurį kairieji valdė 102 metus, dabar atiteko UMP, kaip ir Tulūza, Šampanės sostinė Reimsas ir Sent Etjenas. Iš viso 155 miestai su mažiau kaip 9 tūkst. gyventojų, kurie priklausė kairiųjų stovyklai, dabar atiteko dešiniesiems.

„Tai buvo juodasis sekmadienis“, – sakė socialistų deputatas Jeanas-Christophe‘as Cambadelis (Žanas Kristofas Kanbadeli).

Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujamo FN remiami kandidatai laimėjo varžybas dėl merų postų vidutinio dydžio pietiniuose miestuose Bezjė ir Frežiuse, taip pat dar šešiuose mažesniuose miestuose. Prancūzijos šiaurėje esančiame Henen Bomone kraštutinių dešiniųjų kandidatas pergalę iškovojo jau pirmajame rinkimų ture.

„Pakilome į kitą lygį, - paskelbė M.Le Pen. - Dabar mūsų šalyje yra trečia didelė politinė jėga“.

Istoriniame Avinjono mieste, garsėjančiame kasmet rengiamu menų festivaliu, kur FN pirmavo po pirmojo rinkimų turo, valdžią išsaugojo kairysis sparnas.

M.Le Pen partijai taip pat nepavyko laimėti šiaurės rytiniame Forbako mieste bei pietiniame Perpinjane, kuriuos laikė vienais iš svarbiausių savo prioritetų.

Dienraščio „Le Figaro“ užsakymu atlikta „OpinionWay“ apklausa rodo, kad UMP su sąjungininkais visos šalies mastu surinko 45 proc. balsų miestuose su daugiau nei 1 000 gyventojų.

Tuo tarpu socialistai ir kitos kairiojo sparno partijos, remiantis šiais duomenimis, gavo 43 proc. balsų, o FN atiteko 7 procentai.

„GRIEŽTAS ĮSPĖJIMAS“

„Mes gavome labai griežtą įspėjimą“, - pripažino buvusi F.Hollande'o partnerė Segolene Royal (Segolen Ruajal), turinti grįžti į vyriausybę po kabineto performavimo, kurio laukiama po sekmadienio sutriuškinimo.

Prie socialistų nesėkmės veikiausiai prisidėjo ir palyginti mažas rinkėjų aktyvumas, siekęs maždaug 62 proc. - balsuoti atėjo gerokai mažiau rinkėjų nei įprasta per Prancūzijos vietos valdžios rinkimus. Tai aiškinama tuo, jog daug kairiųjų pažiūrų rinkėjų nusprendė likti namuose.

Mažas aktyvumas nulėmė ir įtemptą kovą Paryžiuje. Visgi galiausiai A.Hidalgo įtikinamai aplenkė savo varžovę, buvusią UMP ministrę Nathalie Kosciusko-Morizet (Natali Kosciuško-Morizė), ir prisijungs prie mažo būrelio moterų, kurioms patikėta vadovauti pasaulio didmiesčiams.

FN sėkmė šiuose rinkimuose aiškinama rinkėjų nusivylimu F.Hollande'o vyriausybe.

Socialistų nesugebėjimas nutraukti ekonomikos stagnaciją ir sustabdyti nedarbo augimą pakurstė rinkėjų pyktį ir dėl kitų problemų, tokių kaip nusikalstamumas bei imigracija, ir padidino bendrą nusivylimą tiek kairiojo, tiek dešiniojo sparno politikais.

Prognozuojama, kad ministras pirmininkas Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) taps pagrindiniu atpirkimo ožiu dėl vyriausybės nesėkmių, kai F.Hollande'as pateiks savo partijos pasirodymo rinkimuose vertinimą.

„Rinkėjai pasiuntė labai aiškią žinią ir ji turi būti aiškiai išgirsta“, - sakė premjeras.

Realiausiu kandidatu pakeisti J.-M. Ayrault prie vyriausybės vairo laikomas energingas ir griežtai kalbantis vidaus reikalų ministras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) - populiariausia figūra ministrų kabinete, turinti gerbėjų tiek tarp dešiniojo, tiek tarp kairiojo sparno elektorato.

Pikantiškumo vyriausybės pertvarkymo procedūroms neabejotinai suteiks tikėtinas S.Royal sugrįžimas po prezidento išsiskyrimo su drauge Valerie Trierweiler (Valeri Trirveiler).

F.Hollande'as sausį paliko V.Trierweiler, kai į viešumą iškilo jo romanas su  aktore Julie Gayet (Žiuli Gajė).

Kalbama, kad būtent V.Trierweiler neleido įtraukti S.Royal į pirmąją F.Hollande'o vyriausybę, nors ši politikė, valstybės vadovo keturių vaikų motina, jau seniai yra Socialistų partijos sunkiasvorė ir buvusi kandidatė į prezidentus.

Dabar S.Royal turėtų gauti svarbų naują portfelį kabinete ir kuruoti švietimo, mokslo bei jaunimo reikalus.

Tuo tarpu FN dar teks įrodyti, kad jis pajėgus vadovauti miestams, kuriuose iškovojo pergalę. Ankstesni FN mėginimai būti valdžioje ne kartą baigėsi nesėkme dėl ekscentriškų politikų.

M.Le Pen, kuri prie FN vairo stojo 2011 metais, ėmėsi žingsnių palenkti į savo pusę platesnį elektoratą. Anksčiau daug rinkėjų priešiškai žiūrėjo į šią partiją, nes jos įkūrėjas, dabartinės lyderės tėvas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) atvirai neigė Holokaustą ir kurstė rasinę neapykantą.

Pradėjusi kampaniją už partijos įvaizdžio „detoksikaciją“, M.Le Pen taip pat stengėsi išplėsti FN darbotvarkę, kad ji nebūtų laikoma vadinamąja vienos problemos partija, įtraukiant į ją nedarbo, nusikalstamumo ir pragyvenimo lygio kėlimo klausimus.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas (FN) sudavė skaudų smūgį valdantiesiems socialistams, kai net keli jo kandidatai užėmė lyderių pozicijas po pirmojo vietos rinkimų rato.

Pagrindinė opozicinė centro dešiniųjų partija UMP taip pat džiaugėsi „didžiule pergale“, kai buvo paskelbti pradiniai duomenys, kurie parodė, kad jai buvo sėkmingi šie rinkimai, vykę tokiu metu, kai prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) populiarumas yra rekordiškai smukęs, visuomenei piktinantis dideliu nedarbu ir beveik nuliniu ekonomikos augimu.

Remiantis vidaus reikalų ministerijos paskelbtais preliminariais rezultatais, UMP su sąjungininkėmis visoje šalyje surinko 47 proc. balsų, tuo tarpu socialistai ir jų politiniai sąjungininkai gavo 38 proc. balsų, o FN atiteko 5 proc. - gerokai daugiau nei 2008-ųjų municipaliniuose rinkimuose, kai už jį balsavo vos 0,9 proc. rinkėjų.

Antiimigraciniam, euroskeptiškam FN vadovaujanti Marine Le Pen (Marin Le Pen) džiaugėsi, jog tokie rezultatai yra jos partijos „išskirtinis vintažas“, ir sakė, kad šie rinkimai žymi „politinės arenos bipoliarizacijos pabaigą“.

Nors buvo prognozuota, kad FN gerai pasirodys šiuose rinkimuose, pirmojo rato rezultatai šiai partijai yra kur kas geresni nei tikėtasi.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatai surinko daugiausiai balsų keliuose svarbiuose miestuose ir miesteliuose, o tai jiems suteikia daugiau šansų tikėtis pergalės antrajame rinkimų rate kovo 30 dieną.

Buvusiame angliakasių mieste Henen Bomone Prancūzijos šiaurėje Steeve’as Briois (Stivas Brijua) žengė dar toliau ir surinkęs absoliučią daugumą - 50,3 proc. - balsų iškovojo pergalę jau pirmajame rinkimų ture.

Pagal Prancūzijos vietos rinkimų taisykles, kandidatas, gavęs daugiau nei 50 proc. balsų, skelbiamas nugalėtoju, ir antro rinkimų rato nebereikia.

FN tikisi po antrojo rato gauti 10-15 vidutinio dydžio miestų merų postus. Tai būtų rekordinis pasiekimas šiai partijai, kurios ankstesnis geriausias rezultatas buvo keturi merų postai, iškovoti 1997-ųjų rinkimuose.

„RINKĖJAI IŠREIŠKĖ SAVO BŪGŠTAVIMUS“

Socialistai iš karto reagavo į FN proveržį, pripažindami, jog kai kurie rinkėjai aiškiai išreiškė nepasitenkinimą dabartine vyriausybės politika.

„Kai kurie rinkėjai savo nedalyvavimu balsavime ar atiduotais balsais išreiškė savo būgštavimus ir netgi abejones “, - sakė premjeras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo).

Balsavimas vyko labai vangiai - savo balsus atidavė vos 38 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų. Tai rekordiškai mažas aktyvumas Prancūzijos municipaliniuose rinkimuose.

J.-M.Ayrault paragino rinkėjus aktyviau dalyvauti antrajame rinkimų rate ir „užkirsti kelią FN iškilimui“.

Panaši situacija susiklostė 2002-ųjų prezidento rinkimuose, kai M.Le Pen iškopus į antrąjį turą, socialistai kreipėsi į savo elektoratą, ragindami atiduoti balsus už centro dešiniųjų kandidatą Jacques'ą Chiracą (Žaką Širaką).

„Esant situacijai, kai Nacionalinis frontas gali laimėti antrąjį rinkimų ratą, visoms demokratinėms ir respublikos jėgoms tenka atsakomybė sudaryti sąlygas, kad jie to nepadarytų“, - pabrėžė vyriausybės vadovas.

Tuo tarpu UMP lyderis paragino rinkėjus, sekmadienį balsavusius už FN, antrajame rate „perduoti savo balsą“ UMP kandidatams.

Jeanas-Francois Cope (Žanas Fransua Kopė) prognozavo „didžiulę“ savo partijos pergalę antrajame rate, kuri reikštų, kad su UMP ir buvusiu valstybės vadovu Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) siejami korupcijos skandalai iš esmės nepaveikė šios politinės jėgos pozicijų.

PARYŽIAUS STAIGMENA

Sostinėje Paryžiuje UMP sulaukė netikėtos staigmenos, kai į priekį įsiveržė buvusi N.Sarkozy ministrė Nathalie Kosciuscko-Morizet (Natali Kosciuško-Morizė) , kuri varžosi su socialistų kandidate, imigrantų iš Ispanijos dukra Anne Hidalgo (An Hidalgo). Kad ir kaip baigsis įtempta jų kova, aišku viena - Paryžius pirmą kartą mero poste turės moterį.

A.Hidalgo laikyta kovos dėl sostinės mero posto favorite, tačiau po sekmadienio balsavimo N.Kosciusko-Morizet į antrąjį ratą eina turėdama aiškią persvarą prie savo varžovę.

Paryžiaus mero postas neabejotinai yra svarbiausias šiuose rinkimuose, per kuriuos bus išrinkta daugiau kaip 36 tūkst. municipalitetų merų, pradedant mažiausiais kaimeliais ir baigiant tokiais metropoliais kaip Lionas ar Marselis.

Nors nedaug iš šių postų atiteks FN, sekmadienį vykusio balsavimo rezultatai yra ryškus proveržis šiai politinei jėgai, kuri per ankstesnius municipalinius rinkimus 2008-aisiais buvo įklimpusi į finansinę krizę bei vidaus rietenas, ir atrodė pasmerkta būti Prancūzijos politikos paribyje.

M.Le Pen prie FN vairo stojo 2011 metais ir ėmėsi žingsnių palenkti į savo pusę platesnį elektoratą. Anksčiau daug rinkėjų priešiškai žiūrėjo į šią partiją, nes jos įkūrėjas, dabartinės lyderės tėvas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) atvirai neigė Holokaustą ir kurstė rasinę neapykantą.

Pradėjusi kampaniją už partijos įvaizdžio „detoksikaciją“, M.Le Pen taip pat stengėsi išplėsti FN darbotvarkę, kad ji nebūtų laikoma vadinamąja vienos problemos partija, įtraukiant į ją nedarbo, nusikalstamumo ir pragyvenimo lygio kėlimo klausimus.

Ankstesni FN mėginimai vadovauti vietos taryboms ne kartą baigėsi nesėkme dėl ekscentriškų politikų, tačiau M.Le Pen labai nori įrodyti, kad partijai galima patikėti valdžios vairą.

„Norime būti laikomi didele vietos politine jėga“, - sekmadienį sakė M.Le Pen.

Europoje šešios ultradešiniųjų partijos siekia sujungti savo jėgas prieš gegužės mėnesį įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kad suvaržytų Briuselį ir susigrąžintų didesnius nacionalinės valdžios įgaliojimus, pirmadienį pranešė Austrijos Laisvės partija (FPOe).

Prancūzijos Nacionalinio fronto (FN), Italijos Šiaurės lygos (Lega Nord), Švedijos demokratų, Belgijos „Flamandų intereso“ (Vlaams Belang -VB) ir Slovakijos Nacionalinės partijos atstovai penktadienį susitikę Vienoje kalbėjosi apie aljansą, kuris Europą „sugrąžins į teisingas vėžes“, FPOe lyderis Heinzas Christianas Strache (Heincas Kristianas Štrachė) sakė žurnalistams.

„Europoje yra daug svarbių patriotinių partijų, kurios suvokia problemas ir yra pasiruošusios dirbti kartu“, – sakė jis.

Yra „reali galimybė, kad partnerystėje, kurios dabar siekiame, mes galėsime turėti tvirtą parlamentinę grupę“ po Europos Parlamento rinkimų gegužę, pridūrė jis.

Aljansas bus oficialiai įteisintas susitikus visų jo partijų lyderiai. Kada tai turėtų įvykti, H.Ch.Strache nenurodė.

Kelios dienos prieš šį Europos ultradešiniųjų partijų atstovų susitikimą Vienoje Prancūzijos ultradešiniojo judėjimo lyderė Marine Le Pen (Marina Le Pen) ir islamo plitimu Europoje nepatenkintas nacionalistinės Nyderlandų partijos parlamente frakcijos lyderis Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) įkūrė „istorinį“ euroskeptikų aljansą, dalyvausiantį Europos Parlamento rinkimuose ateinančiais metais.

G.Wilderso partijos PVV atstovų Vienoje nebuvo, tačiau H.Ch.Strache žurnalistams pažadėjo netrukus susitikti su žinomu Nyderlandų politiku.

Ankstesni FN, FPOe ir kitų ultradešiniųjų partijų mėginimai suformuoti europietišką aljansą pastaraisiais metais buvo nevaisingi.

Tačiau dabar „įtakingos didžiosios partijos tariasi tarpusavyje ir užima vieningą poziciją... Anksčiau turėjome nedidelių atskilusių grupelių arba didžiosios partijos nesikalbėjo viena su kita. Dabar viskas kitaip“, sakė H.Ch.Strache.