Rugpjūčio mėnesį prieglobsčio 27 ES šalyse ir Norvegijoje bei Šveicarijoje paprašė apie 84,5 tūkst. žmonių. Be to, vienokios ar kitokios laikinos apsaugos paprašė dar maždaug 255 tūkst. žmonių, daugiausia ukrainiečių, nurodo EUAA. Skaičiai yra 16 proc. didesni, nei buvo liepą.

Kone trečdalis pareiškėjų yra iš Afganistano ir Sirijos. Prieglobsčio taip pat paprašė daugiau Turkijos, Indijos ir Maroko piliečių. Tarp pareiškėjų buvo ir daug žmonių iš Bangladešo, Pakistano, Tuniso ir Sakartvelo.

Nurodoma, kad daugelis prieglobsčio prašytojų patenka į Europą iš Vakarų Balkanų.

Rugpjūtį pateikti prašymai sudaro maždaug pusę 2015 metų pabaigos skaičių. Tuomet per mėnesį būdavo gaunama iki 170 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį.

2015 metais masiškai atvykstant Sirijos karo pabėgėliams, daugiausia į Graikijos salas, priėmimo įstaigos nepajėgė susidoroti su užgriuvusiu darbu. Tuomet taip pat kilo viena didžiausių ES politinių krizių, valstybės ginčijosi, kam derėtų prisiimti atsakomybę už pabėgėlius ir ar kitos šalys turėtų padėti.

Ši problema dar nėra išspręsta, o ES prieglobsčio suteikimo sistemos peržiūrėjimas beveik nejuda į priekį.

EUAA nurodo, kad sirų ir afganistaniečių pateikiamų prašymų rugpjūtį padaugėjo maždaug 30 proc., palyginti su liepos mėnesiu. Nuo 2021 metų rugpjūčio, kai valdžią Afganistane po chaotiško JAV vadovaujamų tarptautinių pajėgų pasitraukimo užgrobė Talibanas, afganistaniečiai pateikė maždaug 127 tūkst. paraiškų.

Rugpjūtį Europoje taip pat smarkiai išaugo niekieno nelydimų vaikų, daugiausia afganistaniečių ir sirų, prašymų suteikti tarptautinę apsaugą skaičius – iki beveik 4,7 tūkstančio. Tai 28 proc. daugiau, palyginti su liepa.

Trečią didžiausią apsaugos prašančių žmonių grupę sudaro Turkijos piliečiai. Ši kandidatė į ES nares per pastaruosius septynerius metus gavo milijardus eurų Europos lėšų, kad padėtų sustabdyti sirų pabėgėlių srautą į Europą. Rugpjūtį dėl prieglobsčio kreipėsi maždaug 4,6 tūkst. turkų – daugiausiai bent nuo 2014-ųjų.

Tai paaiškėjo lyginant šių prašymų skaičių nuo vasario 24 iki kovo 29 dienos su pernai tokiu pačiu laikotarpiu.

Šiemet Rusijos piliečiai dėl laikinų leidimų gyventi kreipėsi 305 kartus, kai pernai – 141 kartą. Baltarusijos piliečių prašymų skaičius taip pat augo nuo 1004 pernai iki 1449 šiemet.

Daugiau rusų ir baltarusių į Lietuvos institucijas kreipėsi ir dėl prieglobsčio.

Vis dėlto abiejų šalių piliečiai dėl leidimų Lietuvoje gyventi nuolat kreipėsi rečiau.

Honkonge gyvenantys neturtingi pabėgėliai 2013 metais paslėpė E.Snowdeną savo ankštuose namuose, kai jis pabėgo iš Jungtinių Valstijų, inicijavęs vieną didžiausių informacijos nutekinimo kampanijų per Amerikos istoriją.

Šių pabėgėlių istorijos paaiškėjo tik praėjusių metų pabaigoje, o jų advokatai tvirtina, kad tie žmonės Honkonge ir savo gimtosiose šalyse dabar yra atsidūrę dėmesio centre.

Pabėgėliai teigia, kad Honkongo valdžia yra juos apklaususi konkrečiai dėl jų ryšių su E.Snowdenu.

Tų asmenų advokatai ir kai kurie miesto įstatymų leidėjai sako, kad į du Šri Lankos piliečius, priglaudusius E.Snowdeną savo namuose, nusitaikė į Honkongą atvykę agentai iš jų gimtosios šalies.

Ketvirtadienį kanadietis advokatas Marcas-Andre Seguinas (Markas-Andrė Seginas) žurnalistams sakė: „Tai yra gyvybės ir mirties klausimas.“

Jis yra vienas iš minėtų pabėgėlių teisininkų, Honkonge, Kanadoje ir visame pasaulyje bandančių skleisti informaciją apie jų padėtį.

Pasak teisininkų, jie siekia, kad Kanada apsvarstytų galimybę įsileisti tuos pabėgėlius dėl jų „išskirtinės situacijos“, o ne sukurtų kokį nors precedentą.

Kanada priima gana daug pabėgėlių.

Prieglobsčio prašymas buvo pateiktas Kanados vyriausybei.

„Prašome, kad (imigracijos ministras) paspartintų procesą ir duotų jiems pirmenybę, įvertinęs išskirtinę situaciją“, – sakė M.-A.Seguinas.

„Prie išskirtinio bylos pobūdžio prisideda ir tai, kad į ją įsipainioję ir jos paveikti yra trys pilietybės neturintys vaikai“, – pridūrė jis.

Palikęs savo slėptuvę viename Honkongo viešbutyje, ir bijodamas, kad jį suras, E.Snowdenas tame pačiame mieste slapstėsi pas pabėgėlius, kurie jį priglaudė savo namuose, rūpinosi ir maitino beveik dvi savaites.

Honkongas nėra pasirašęs Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir pats nesuteikia prieglobsčio.

Visgi ten galioja JT Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą. Atitinkamas bylas Honkogas nagrinėja remdamasis šiuo pagrindu.

Minėta konvencija taip pat susijusi su bylomis dėl persekiojimo grėsmės.

Bylą ištyrus vyriausybei, ieškinį pateikę asmenys, kuriems yra iškilusi grėsmė būti persekiojamiems, perduodami JT pabėgėlių agentūrai, kuri gali mėginti apgyvendinti juos saugioje trečiojoje šalyje.

Tačiau miesto valdžia sėkmingai pagrindžia vos mažiau nei procentą visų bylų, todėl dauguma pabėgėlių gyvena nuolat būgštaudami, kad gali būti deportuoti.