Prancūzijos valdančioji Socialistų partija sekmadienį patyrė žeminamų praradimų vietos valdžios rinkimuose, kuriuose proveržį padarė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas (FN) ir pirmą kartą per istoriją vadovauti Paryžiui buvo išrinkta moteris.
„Juodąjį sekmadienį“, kaip rinkimų dieną pavadino vienas socialistų parlamentaras, FN pelnė mažiausiai vienuolikos miestų su daugiau kaip 9 tūkst. gyventojų kontrolę ir tikriausiai turės mažiausiai 1,2 tūkst. vietų municipalitetuose visoje šalyje. Tai geriausias kraštutinių dešiniųjų rezultatas Prancūzijos politikos vietos valdžios lygiu.
Sekmadienis taip pat buvo sėkmingas pagrindinei opozicinei centro dešiniųjų Sąjungai už liaudies judėjimą (UMP).
Buvusio prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) partija gerai pasirodė visoje šalyje ir perėmė virtinės miestų, tarp jų – laikytų kairės bastionais, kontrolę.
Viena iš nedaugelio paguodų prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) partijai buvo socialistų išlaikyta Paryžiaus kontrolė. Sostinėje pirmąja mere moterimi per miesto istoriją taps 54 metų Anne Hidalgo (An Hidalgo), kuri savo pergalę pasiekė daug didesne persvara nei tikėtasi.
Tačiau Limožas, kurį kairieji valdė 102 metus, dabar atiteko UMP, kaip ir Tulūza, Šampanės sostinė Reimsas ir Sent Etjenas. Iš viso 155 miestai su mažiau kaip 9 tūkst. gyventojų, kurie priklausė kairiųjų stovyklai, dabar atiteko dešiniesiems.
„Tai buvo juodasis sekmadienis“, – sakė socialistų deputatas Jeanas-Christophe‘as Cambadelis (Žanas Kristofas Kanbadeli).
Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujamo FN remiami kandidatai laimėjo varžybas dėl merų postų vidutinio dydžio pietiniuose miestuose Bezjė ir Frežiuse, taip pat dar šešiuose mažesniuose miestuose. Prancūzijos šiaurėje esančiame Henen Bomone kraštutinių dešiniųjų kandidatas pergalę iškovojo jau pirmajame rinkimų ture.
„Pakilome į kitą lygį, - paskelbė M.Le Pen. - Dabar mūsų šalyje yra trečia didelė politinė jėga“.
Istoriniame Avinjono mieste, garsėjančiame kasmet rengiamu menų festivaliu, kur FN pirmavo po pirmojo rinkimų turo, valdžią išsaugojo kairysis sparnas.
M.Le Pen partijai taip pat nepavyko laimėti šiaurės rytiniame Forbako mieste bei pietiniame Perpinjane, kuriuos laikė vienais iš svarbiausių savo prioritetų.
Dienraščio „Le Figaro“ užsakymu atlikta „OpinionWay“ apklausa rodo, kad UMP su sąjungininkais visos šalies mastu surinko 45 proc. balsų miestuose su daugiau nei 1 000 gyventojų.
Tuo tarpu socialistai ir kitos kairiojo sparno partijos, remiantis šiais duomenimis, gavo 43 proc. balsų, o FN atiteko 7 procentai.
„GRIEŽTAS ĮSPĖJIMAS“
„Mes gavome labai griežtą įspėjimą“, - pripažino buvusi F.Hollande'o partnerė Segolene Royal (Segolen Ruajal), turinti grįžti į vyriausybę po kabineto performavimo, kurio laukiama po sekmadienio sutriuškinimo.
Prie socialistų nesėkmės veikiausiai prisidėjo ir palyginti mažas rinkėjų aktyvumas, siekęs maždaug 62 proc. - balsuoti atėjo gerokai mažiau rinkėjų nei įprasta per Prancūzijos vietos valdžios rinkimus. Tai aiškinama tuo, jog daug kairiųjų pažiūrų rinkėjų nusprendė likti namuose.
Mažas aktyvumas nulėmė ir įtemptą kovą Paryžiuje. Visgi galiausiai A.Hidalgo įtikinamai aplenkė savo varžovę, buvusią UMP ministrę Nathalie Kosciusko-Morizet (Natali Kosciuško-Morizė), ir prisijungs prie mažo būrelio moterų, kurioms patikėta vadovauti pasaulio didmiesčiams.
FN sėkmė šiuose rinkimuose aiškinama rinkėjų nusivylimu F.Hollande'o vyriausybe.
Socialistų nesugebėjimas nutraukti ekonomikos stagnaciją ir sustabdyti nedarbo augimą pakurstė rinkėjų pyktį ir dėl kitų problemų, tokių kaip nusikalstamumas bei imigracija, ir padidino bendrą nusivylimą tiek kairiojo, tiek dešiniojo sparno politikais.
Prognozuojama, kad ministras pirmininkas Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) taps pagrindiniu atpirkimo ožiu dėl vyriausybės nesėkmių, kai F.Hollande'as pateiks savo partijos pasirodymo rinkimuose vertinimą.
„Rinkėjai pasiuntė labai aiškią žinią ir ji turi būti aiškiai išgirsta“, - sakė premjeras.
Realiausiu kandidatu pakeisti J.-M. Ayrault prie vyriausybės vairo laikomas energingas ir griežtai kalbantis vidaus reikalų ministras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) - populiariausia figūra ministrų kabinete, turinti gerbėjų tiek tarp dešiniojo, tiek tarp kairiojo sparno elektorato.
Pikantiškumo vyriausybės pertvarkymo procedūroms neabejotinai suteiks tikėtinas S.Royal sugrįžimas po prezidento išsiskyrimo su drauge Valerie Trierweiler (Valeri Trirveiler).
F.Hollande'as sausį paliko V.Trierweiler, kai į viešumą iškilo jo romanas su aktore Julie Gayet (Žiuli Gajė).
Kalbama, kad būtent V.Trierweiler neleido įtraukti S.Royal į pirmąją F.Hollande'o vyriausybę, nors ši politikė, valstybės vadovo keturių vaikų motina, jau seniai yra Socialistų partijos sunkiasvorė ir buvusi kandidatė į prezidentus.
Dabar S.Royal turėtų gauti svarbų naują portfelį kabinete ir kuruoti švietimo, mokslo bei jaunimo reikalus.
Tuo tarpu FN dar teks įrodyti, kad jis pajėgus vadovauti miestams, kuriuose iškovojo pergalę. Ankstesni FN mėginimai būti valdžioje ne kartą baigėsi nesėkme dėl ekscentriškų politikų.
M.Le Pen, kuri prie FN vairo stojo 2011 metais, ėmėsi žingsnių palenkti į savo pusę platesnį elektoratą. Anksčiau daug rinkėjų priešiškai žiūrėjo į šią partiją, nes jos įkūrėjas, dabartinės lyderės tėvas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) atvirai neigė Holokaustą ir kurstė rasinę neapykantą.
Pradėjusi kampaniją už partijos įvaizdžio „detoksikaciją“, M.Le Pen taip pat stengėsi išplėsti FN darbotvarkę, kad ji nebūtų laikoma vadinamąja vienos problemos partija, įtraukiant į ją nedarbo, nusikalstamumo ir pragyvenimo lygio kėlimo klausimus.
