„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tokia nuostata prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Seimas pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai palikti tik kelis atvejus, kuomet teisinio proceso atnaujinimui reikės pasitelkti advokatą“, – apie pakeitimus sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Konstitucinis Teismas (KT) vasarį paskelbė nutarimą, kuriuo Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimą, kad teisinio išsilavinimo neturinčio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo privalo surašyti advokatas, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Šią bylą KT išnagrinėjo pagal individualų skundą, pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą siejo su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria jis atsisakė priimti skundą tuo pagrindu, kad jis buvo surašytas ne advokato.

Anot KT, įstatymų leidėjas negali dirbtinai suvaržyti asmens teisės išimtiniais atvejais kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo, kai jis šią teisę galėtų veiksmingai įgyvendinti ir be advokato pagalbos, pvz., paaiškėja nagrinėjant konkrečią bylą padaryti procesiniai pažeidimai.

Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindai sietini su akivaizdžiomis aplinkybėmis, pvz., melagingi liudijimai, padaromi akivaizdūs procesinių reikalavimų pažeidimai, jų buvimui pagrįsti nebūtina aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai.

KT nutarimu, Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimas, kad teisinio išsilavinimo neturinčio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo privalo surašyti advokatas, prieštarauja Konstitucijai.

Anot teismo pranešimo, įstatymų leidėjas, nustatydamas reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, privalo atsižvelgti į proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį.

Šią bylą KT išnagrinėjo pagal individualų skundą, pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą siejo su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria jis atsisakė priimti skundą tuo pagrindu, kad jis buvo surašytas ne advokato.

Anot KT, įstatymų leidėjas negali dirbtinai suvaržyti asmens teisės išimtiniais atvejais kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo, kai jis šią teisę galėtų veiksmingai įgyvendinti ir be advokato pagalbos, pvz., paaiškėja nagrinėjant konkrečią bylą padaryti procesiniai pažeidimai.

Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindai sietini su akivaizdžiomis aplinkybėmis, pvz., melagingi liudijimai, padaromi akivaizdūs procesinių reikalavimų pažeidimai, jų buvimui pagrįsti nebūtina aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai.

„Vadinasi, tokiais akivaizdžiais atvejais prašymas dėl proceso atnaujinimo (be kita ko, jame nurodant proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę) galėtų būti surašomas ir nepasitelkiant advokato“, – konstatuoja KT.