Pusė neraštingi
Faktas neguodžiantis: daugelio kitų gebėjimų pamatu laikomos matematikos egzamino šiemet neišlaikė 35,4 proc. Kaip skelbė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), jį laikė tik maždaug šeši iš dešimties. Sudėjus susimovusius apie 5 tūkst. ir net nebandžiusius pasitikrinti, ko išmoko, dar apie 9,5 tūkst., išeina, kad daugiau kaip pusė šios laidos moksleivių per dvylika mokslo metų nepasiekė nė minimalaus matematikos raštingumo lygio. O kartelė buvo tikrai neaukšta: egzaminui išlaikyti užteko surinkti 16 proc. visų užduoties taškų.
Dar gerai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nepasitenkino tik konstatuodama šį liūdną faktą, o sudarė ekspertų komisiją. Ši paneigė spėjimus, kad egzamino užduotys buvo neadekvačios ar neatitiko mokymo programos. Vadinasi, yra kaip yra.
Vėl išryškėjo skirtumai tarp miesto ir kaimo savivaldybių. „Vėl“, vadinasi, nieko naujo. Tik nesprendžiama problema gilėja.
Tačiau bendra statistika paslepia faktą, kad kai kuriose mokyklose ir net kai kuriose savivaldybėse šis egzaminas parodė visai neblogus abiturientų pasiekimus. Štai Birštone jį išlaikė 82,4 proc., Kauno mieste – 74,9 proc., kiek prasčiau Vilniaus mieste – 71,2 proc. mokinių. Lyg skirtingos lygos: didmiesčių mokyklose susimovė 27,7 proc., o kaimo – net 40,1 proc.
Kai šio mėnesio pabaigoje NŠA paskelbs galutinius rezultatus (iki 23 d. bus išnagrinėtos apeliacijos) pagal savivaldybes ir mokyklas, bus matyti, kas gadina statistiką, tiksliau, kurios mokyklos labiausiai laužo jaunuolių likimus.
Gali būti, kad tarp blogiausiųjų atsidurs kokia didmiesčio mokykla ir, atvirkščiai, bus puikiai pasirodę kokios nors kaimo mokyklos abiturientai. Tačiau tai nekeičia bendrų jau daug metų vyraujančių tendencijų. Net oficialiame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime rašoma: „Vėl išryškėjo skirtumai tarp miesto ir kaimo savivaldybių.“ „Vėl“, vadinasi, nieko naujo. Tik nesprendžiama problema gilėja.
Prieinamas ne visiems
Matematikos egzamino rezultatai neturėjo nustebinti ir dėl tos priežasties, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) penkiolikmečių skaitymo, matematikos ir gamtamokslinių gebėjimų tyrimo PISA 2018 m. rezultatai parodė, kad ypač su matematika situacija Lietuvoje ne tik prasta, bet ir prastėjanti. Tiesa, daugiausia anuomet testuotų moksleivių egzaminą laikė pernai, bet, kaip konstatavo minėta ekspertų komisija, eliminavus dėl pandemijos padarytas lengvatas, ir pernai, ir šiemet rezultatai atitinka liūdnas prognozes.
PISA tyrimas daugeliui valstybių tampa orientyru vertinant ir tobulinant savo švietimo sistemas, nes juk šiuolaikiniame pasaulyje neužtenka lygintis tik su savimi pačiu – svarbu būti konkurentiškam su kitais. Pagal surinktų balų skaičių iki vidutinio statistinio EBPO šalių penkiolikmečio pagal visas tris sritis lietuviukai netraukia, o pagal matematikos rezultatus esame žemiausiai – 32–37 vietoje iš 79 šalių. Tarp ES ir Europos ekonominės erdvės šalių esame 24-oje vietoje, latviai – šešiolikti, lenkai – treti, o estai, kaip ir kitose tirtose srityse, – neabejotini lyderiai.
Po nedžiuginančių tarptautinio tyrimo rezultatų patyręs švietimo ekspertas, buvęs Nacionalinio egzaminų centro direktorius, dabar jau šviesaus atminimo Algirdas Zabulionis NŠA užsakymu atliko išsamų Lietuvos rezultatų palyginimą su kaimyninėmis šalimis: bandyta išsiaiškinti, kodėl jos, turėdamos panašius kaip Lietuva išteklius ir panašią švietimo sistemos plėtotės istoriją, pasiekia aukštesnių rezultatų. Štai Estija ir Lenkija – aukščiausioje lygoje, o Lietuva ir Latvija – antrojoje. Estija – geriausia pagal visus tris parametrus Europoje, o Lietuva – prasčiausia ir tarp kaimynių.
Tai nėra vienų metų nuokrytis: PISA penkių tyrimų 2006–2018 m. rezultatai rodo Lietuvos atotrūkį nuo kaimynių, o matematikoje jis, deja, tik didėja. PISA tyrimas mokinių pasiekimų skalėse apibrėžia net šešis pasiekimų lygius. Estijoje mažiausia žemiausių pasiekimų moksleivių dalis ES ir EBPO ir ji vis mažėja, o geriausiųjų didėja. Matematikoje pasiekusiųjų aukščiausią lygį dalimi estai daugiau nei trigubai lenkia EBPO vidurkį, o pasiekusiųjų menkiausių rezultatų dalis daug mažesnė už vidurkį – 10,2 proc., Lietuvoje – 25,6 proc.
Estijoje ir Lenkijoje ne tik mažiau silpnų, daugiau stiprių mokinių, bet ir mažesni skirtumai tarp miesto ir kaimo, ypač Estijoje. Tyrime konstatuota, kad Lietuvos kaimo mokyklų mokinių rezultatai visose srityse per analizuotus dvylika metų buvo žemiausi ir nekilo, o didžiųjų miestų mokyklų buvo vienodai aukšti, net nežymiai kylantys. Didėja skirtumas ne tik tarp didmiesčių ir kaimo, bet ir mažesnių miestų. Iš keturių kaimynių Lietuvoje kaimo ir miesto mokinių rezultatų skirtumai didžiausi.
Žinoma, tai labai priklauso ir nuo mokinio ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkos, o Lietuvoje kaimo atskirtis gilėja. Tačiau tyrime pabrėžiama, kad vienas iš svarbiausių švietimo sistemos kokybės požymių – lygių ugdymo(si) galimybių užtikrinimas, visų pirma, sudaryti vienodas galimybes panašaus ekonominio, socialinio ir kultūrinio statuso mokiniams, neatsižvelgiant į tai, ar jie mokosi didmiestyje, ar kaime.
„Dažnai kalbama apie mokyklos kaip „socialinio lifto“ vaidmenį mažinant mokinių atskirtį, lygių galimybių užtikrinimas visą laiką minimas tarp prioritetinių švietimo politikos uždavinių, tačiau situacija, deja, nesikeičia. Lietuvos situacija šioje šalių grupėje liūdniausia – žemi bendri rezultatai ir didžiausias skirtumas tarp grupių“, – tyrime pabrėžiama, kad Lietuvoje švietimo sistema nesuteikia kaime ir mieste net apylygių galimybių (socialinių, kultūrinės aplinkos) vaikams įgyti kokybišką išsilavinimą.
O štai Estijos švietimo sistema sugebėjo iš dalies išspręsti šias problemas – panašaus ekonominio, socialinio ir kultūrinio statuso mokinių PISA testų rezultatai ten nepriklauso nuo mokyklos vietovės, o žemiausio šio statuso grupėje kaimo mokyklų mokiniai netgi buvo geriausi.
Beje, nors Lietuvos privačių mokyklų rezultatai gerokai aukštesni negu jų bendraamžių iš valstybinių mokyklų, tačiau mūsų šalyje sistema labai selektyvi – šios mokyklos atsirenka mokinius iš aukščiausio ekonominio, socialinio ir kultūrinio statuso aplinkos, ir tuo, tyrimo autoriaus nuomone, galima paaiškinti maždaug pusę rezultatų skirtumų. Mūsų privačių mokyklų rezultatai, palyginti su Estijos ar Lenkijos, nėra tikrai aukšti.
Kaip estai pralenkė
Kad Estija visa galva aukščiau ne tik už mus, bet ir visus kitus europiečius, rodo ir tas faktas, kad iš visų šalių, dalyvavusių PISA tyrime, ten buvo didžiausia dalis aštuntokų. Kitose šalyse (taip pat ir Lietuvoje) vyravo devintokai, kai kur ir vyresnių klasių moksleiviai, mat dalyviai turi būti nuo penkiolikos metų ir trijų pilnų mėnesių iki šešiolikos metų ir dviejų pilnų mėnesių.
Kitose šalyse, ypač posovietinėse, taip pat ir Lietuvoje, vis užduodamas tas pats klausimas: turėjome panašią pradinę situaciją, tad ką estai padarė kitaip, kad dabar paliko mus kitoje lygoje? Gunda Tire, PISA tyrimų Estijoje vadovė, pripažįsta, kad aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra.
Daugelyje tarptautinių konferencijų ji pasakoja, kas pasikeitė nuo 1990-ųjų, kai Estija susigrąžino nepriklausomybę. Visų pirma, įgyvendinta lygiateisiškumo švietime sistema stengiantis sudaryti geriausias mokymosi sąlygas visiems, neatsižvelgiant į jų socialinį, ekonominį, kultūrinį statusą ir mokymosi vietą – kaime ar mieste.
Mokyklos čia visada turėjo didelę autonomiją, jas labai mažai trikdė tikrintojai. Tai skatino siekti tobulėti iš vidaus, įvestas privalomas veiklos įsivertinimas, jos turi pačios nusistatyti ateities planus.
Mokyklos gavo nemažą finansavimą infrastruktūrai atnaujinti ar naujai sukurti ir sukūrė malonią mokymosi atmosferą. Kaip ir daugelyje kitų šalių, visuomenė senėja, moksleivių mažėja, tad vyko mokyklų tinklo optimizavimas – kai kurios uždarytos, sujungtos arba reformuotos. Tai sukėlė daug emocijų ir spaudė mokyklas tobulėti – kad išgyventų, jos turi turėti ateities viziją.
Mokyklos labai aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, semiasi tarptautinės patirties, vyksta mokinių ir mokytojų mainai. Mokytojai gali nemokamai dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose.
Estijos mokyklų programos grindžiamos principu, kad mokiniai turėtų turėti plačią pasaulėžiūrą. Be kalbų, matematikos ir gamtos mokslų, daugelyje jau nuo pirmos klasės mokoma robotikos, yra daugybė galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Į mokymo programą įtraukti privalomi kūrybiniai dalykai, tokie kaip muzika, menas ir kūno kultūra. Visose mokyklose yra ir technologijų klasė, kurioje, pavyzdžiui, gerai įrengtose virtuvėlėse, vaikai mokomi gaminti maistą, megzti kojines ar gaminti medžio dirbinius.
Estiškoje mokykloje siekiama pusiausvyros tarp tradicijų ir naujovių, griežtumo ir laisvės, kolektyviškumo ir individo. Visuotinai sutariama, kad mokykla turi būti vieta, kur mokiniai jaustųsi saugūs, laimingi, turėtų iššūkių, būtų motyvuoti tapti gerai pasirengusiais ateičiai piliečiais. Estijos švietimo naujos strategijos kryptis – labiau orientuotis į mokymą ir mokymąsi pagal kiekvieno individualius poreikius.
Pasipylė siūlymai
Po šiųmečio matematikos egzamino fiasko Lietuvoje irgi pasipylė siūlymai, ką reikėtų daryti. „Rezultatai atspindi tikrąją mūsų matematikos situaciją. Ji yra labai bloga. Dabar galiu konstatuoti: tai yra daugybę metų nepriimtų sprendimų pasekmė. Be to, tai tik patvirtina, kad delsti negalima nė minutės. Jau priimta ir dar planuojama priimti nemažai sprendimų“, – sakė ministrė J.Šiugždinienė ir priminė, kad švietime tikėtis greitų rezultatų negalima.
Nedelsti: pasak J.Šiugždinienės, egzamino rezultatai atspindi tikrąją mūsų matematikos situaciją, ir ji labai bloga. Tai yra daugybę metų nepriimtų sprendimų padarinys, tai tik patvirtina, kad delsti negalima nė minutės. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)
ŠMSM primena, kad parengta ir nuo kitų metų rugsėjo bus pradėta įgyvendinti nauja į gylį, o ne į plotį orientuota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos bendroji programa. Kartu su ja atsiras ir tarpiniai atsiskaitymai, kurie užtikrins nuoseklesnį mokymąsi. Po ilgos pertraukos nuo šių mokslo metų dešimtokams sugrąžinta ketvirtoji matematikos pamoka, tam skiriamas ir reikalingas finansavimas – 6 mln. eurų mokytojams už darbą sumokėti. Atnaujinus vidurinio ugdymo struktūrą, matematikos bus mokomasi pagal dvi programas – bendrąją ir išplėstinę, todėl vyks ir atskiri valstybiniai matematikos egzaminai.
Numatomas pereinamasis slenkstis ketinantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą – matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimas turės būti ne mažesnis nei 4 balai. Silpniau besimokantiems bus suteikiama papildoma pagalba mokantis. Jau antrus metus įvestas bandomasis matematikos egzaminas.
Nuo naujų mokslo metų įteisinamos ilgalaikės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos, kurių viena iš prioritetinių sričių – dalyko didaktika. Planuojama tęsti ir plėsti mokymus mokytojams matematikos mokymosi vertinimo klausimu. Matematikos studijų krepšelio kaina padidėjo 70 proc., t.y. aukštosios mokyklos gauna daugiau lėšų matematikams ruošti.
Mokyklų pasiekimų skirtumus siekiama mažinti ir pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.
Tačiau, pasak Vilniaus švietimo pažangos centro vadovės Unės Kaunaitės, beje, buvusios tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais, mokymosi rezultatai visų pirma remiasi į mokytoją. Programą galima tobulinti, bet ji mokytojui yra tik priemonė. Feisbuke ji atkreipė dėmesį į mokytojų, ypač matematikos, trūkumą: Vilniuje iš visų pensinio amžiaus dalykininkų šiuo metu daugiausia matematikų, ir daugiausia matematikos mokytojų taps pensinio amžiaus per artimiausius trejus metus. Tačiau nėra kam juos pakeisti. U.Kaunaitės įsitikinimu, be aukštesnių atlyginimų nieko nebus.
Jos manymu, siūlymas padaryti 10 klasės patikrinimus slenkstinius, t.y. jų neišlaikęs mokinys negalėtų eiti mokytis toliau, tik paslėps problemą, o ją spręsti reikėtų individualizuotai: nuo mažens reikia dirbti su vaikų spragomis. Ministerija žada, kad, nepasiekęs tam tikro lygmens, vaikas turės gauti pagalbą, bet, pabrėžia U.Kaunaitė, tai neveiks, jei tam nėra skiriama papildomų finansų ir laiko, o mokytojai nėra apmokyti, kaip individualizuoti ugdymą.
U.Kaunaitė dalijasi patirtimi, kaip Vilniuje tam pasitelkiamos papildomos priemonės. 1–8 klasėse naudojama suomių parengta matematikos platforma, kuri, pasak Turku universiteto mokslininkų, pagerina matematikos pasiekimus 39 proc. Visų pirma – tai galimybė individualizuoti užduotis. Jos pateikiamos kompiuteryje, o ne ant popieriaus, jei vaikas užduotis sprendžia lengvai, kompiuteris jam automatiškai duoda sunkesnes, o jei nesiseka, užduotys kartojamos, nes nėra prasmės judėti toliau, jei lieka pamatinių spragų. Mokytojui nebereikia taisyti užduočių ir jis gali savo laiką skirti individualiam darbui su mokiniais, o kompiuteryje jis mato, kaip vaikams sekasi.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Vilijos Targamadzės manymu, pagrindinės švietimo sistemos problemos yra ugdymo mokslo ignoravimas ir nuoseklių sprendimų nebuvimas.
Estiškoje mokykloje siekiama pusiausvyros tarp tradicijų ir naujovių, griežtumo ir laisvės, kolektyviškumo ir individo.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai, atstovaujantys opozicinėms frakcijoms, siūlo nuo naujų mokslo metų ne tik didinti šio dalyko pamokų skaičių, bet ir leisti į valstybės finansuojamas vietas pretenduoti ir neišlaikiusiems.
Tik ar nuleisti kartelę nereikštų, kad dar labiau devalvuojamas aukštasis mokslas?
Žinoma, pasipylė ir siūlymų atsistatydinti švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Tačiau kažin ar pusantrų metų šiame poste esančiai politikei galima suversti visą bėdą, kad per dvylika metų pusė abiturientų neišmoko matematikos pagrindų.
Požiūris: V.Targamadzės manymu, pagrindinės švietimo sistemos problemos yra ugdymo mokslo ignoravimas, nuoseklių sprendimų nebuvimas. (P. Paleckio/BNS nuotr.)
Du variantai
Ekspertų komisija, sudaryta dėl matematikos egzamino, konstatavo: palyginus šių ir ankstesnių metų (eliminavus dėl karantino pernai taikytas nuolaidas) vidutiniškai egzamine surinktų taškų skaičius akivaizdu, kad mokinių rezultatų prastėjimas vyksta nuosekliai jau daugelį metų. Tiesinis prognozavimas leidžia daryti prielaidas, kad nieko nekeičiant 2023 m. rezultatai pagal šią tendenciją dar pablogėtų: neišlaikiusiųjų padaugėtų apie 4 procentiniais vienetais.
Tad prognozuojamos perspektyvos dar liūdnesnės, juolab dabar išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą reikia norint stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose (išskyrus menų studijas), o nuo 2024 m. jis bus privalomas stojant ir į mokamas. Vadinasi, jei tai galiotų šiųmečiams abiturientams, apie pusė, o baigusiųjų kaimo mokyklas ir dar daugiau neturėtų teisės net bandyti siekti aukštojo mokslo.
Atrodytų, greičiausias sprendimas – nustoti žlugdyti jaunimo ateitį kaimo mokyklose, nes lig šiol nieko daugiau, kaip tik jas uždaryti, Lietuvoje, skirtingai nei Estijoje ar Lenkijoje, pasiekti nepavyko. Šiųmečiai egzaminai turėtų būti dar vienas argumentas už griežtesnius sprendimus, nes svarbiausia – kokybiškas ugdymas, o ne kuo arčiau namų. Žinoma, tobula būtų ir arti, ir kokybiškas. Deja, tai sunkiai įmanoma, nes tam reikia ne tik už europines lėšas suremontuotų mokyklų sienų, ko turime pakankamai, net ne tik gerų mokytojų ir mokymo priemonių, bet ir kritinės masės mokytojų ir moksleivių, kad būtų konkurentiška aplinka, sveika žinių ir idėjų kraujotaka, galimybė ugdyti gebėjimus dirbant komandoje.
Diskusijos dėl egzamino apnuogino ir kitus problemos aspektus. Pati ministrė įvardijo, kad egzaminų rezultatai aiškiai indikuoja jų rezultatų atotrūkį nuo metinių įvertinimų mokykloje. Kas tai: mokinių nesugebėjimas egzaminų metu atlaikyti psichologinės įtampos ar mokytojų negebėjimas įvertinti savo auklėtinių pasiekimų, o gal korupcija? Juk per 60 proc. neišlaikiusiųjų matematikos egzamino šio dalyko pažymys mokykloje siekė 6 balus ir daugiau.
Besidžiaugiant didmiesčių pasiekimais, vertėtų neužmiršti, kad tai toli gražu ne tik švietimo kokybės, bet ir korepetitorių – vis labiau besiplečiančios šešėlinės mokyklos – nuopelnas.
Matematikos egzamino rezultatai sukrėtė. Galime ką nors atstatydinti ir pasitenkinti tuo, kad radome kaltą. Arba subūrus šviesiausius protus, o gal net kreipusis į PISA tyrimo, kuriame šiais metais tirti būtent matematikos gebėjimai, ekspertus parengti sisteminių pokyčių planą. Juk estai įrodė, kad tai įmanoma.
