Buvusi kandidatė į prezidentus kartu su kitais 26 partijos „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) nariais ateinantį kovą atsidurs teisiamųjų suole – visi jie kaltinami sukūrę ES pinigų pasisavinimo sistemą, kad galėtų samdyti darbuotojus Prancūzijoje.

Tyrimas dėl fiktyvių darbo vietų pradėtas 2015 metais. Prokurorai teigia, kad nuo 2004-ųjų tuometinio „Nacionalinio fronto“ europarlamentarai, įskaitant M. Le Pen, dalyvavo fiktyvių darbo vietų schemoje.

Tarp kaltinamųjų yra ir M. Le Pen tėvas Jeanas Mari Le Penas, vienas iš sėkmingiausios Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos įkūrėjų.

Pati partija, kaip juridinis asmuo, įtariama gavusi neteisėtų lėšų ir buvusi sukčiavimo bendrininke.

M. Le Pen 2017 ir 2022 metais prezidento rinkimuose užėmė antrąją vietą po Emmanuelio Macrono, o 2027-aisiais gali dar kartą bandyti laimėti. Iki 2021 metų ji buvo partijos pirmininkė, o dabar vadovauja jos parlamentinei frakcijai.

Jai pateikti kaltinimai dėl turto pasisavinimo ir susitarimo sukčiauti.

Sprendimą atiduoti bylą į teismą priėmė du tyrimą atliekantys Prancūzijos finansinių nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo skyriaus magistratai.

Asmenų grupė kaltinama tuo, kad naudojo ES parlamentines lėšas apmokėti padėjėjams, kurie iš tikrųjų dirbo „Nacionalinio susivienijimo“ partijai, kuri anksčiau vadinosi „Nacionalinis frontas“.

M. Le Pen, kuri po išrinkimo į Prancūzijos parlamentą 2017 metais atsistatydino iš Europos Parlamento narės pareigų, šiuos kaltinimus neigia.

Už šiuos kaltinimus gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė ir bauda, kuri gali būti dvigubai didesnė už pasisavintas lėšas.

Jei teismas pripažintų teisiamuosius kaltais, kartu galėtų paskelbti M. Le Pen negalinčia eiti valstybinių pareigų iki 10 metų, o tai sugriautų jos planus ketvirtą kartą siekti Prancūzijos prezidento posto.

2018 metais EP apskaičiavo, kad nuo 2009 iki 2017 metų buvo pasisavinta 6,8 mln. eurų.

Trečiadienį kilęs gaisras netoli Kolmaro rytų Prancūzijoje buvo daugiausiai aukų pareikalavusi nelaimė šalyje nuo 2016 metų, kai per gaisrą bare šiauriniame Ruano mieste žuvo 14 žmonių.

Anot vietos pareigūnų, namas neturėjo licencijos ir neatitiko priešgaisrinio saugumo standartų, taikomų priimant svečius.

Penktadienį paskelbtame pareiškime teigiama, kad bylą perėmė Paryžiaus prokurorai, kurie atlieka tyrimą dėl netyčinės žmogžudystės ir sunkių kūno sužalojimų.

Per patį prancūzų vasaros atostogų sezono įkarštį šioje itin vaizdingoje vietovėje buvo apgyvendinta grupė suaugusiųjų, turinčių mokymosi sunkumų, ir juos lydinčių asmenų.

Visi apatiniame aukšte buvę svečiai sugebėjo išsigelbėti, tačiau buvę viršuje atsidūrė spąstuose.

Penktadienį paskelbtu tyrimu siekiama nustatyti tikslias gaisro priežastis ir bet kokią baudžiamąją atsakomybę, sakoma pareiškime.

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šią savaitę žūčių pareikalavusį gaisrą pavadino tragedija, o ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) pažadėjo, kad bus dedamos visos pastangos išnagrinėti nelaimę, kurią ji pavadino siaubinga.

Anot žurnalo „Valeurs Actuelles“, savaitės pradžioje apie šį radinį Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pranešė rūmuose dirbantis personalas.

Tyrimui artimas šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai AFP sakė, kad piršto galiukas galimai priklauso psichikos problemų turinčiam asmeniui.

Kiekvieną dieną E. Macronui adresuojama nuo 1 000 iki 1 500 elektroninių ir popierinių laiškų, kuriuos stebi ir skenuoja 70 darbuotojų komanda.

E. Macronas stengiasi laiškus skaityti asmeniškai, kad geriau susipažintų su visuomenės nuomone, ir retkarčiais į juos atsako.

AFP susisiekus su jo biuru dėl minėto incidento, jis atsisakė pateikti komentarus.

„Fox News“ antradienį pranešė, kad P. Zakrzewski ir ukrainietė prodiuserė Oleksandra Kuvšynova žuvo, o korespondentas Benjaminas Hallas (Bendžaminas Holas) buvo sužeistas, kai jų automobilis buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo.

Prancūzijos specializuoti antiterorizmo prokurorai tirs galimus kaltinimus dėl „tyčinio žalos padarymo tarptautinės teisės saugomam asmeniui“ ir „tyčinio išpuolio prieš civilius, kurie nedalyvavo karo veiksmuose“.

Prancūzų prokurorai dažnai iškelia bylas dėl smurtinės piliečių žūties užsienyje.

P. Zakrzewskis buvo patyręs karo zonos operatorius – anksčiau jis JAV naujienų tinklui nušvietinėjo konfliktus Irake, Afganistane ir Sirijoje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) anksčiau trečiadienį pareiškė užuojautą ir pridūrė, kad „ginkluotosios pajėgos privalo saugoti žurnalistus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“.

Per karą, Rusijos pradėtą prieš tris savaites, žuvo ir kitų žiniasklaidos darbuotojų, įskaitant JAV dokumentinių filmų kūrėją Brentą Renaudą (Brentą Renodą) ir ukrainiečių reporterį Jevheną Sakuną.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova antradienį pranešė, kad dar vienas ukrainiečių žurnalistas – Viktoras Dudaras – buvo nukautas per susirėmimą netoli pietinio Mykolajivo uostamiesčio.

„Pradėtas pirminis tyrimas dėl mėginimo nužudyti keletą žmonių, siejamo su teroristine grupuote'", – sakoma nacionalinės kovos su terorizmu tarnybos prokurorų pranešime.

Ten pat nurodoma, kad numanomo sprogdinimo taikiniu tapusiame automobilyje buvę visi penki žmonės, įskaitant vairuotoją, yra Prancūzijos piliečiai.

Prokurorai nepateikė išsamesnių detalių apie sprogdinimą Džidoje. Vairuotojui Philippe'ui Boutronui (Filipoui Butronui) buvo sunkiai sužalotos kojos; jis buvo operuotas Saudo Arabijoje, o paskui pargabentas į Prancūzijoje.

Organizatoriai sakė, kad šis incidentas su lenktynėmis nesusijęs. Saudo Arabijos tarnybos užsiminė, kad sprogimas nesiejamas su jokiais nusikalstamais veiksmais.

Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija vėliau pakeitė savo rekomendaciją dėl lankymosi Saudo Arabijoje, o toks žingsnis atrodo prieštaraujantis tiek Saudo Arabijos tarnybų, tiek ralio organizatorių pareiškimams.

„Raginame laikytis didžiausio budrumo – saugumo pavojus“, – po sprogimo buvo paskelbta URM tinklalapyje.

„Saudo Arabijos tarnybos tiria, kad nustatytų sprogimo priežastį. Nusikalstamo akto galimybė neatmetama“, – pridūrė ministerija.

Garsiosios lenktynės, anksčiau vadintos Paryžiaus–Dakaro raliu, kadaise prasidėdavo Prancūzijos sostinėje ir baigdavosi Senegalo sostinėje Dakare.

Tačiau dėl grėsmių saugumui Šiaurės Afrikoje nuo 2009 metų šios lenktynės buvo rengiamos Pietų Amerikoje, o nuo 2020 metų – Saudo Arabijoje.

Šių metų ralio paskutinis etapas vyks sausio 14 dieną.

„Mis Provansas“ titulą turinti 21 metų April Benayoum (April Benajum) šeštadienį varžėsi dėl „Mis Prancūzija“ karūnos ir tapo neapykantos žinučių taikiniu pasakiusi, kad jos tėvas yra kilęs iš Izraelio.

Socialiniuose tinkluose, daugiausia – „Twitter“, pasipylė daugybė užgaulių žinučių, tokių kaip „Hitleris šią bus pamiršęs“ arba „Nebalsuokite už žydę“. Jas pasmerkė vietos politikai ir draugijos.

Socialinis tinklas „Twitter“ taip pat sulaukė kritikos dėl įžeidžiančio turinio medžiagos skelbimo.

„Esu giliai šokiruota tokio antisemitinio turinio įžeidimų, skirtų „Mis Provansas“, antplūdžio, – pareiškė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas  (Žeraldas Darmanenas). – Mes to nepaliksime be atsako. Gėda autoriams“.

Paryžiaus prokurorai pirmadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl „rasistinių įžeidimų“ ir „rasinės neapykantos kurstymo“ žinutėse.

Tyrėjai tirs sportininkės Sarah Abitbol (Saros Abitbol) kaltinimus, esą būdama 15–17 metų ji buvo žaginama savo trenerio Gilles'o Bayerio (Žilio Bajerio), ir „pabandys nustatyti visas kitas nuo panašaus pobūdžio nusikaltimų nukentėjusias aukas“, sakoma Paryžiaus prokuroro Remy Heitzo (Remi Heico) pareiškime.

Praėjusią savaitę S. Abitbol, buvusi pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoja, išleido savo autobiografiją, kur kaltina G. Beyerą ją žaginus laikotarpiu nuo 1990 iki 1992 metų.

Panašius kaltinimus G. Beyeriui ir kitiems treneriams išsakė dar trys sportininkės.

Apie įtariamą nepilnamečių lytinį išnaudojimą taip pat prabilo buvę plaukikai ir tenisininkai.

Praėjusią savaitę G.Beyeris prisipažino turėjęs „intymių“ ir „nederamų“ santykių su S. Abitbol, ir naujienų agentūrai AFP sakė dėl to „nuoširdžiai apgailestaujantis“.

Pirmadienį Didier Gailhaguet (Didjė Gejagė), Prancūzijos sporto ant ledo federacijos pirmininkas, pripažino padarytas „klaidas“, kai sporto ministrė Roxana Marcineaunu (Roksana Marasinianu) paragino jį atsistatydinti.

Toks žingsnis gali dar padidinti spaudimą 50 metų politikei, jau turinčiai teisinių problemų dėl įtariamo piktnaudžiavimo Europos Parlamento lėšomis.

M. Le Pen pasidalino makabriškomis nuotraukomis 2015 metų gruodį, kelios savaitės po to, kai IS kovotojai per išpuolius Paryžiuje nužudė 130 žmonių. Tokį jos poelgį pasmerkė daugelis prancūzų.

Prokurorai paragino, kad būtų patrauktas atsakomybėn panašiais nusižengimais kaltinamas jos bendražygis iš Nacionalinio sambūrio Gilbert'as Collard'as (Žilberas Kolaras).

Dabar ikiteisminio tyrimo magistratui teks priimti sprendimą, ar pradėti teismo procesus dėl „smurtą vaizduojančių nuotraukų, kurias gali pamatyti vaikai, platinimo“. Nuteisimo atveju įtariamiesiems grėstų iki trejų metų laisvės atėmimo bausmės ir 75 tūkst. eurų baudos.

Dėl šių nuotraukų 2017 metų prezidento rinkimus Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) pralaimėjusi M. Le Pen neteko parlamentaro neliečiamybės; jai buvo pareikšti kaltinimai dėl žiaurių pranešimų platinimo.

Pernai ultradešiniųjų lyderė išreiškė pasipiktinimą, kai magistratas paragino atlikti jai psichiatrinę ekspertizę dėl tviteryje skelbto turinio.

Politikė tvirtina, kad ši byla pažeidžia jos teisę į saviraišką.

Žiaurias nuotraukas M. Le Pen paskelbė atsakydama vienam prancūzų žurnalistui, palyginusiam jos partiją su IS.

Vienoje iš nuotraukų buvo matyti sunitų ekstremistų nužudyto JAV žurnalisto Jameso Foley (Džeimso Foulio) kūnas be galvos, kitoje – tanko traiškomas vyras oranžinės spalvos kombinezonu, o trečioje – narve uždarytas ir gyvas deginamas Jordanijos pilotas.

Prie socialiniame tinkle paskelbtų nuotraukų buvo prierašas „Tai yra „Daesh“ (arabiškas IS akronimas). 

Kiek vėliau, paprašius nužudyto amerikiečio žurnalisto šeimai, kraštutinių dešiniųjų lyderė ištrynė jo nuotrauką. Ji tvirtino nežinojusi, kas buvo pavaizduotas toje fotografijoje.

M. Le Pen, kurios tėvas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) įsteigė partiją „Nacionalinis frontas“ (FN), dabar pervadintą Nacionaliniu sambūriu, taip pat dar kelių šios politinės jėgos narių veiksmai tiriami Briuselyje, nuskambėjus kaltinimams, kad jie 2009–2017 metais neteisėtais tikslais panaudojo 6,8 mln. eurų, priklausančių Europos Parlamentui.

Įtariama, kad šios lėšos buvo panaudotos mokėjus atlyginimus tiesiogiai su ES institucijų veikla nesusijusiems darbuotojams.

M. Le Pen tvirtina, kad ji bei jos partija yra „visiškai nekaltos“ ir vadina bylą politiškai motyvuota.

Remiantis apklausomis, atliktomis artėjant gegužės 23–26 dienomis vyksiantiems EP rinkimams, Nacionalinis sambūris šiuo metu nesmarkiai atsilieka nuo pirmaujančios E. Macrono partijos „Respublika, pirmyn!“ (LREM)

Viešosios nuomonės tyrimų institutas „IFOP-Fiducial“ sausį nustatė, kad 23 proc. rinkėjų ketina per balsavimą paremti LREM, o 21 proc. apklaustųjų žada balsuoti už Nacionalinį sambūrį.

Pranešimas apie Hasna Aitboulahcen (Hasną Aitbulahsen), kad ji rasta susisprogdinusi, policijai ryžtingai šturmavus vieną butą, kuriame buvo apsistojęs teroro aktų Paryžiuje sumanytojas Abdelhamidas Abaaoudas (Abdelhamidas Abaudas), iš tikrųjų ji nei žuvo, nei susisprogdino, sakė vienas policijos pareigūnas.

Prancūzijos prokurorai anksčiau penktadienį pranešė, kad sostinės priemiestyje esančiame bute, kuriame per didelį policijos reidą trečiadienį buvo nukautas A.Abaaoudas, buvo rastas jo pusseserės Hasnos Aitboulahcen, kuri esą detonavusi sprogmenų juostą, lavonas.

Tyrėjai reido Paryžiaus priemiestyje Sen Deni vietoje rado rankinę, kurioje buvo pasas, išduotas Hasnai Ait Boulahcen (Hasnai Ait Bulahsen), o jos palaikai buvę oficialiai atpažinti pagal pirštų atspaudus.

Tačiau vienas policijos pareigūnų sakė naujienų agentūrai AFP, kad iš tikrųjų ten susisprogdino vyras, ne moteris.

Prancūzijos prokurorai antradienį paprašė išteisinti ultradešiniųjų Nacionalinio fronto (FN) lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri buvo apkaltinta neapykantos kurstymu dėl to, kad gatves užėmusius musulmonų maldininkus palygino su nacių okupacija.

„Ponia Le Pen, kuri pasmerkė tokias maldas viešose vietose, kalbėjo ne apie visą musulmonų bendruomenę, o apie jos mažumą, ir taip tik naudojosi išraiškos laisve“, – pareiškė prokuroras Bernardas Raynaud (Bernaras Raino) per bylos nagrinėjimą Liono mieste.