Kontrabandininkai vertė migrantus apsimesti „įtarimų nekeliančiais Azijos piliečiais, gerai apsirengusiais, su nedideliu bagažu, keliaujančiais galingais ir brangiais automobiliais, vairuojamais Kinijos piliečių, ilgai gyvenančių Italijoje ir kalbančių itališkai“, sakoma policijos pranešime.

Tyrėjai atkreipė dėmesį į galimą tinklą, kai balandį per įprastus patikrinimus prie Italijos ir Slovėnijos sienos buvo sustabdytas Kinijos pilietis, vežęs keturis dokumentų neturėjusius kinus. Tyrimas atskleidė „nuoseklų ir nuolatinį nelegalių Kinijos piliečių, mažomis grupelėmis nuskraidinamų prie išorinių Europos sienų į šalis (daugiausia Serbiją), į kurias jie galėjo atvykti be vizų, srautą“, sakoma pranešime. „Iš ten jie automobiliu būdavo vežami per Bosniją, Kroatiją ir Slovėniją iki Italijos valstybės sienos“, – sakoma pranešime.

Neteisėtai įvežti migrantai būdavo perkeliami į saugią vietą netoli Venecijos, ten išbūdavo dieną ar dvi, o paskui būdavo išvežami arba į kitas vietas Italijoje, arba į kitas Europos Sąjungos šalis, pavyzdžiui, Prancūziją ir Ispaniją.

Prekeiviai žmonėmis saugioje vietoje atimdavo iš jų pasus ir „nuo tada (...) jie būdavo žiauriai išnaudojami, kol grąžindavo skolą už kelionę“, sakoma pranešime. Migrantai buvo laikomi „be jokios galimybės gyventi laisvą ar pusiau laisvą gyvenimą, be medicininės pagalbos, be nieko, išskyrus lovą ir darbo vietą neribotam laikui“, sakė policija, apibūdinusi tai kaip „vergiją“.

Per operaciją policija suėmė devynis įtariamus prekybos žmonėmis tinklo narius ir nustatė 77 dokumentų neturinčius migrantus, „daugelis jų buvo moterys ir keli nepilnamečiai nuo 15 iki 18 metų amžiaus“.

„Kalbant apie asmenis, kurie yra pripažinti (aukomis – BNS), jų yra 148, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė ministrė. – Jei žiūrėtume į Europos Sąjungą, per metus yra pripažįstama nukentėjusiaisiais maždaug 7 tūkst. asmenų.“

„Tai dažniausiai tik ledkalnio viršūnė, nes ne visada aukos (visuomenėje – BNS) yra atpažįstamos“, – pridūrė ji.

Taip A. Bilotaitė kalbėjo dalyvaudama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamoje konferencijoje „Šiuolaikinės vergovės spąstai: tikri liudijimai ir institucijų patirtis keičiant situaciją“.

Nuteistas 131 prekeivis žmonėmis

Ministrės teigimu, prekyba žmonėmis yra pelninga nusikalstama veika, todėl į ją įsitraukti gali atrodyti „pakankamai patrauklu“.

„Ypatingai šiais laikais, kai internetinė erdvė yra išnaudojama kaip įrankis“, – kalbėjo A. Bilotatė.

Pasak jos, beveik du trečdaliai nusikaltimų aukų yra moterys, vyraujantis amžius siekia nuo 21 iki 30 metų.

„Tenka labai apgailestauti, kad kas penkta auka yra nepilnamečiai asmenys“ – sakė ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, per penkerius metus – nuo 2018-ųjų iki 2022-ųjų – nuteistas 131 prekeivis žmonėmis.

„Tai yra labai sudėtingos bylos, bet tai yra neblogas rezultatas, – teigė ministrė. – Šiuo atveju mums labai svarbu stiprinti savo veiksmus ankstyvajame prekybos žmonėmis aukų atpažinime.“

„Nuolatinis spaudimas liudytojams“

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila atkreipė dėmesį, kad neteisėta prekyba žmonėmis vykdoma ne tik siekiant naudos iš seksualinio išnaudojimo, bet ir „priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikoms vykdyti, gali būti taip pat priverstinei santuokai“.

Galbūt mes pradėjome geriau pasiekti tuos žmones, o galbūt daugiau atsiranda tokių atvejų.

„Visos šitos formos paprastai sąlygojamos to, kad yra žmogaus sunki materialinė padėtis, menkas išsilavinimas gali būti, žmogus gali turėti tam tikrų fizinių ar elgesio sutrikimų“, – kalbėjo policijos atstovas.

„Aišku, kartais pasinaudojama tuo, kad žmogus neteisėtai yra vienoje ar kitoje valstybėje, turi vienokių ar priklausomybių“, – pridūrė jis.

M. Draudvila taip pat pabrėžė, kad tapimas prekybos žmonėmis auka „kartais pačiai aukai neatrodo savaite suprantamas nuo pat pirmų žingsnių“, nes visas procesas vykdomas palaipsniui.

Pasak jo, su tuo susiję teisėsaugos tyrimai nėra lengvi, ir reikalauja įsitraukimo iš daugelio institucijų.

„Kaip didžiausia problema šiuose tyrimuose yra tai, kad daromas pastovus, nuolatinis spaudimas ar poveikis liudytojams ir nukentėjusiesiems“, – kalbėjo M. Draudvila.

Daugėja besikreipiančiųjų pagalbos

Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė Dovilė Vainorė savo ruožtu teigė, kad pagalba tokių nusikaltimų aukoms yra sudėtinga ir trunka ilgą laiką.

„Kiekvienas atvejis yra individualus. (...) Vienam galbūt reikia teisinio asistavimo, dažnas susiduria su psichologinėmis problemomis“, – kalbėjo nevyriausybinės organizacijos atstovė.

Pasak jos, per praėjusius metus pagalba teikta 235 galimoms prekybos žmonėmis aukoms, vien šiemet tokių žmonių jau buvo per 250.

„Galbūt mes pradėjome geriau pasiekti tuos žmones, o galbūt daugiau atsiranda tokių atvejų“, – svarstė D. Vainorė.

Nevyriausybininkė pabrėžė, kad pagalba tokiems žmonėms trunka ne vienus metus.

„Pirmiausia būna intensyvi pagalba, tada vyksta iš nevyriausybinės organizacijos nuolatinis kontakto palaikymas su jais“, – teigė Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė.

Europos Sąjunga spalio 18-ąją mini kovos su prekyba žmonėmis dieną.

Balandžio mėnesį premjero Viktoro Orbano vyriausybė nusprendė paleisti 700 kalintų kontrabandininkų ir nurodė jiems per tris dienas išvykti iš Vengrijos.

Budapeštas sako, kad šalies kalėjimuose yra 2,6 tūkst. užsieniečių iš 73 valstybių, kad jie sudaro 13 proc. visų kalinių ir labai brangiai atsieina mokesčių mokėtojams.

Tačiau EK sako, kad nebuvo įdiegta jokių sistemų stebėti, ar tie asmenys atliks likusią bausmės dalį savo kilmės šalyse.

Austrija, kuri ypač pasipiktino Vengrijos sprendimu, sugriežtino savo sienų kontrolę tikėdamasi užkirsti kelią nuteistųjų atvykimui.

„Komisija mano, kad tokios sutrumpintos sankcijos (...) asmenims, nuteistiems už kontrabandos nusikaltimus, nėra nei veiksmingos, nei atgrasančios, jomis neatsižvelgiama į aplinkybes“, – sakoma EK pareiškime.

Vengrija dabar per du mėnesius turėtų paaiškinti, kaip ketina reaguoti į Briuselio susirūpinimą. Jei ji to nepadarys, EK gali parengti bylą prieš Budapeštą.

Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pasmerkė šį žingsnį ir pareiškė, jog prekeiviai žmonėmis gali veikti tik todėl, kad Europos Sąjungos įstatymai esą skatina migraciją.

Tarp aukų – ir kaimynai

Į šios bylos teisiamųjų suolą buvo pasodinti broliai Karolis ir Aivaras Klinkevičiai iš Kaišiadorių rajono bei buvęs jų kraštietis, šiuo metu gyvenantis Kaune, Rytis Dambrauskas.

Dauguma iš vienuolikos nukentėjusiųjų – taip pat iš Kaišiadorių apylinkių. Teisiamieji kaltinti, kad, pasinaudoję šių asmenų, priklausiusių jų pažįstamų ratui, pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties ar nuolatinio darbo neturėjimo ir apgaule nuo 2013-ųjų pavasario iki 2015-ųjų gruodžio išvežę juos į Jungtinę Karalystę priverstiniam darbui nežmoniškomis sąlygomis. Visiems jiems žadėtas iki 200 svarų sterlingų atlygis per savaitę už skrajučių išnešiojimą Londone. Keleivius į Angliją vežančius mikroautobusus surasdavo patys teisiamieji.

Jie apmokėdavo ir už būsimų savo aukų kelionę. Nuvykus į vietą, aukos apgyvendintos po kelis viename kambaryje. Tačiau, kad reikės už šią nuomą mokėti, pasakyta jau vietoje. Be to, per savaitę visi užverbuotieji tegaudavo po 10–20 svarų sterlingų. Net ir šie pinigai vėlavo. Iš algos būdavo atskaičiuojamas ne tik nuomos mokestis, bet ir kelionės į Angliją išlaidos.

Pavyko pabėgti

Pažadų netesėjimas buvo ne vienintelė problema, su kuria susidūrė toli nuo namų atsidūrę nukentėjusieji.

Jiems kas rytą būdavo duodamas Londono žemėlapis ir 1,2 tūkst. skrajučių, kurias tekdavo išnešioti. Ir taip – be jokių poilsio dienų. Pervargusiems vergams pradėjus reikšti nepasitenkinimą, prieš juos buvo smurtaujama. Ir ne tik dėl bandymo apginti savo teisę į poilsį, bet ir sužinojus, kad, pavyzdžiui, ne visos skrajutės išnešiotos – dalis jų rasta šiukšliadėžėje arba darbo metu buvo sėdima parke.

O tai sužinoti nebuvo sunku, nes šiomis skrajutėmis Londono gyventojams buvo pranešama, kur jie turi palikti labdarai aukojamus drabužius. Po to maišus su jais susirinkdavo ir šiuos parduodavo teisiamieji. Toks buvo jų verslas.

Apie šį darbą vergiškomis sąlygomis tapo žinoma dviem nukentėjusiųjų pabėgus ir kreipųsis į Lietuvos ambasadą. Šios lėšomis jie buvo parskraidinti į tėvynę, kur davė parodymus mūsų šalies pareigūnams.

Įtariamieji prekyba žmonėmis, išnaudojant juos priverstiniam darbui, buvo sulaikyti jau Lietuvoje. Nors iš pradžių jie buvo suimti, dėl ilgokai tokiose bylose trunkančio ikiteisminio tyrimo prieš teismą visi trys stojo jau būdami laisvėje.

Keliauja už grotų

Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nuteistiesiems buvo skyręs švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamajame įstatyme, – baudas nuo 1 883 iki 18 830 eurų. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo, kad kaltininkai ir jų padarytos veikos nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti, nuteistiesiems skiriant tik sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes.

Prokurorė ir nukentėjusieji apeliaciniais skundais prašė nuteistiesiems skirti laisvės atėmimo bausmes. Nuteistasis R.Dambrauskas laikėsi pozicijos, kad jokių nusikaltimų nepadarė, ir prašė jį išteisinti.

Apeliacinis teismas jo skundą atmetė ir R.Dambrauską įvardijo kaip „aktyviausiai nusikalstamoje veikusį asmenį“. Jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

K.Klinkevičiui teismas skyrė ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o A.Klinkevičiui, kurio vaidmuo buvo mažiausiai reikšmingas, – trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Teismo motyvai

Griežtesnių bausmių nuteistiesiems skyrimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė labai pavojingas nusikalstamas veikas. Taip pat nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o Kauno apygardos teismas nepagrįstai sumenkino nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumą ir daromą žalą visuomenei bei pernelyg sureikšmino nuteistųjų asmenybes ir jų šeimines aplinkybes.

„Aplinkybės, kad nuteistieji yra dirbantys, charakterizuojami gerai, turi šeimas, rūpinasi savo šeimos nariais ir panašiai, yra svarbios, tačiau nėra išimtinės ir nesudaro pakankamo pagrindo nuteistiesiems paskirti švelnesnių bausmių, nei numatyta įstatyme“, – konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Apeliacinio teismo sprendimas jau įsigaliojo, tačiau per tris mėnesius jis dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui.

Tarp aukų – ir kaimynai

Į šios bylos teisiamųjų suolą buvo pasodinti broliai Karolis ir Aivaras Klinkevičiai iš Kaišiadorių rajono bei buvęs jų kraštietis, šiuo metu gyvenantis Kaune, Rytis Dambrauskas.

Dauguma iš vienuolikos nukentėjusiųjų – taip pat iš Kaišiadorių apylinkių. Teisiamieji kaltinti, kad pasinaudoję šių asmenų, priklausiusių jų pažįstamų ratui, pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties ar nuolatinio darbo neturėjimo ir apgaule nuo 2013-ųjų pavasario iki 2015-ųjų gruodžio išvežę juos į Jungtinę Karalystę priverstiniam darbui nežmoniškomis sąlygomis.

Visiems jiems žadėtas iki 200 svarų sterlingų atlygis per savaitę už skrajučių išnešiojimą Londone. Keleivius į Angliją vežančius mikroautobusus surasdavo patys teisiamieji. Jie apmokėdavo ir už būsimų savo aukų kelionę. Nuvykus į vietą, aukos apgyvendintos po kelis viename kambaryje. Tačiau, kad reikės už šią nuomą mokėti, pasakyta jau vietoje. Be to, per savaitę visi užverbuotieji tegaudavo po 10–20 svarų sterlingų. Net ir šie pinigai vėlavo. Iš algos būdavo atskaičiuojamas ne tik nuomos mokestis, bet ir kelionės į Angliją išlaidos.

Dviem pavyko pabėgti

Pažadų netesėjimas buvo ne vienintelė problema, su kuria susidūrė toli nuo namų atsidūrę nukentėjusieji.

Jiems kas rytą būdavo duodamas Londono žemėlapis ir 1,2 tūkst. skrajučių, kurias tekdavo išnešioti. Ir taip – be jokių polisio dienų. Pervargusiems vergams pradėjus reikšti nepasitenkinimą, prieš juos buvo smurtaujama. Ir ne tik dėl bandymo apginti savo teisę į poilsį, bet ir sužinojus, kad, pavyzdžiui, ne visos skrajutės išnešiotos – dalis jų rasta šiukšliadėžėje, arba darbo metu buvo sėdima parke.

O tai sužinoti nebuvo sunku, nes šiomis skrajutėmis buvo pranešama Londono gyventojams, kur jie turi palikti labdarai aukojamus drabužius. Po to maišus su jais susirinkdavo ir šiuos parduodavo teisiamieji. Toks buvo jų verslas.

Apie šį darbą vergiškomis sąlygomis tapo žinoma dviem iš nukentėjusiųjų pabėgus ir kreipųsis į Lietuvos ambasadą. Šios lėšomis jie buvo parskraidinti į tėvynę, kur davė parodymus mūsų pareigūnams. Įtariamieji prekyba žmonėmis, išnaudojant juos priverstiniam darbui, buvo sulaikyti jau Lietuvoje.

Nors iš pradžių jie buvo suimti, dėl ilgokai tokiose bylose trunkančio ikiteisminio tyrimo prieš teismą visi trys stojo jau būdami laisvėje.

Teisėjai įkalčių pakako

Savo kaltę iš dalies pripažino tik jaunesnysis iš brolių Klinkevičių – Aivaras, kaltintas apgaule į Angliją išvežęs  vieną nukentėjusįjį. Tačiau A.Klinkevičius teigė, esą nesupratęs, į ką įsivėlė.

Vyresnysis jo brolis Karolis, kaip ir R.Dambrauskas, savo kaltės nepripažino. Jie buvo linkę teigti, esą siūlę užverbuotiesiems, kurie važiavo į Angliją savo noru, normalų darbą, nors ir be jokios sutarties. O mokėję jiems taip, kaip jie dirbę. Be to, turėjo atsiskaičiuoti ir savo išlaidas.

Kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė Gabija Večerinskienė siūlė K.Klinkevičiui ir R.Dambrauskui realią laisvės atėmimo bausmę. O A.Klinkevičiui – jos vykdymą atidėti. Ir nepripažinti nukentėjusiomis šioje byloje motinos ir dukters, davusių teisme kaltinamiesiems palankius parodymus.

Bylą nagrinėjusiai teisėjai Danguolei Šiugždinytei įkalčių pripažinti visus teisiamuosius kaltais pakako. Tačiau, skiriant jiems bausmes, atsižvelgta ne tik į kiekvieno aktyvumą darant jiems inkriminuotus nusikaltimus, bet ir į tai, kad jie buvo teisiami pirmą kartą. Ir per tuos ketverius–septynerius metus, skiriančius nuo nusikaltimo padarymo iki paskelbto nuosprendžio, daugiau nenusikalto, visi šiuo metu dirba ir sukūrę šeimas. O dalis nukentėjusiųjų nebeturi jiems pretenzijų ir atsisakė civilinių ieškinių.

Viskas įkainota pinigais

Be to, atsižvelgta ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu teisiamieji jau praleido už grotų ilgą laiką: K.Klinkevičius – 182 dienas, R.Dambrauskas – 153. Tik A.Klinkevičius – dvi dienas.

Todėl visiems trims skirtos piniginės baudos. 37-erių R.Dambrauskui, kuris, kaip konstatuota buvo aktyviausias ir dažniausiai naudojo fizinį smurtą, – 18 830 eurų bauda. Tačiau išskaičiavus iš šios sumos už kiekvieną už grotų jau praleistą dieną po 37,66 eurus, nes toks tada buvo vienas MGL (minimalusis gyvenimo lygis), neatlikta bausmės dalimi liko 7 306 eurai, kuriuos jis privalės sumokėti per dvejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo.

30-mečiam K.Klinkevičiui skirta 15 064 eurų bauda, tačiau išskaičiavus iš jos jau minėtą piniginį atitikmenį už laiką, kurį jis jau praleido už grotų, neatlikta bausmės dalimi liko 1 355 eurai, kuriuos jis taip pat turės sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. 23-ejų A.Klinkevičiui skirta 1 883 eurų bauda, iš kurios išskaičius dienas, kurias jis jau praleido už grotų, liko 1 732 eurai, kuriuos jis turės sumokėti per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Be to, visiems nuteistiesiems priteisti tik iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai. Iš R.Dambrausko ir K.Klinkevičiaus solidariai bendra 11 500 eurų suma šešiems nukentėjusiesiems. Iš A.Klinkevičiaus – 500 eurų vienam.

Šis nuosprendis dar per 20 dienų gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Susikeitė vietomis

Kauno apygardos teisme, jau beveik pusantrų metų nagrinėjančiame šią prekybos žmonėmis bylą, ketvirtadienį galiausiai įvyko lūžis. Nors per tą laiką vienas iš dviejų nukentėjusiųjų ir kaltinamieji susikeitė vietomis.

Šiandien pastarieji – laisvėje. Nukentėjusysis – už grotų. Dar prieš mėnesį suimti buvo visi trys.

Nukentėjusysis šiuo metu yra suimtas dėl naujos vagystės, kuria jis įtariamas jau Lietuvoje. O nuosprendžio laisvėje laukę kaltinamieji prieš kelis mėnesius buvo atsidūrę už grotų, nes kilo įtarimų, kad dėl jų poveikio nukentėjusysis teisme netikėtai pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Remiantis šio nukentėjusiojo ir jo draugo, kuriam bylon sugulusių įvykių metu tebuvo šešiolika, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaltinimai dėl prekybos žmonėmis bei vaiko pardavimo buvo pareikšti trim asmenims: Tomui Dapkūnui, Giedriui Valatkevičiui ir Mantui Balčiui.

Jie kaltinti 2015-ųjų rugpjūtį pasinaudoję, kad minėtas šešiolikmetis buvo priverstas slapstytis nuo policijos, kuri ieškojo jo dėl vagysčių. Pabėgęs iš gimtųjų Druskininkų apylinkių su ne per seniausiai pilnamečiu tapusiu savo bendrininku, kurio pareigūnai dar buvo nedemaskavę, jis tuo metu slapstėsi Vilniuje.

Ten jį telefonu ir susirado M.Balčius, kuriam tada pačiam tebuvo aštuoniolika. Remiantis kaltinimu, šis vykdė dvigubai vyresnio T.Dapkūno nurodymą. Pagal pastarojo ir G.Valatkevičiaus nusikalstamą planą pasinaudoti šešiolikmečio bei jo draugo pažeidžiamumu, sunkia materialine padėtimi bei priklausomybe nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, pasiūlyti jiems vykti į Vokietiją, žadant ten gerą uždarbį.

Tikra vergovė

Verbuojamieji, neturėdami kito pasirinkimo, sutiko. Nepaisant to, kad jaunesnysis iš jų neturėjo asmens dokumento. Į užsienį šešiolikmetis, G.Valatkevičiaus nurodymu, buvo išvežtas su keliais metais vyresnio M.Balčiaus asmens tapatybės kortele. Tuo pastarojo vaidmuo dėl trijulei inkriminuojamų nusikaltimų ir baigėsi.

Giedrius Valatkevičius/"Kauno dienos" nuotr.

Tačiau ne dėl to šios bylos teisiamųjų suole – tik T.Dapkūnas su G.Valatkevičiumi. Perdavus bylą teismui, M.Balčius, ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažinęs savo kaltę, pasislėpė, todėl buvo paskelbta jo paieška. Nepaisant jauno amžiaus, M.Balčius jau tris kartus teistas Lietuvoje ir Prancūzijoje. Neseniai jis pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje.

Remiantis kaltinamuoju aktu, nuo policijos slapstęsi nukentėjusieji, tada buvo paimti tiesiai iš Vilniaus. O pakeliui į Vokietiją, T.Dapkūnas su G.Valatkevičiumi tiesiog automobilyje pravedė užverbuotiesiems instruktažą, ką ir kaip reikės vogti.

Pastarieji turėjo vogti iš Vokietijos parduotuvių alkoholinius gėrimus, maistą, įrankius ir net benziną iš automobilių. O visą grobį atiduoti savo bosams.

Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad T.Dapkūnas su G.Valatkevičiumi vertė juos vogti ir iš gyvenamųjų namų, tikėdamiesi didesnio grobio. Tačiau jie neišdrįso. Maždaug po poros savaičių, suveikus signalizacijai, šešiolikmetis įkliuvo Vokietijos policijai. Po pastarojo sulaikymo, jo draugas buvo T.Dapkūno ir G.Valatkevičiaus išgabentas į Prancūziją, kur toliau verstas vogti. Prancūzijos teisėsaugininkams įkliuvo maždaug po mėnesio.

Terorizuotas ne kartą?

Du kartus teistas T.Dapkūnas ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, o G.Valatkevičius, kurio biografijoje – trys teistumai, nepripažino savo kaltės, tikindamas, kad vyko tada į Vokietiją dirbti statybų sektoriuje.

Pagal naujai pareikštą kaltinimą abiem gresia solidžios bausmės – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Be to, šiemet, birželį, buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame jiems pareikšti įtarimai dėl poveikio vyresniajam iš nukentėjusiųjų. Tai siejama su jau šiemet vasarį jo netikėtai teisme pakeistais parodymais. Tada jis pareiškė, kad važiavo su teisiamaisiais į Vokietiją savo noru, o paskui esą su draugu nuo jų pabėgo ir jau vogė iš tenykščių parduotuvių be buvusių savo globėjų žinios.

Teisėsaugininkams gavus duomenų, kad jis tada pakeitė parodymus, paveiktas T.Dapkūno bei G.Valatkevičiaus, šie buvo suimti bei pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Tačiau po spalio posėdžio, per kurį pakartotinai apklaustas nukentėjusysis neigė pakeitęs parodymus dėl patirto teisiamųjų poveikio, T.Dapkūną su G.Valatkevičiumi teko paleisti. Nors ikiteisminis tyrimas dėl galbūt  jų daryto poveikio dar nebaigtas.

Tačiau po posėdžio kai kam iš su šia byla susijusių asmenų nukentėjusysis pasipasakojo, kad tądien vežamas į teismą Kauno tardymo izoliatoriuje buvo patekęs su T.Dapkūnu į vieną kamerą, kur pastarasis vėl jam darė psichologinį poveikį, kaip ir prieš vasario mėnesio posėdį – tik tada net kelis kartus ir su G.Valatkevičiumi. Ir ne tik prieš minėtą posėdį, bet ir Druskininkuose.

Nesivaldė ir visus įžeidinėjo

Kaltinamieji, galiausiai šį ketvirtadienį davę teisme parodymus, tikino esą yra apšmeižti šio nukentėjusiojo, taip bandančio gelbėtis nuo savo padarytų nusikaltimų. Nors buvo akivaizdu, kad juos sutrikdė išvakarėse nukentėjusiojo teismui pateiktas prašymas leisti stebėti posėdį iš atskiros patalpos, izoliuotos nuo kaltinamųjų.

Ypač nesivaldė T.Dapkūnas, prieš posėdį grubiai elgėsi su "Kauno dienos" žurnalistais, o posėdžio metu laidė užgaulius epitetus ne tik nukentėjusiajam, bet ir šio advokatei bei prokurorei. Šiai pasiteiravus, kodėl T.Dapkūnas nepasakojo savo versijos, kurią pateikė teismui, ikiteisminio tyrimo metu, jis pareiškė, kad nei į prokurorės, nei į nukentėjusiojo ar jo advokatės klausimus neatsakinės.

Tomas Dapkūnas (su juoda striuke)/"Kauno dienos" nuotr.

Teisme jis pasakojo esą tada su G.Valatkevičiumi  jis vykęs  į Vokietiją dirbti statybose. Pastarasis atvažiavo jo pasiimti su nepažįstamais jaunuoliais, kurie dabar turi nukentėjusiųjų statusą. Su šiais jis beveik nebendravo, nes didžiąją dalį kelio miegojo. O Vokietijoje, dar nepasiekus tikslo, staiga sugedo jų automobilis. Kol šis remontuotas, jie apsistojo viešbutyje. O ryte jaunuolių, turėjusių nakvoti kitame kambaryje, neberado. Tačiau, suremontavus jų automobilį, tęsė su G.Valatkevičiumi kelionę toliau. Ir statybose, į kurias vyko, dirbo apie mėnesį. O paskui, trumpam grįžęs į Lietuvą, išvyko dirbti į Angliją.

G.Valatkevičius buvo linkęs papildyti T.Dapkūno parodymus tik tuo, kad jo vežtis kartu į Vokietiją nukentėjusiuosius paprašė dar kitas draugas. Ir jis tose statybose dirbęs dviem savaitėmis ilgiau už T.Dapkūną.

Tačiau ir G.Valatkevičius atsisakė atsakyti į prokurorės klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakojo visai kitaip. Teisėjui pagarsinus tada jo duotus parodymus – kad nepažįsta nė vieno iš nukentėjusiųjų ir nepamena, jog buvo tą vasarą Vokietijoje, į kurią vyko autobusu, susitikęs su T.Dapkūnu, G.Valatkevičius teisinosi, kad esą taip kalbėjo išgąsdintas jį sulaikiusių pareigūnų.

Ir G.Valatkevičius, ir T.Dapkūnas teigė nepažįstantis ir nė vieno apie jų sąsajas su pareikštais kaltinimais liudijusio asmens. O G.Valatkevičiaus advokatas teiravosi teismo, ar nereikėtų nukentėjusiajam skirti psichiatrinės ekspertizės, tačiau šis jo prašymas buvo atmestas.

Iki kito posėdžio, kuriame nukentėjusiojo advokatė planuoja pateikti papildomus įkalčius – jos atstovaujamojo išsaugotas teisiamųjų grasinančias žinutes, pabėgus nuo jų, perduotas per trečiąjį asmenį, tikimasi sulaukti ir Kalėjimų departamento tyrimo, ar buvo užtikrinta šio nukentėjusiojo izoliacija Kauno tardymo izoliatoriuje nuo kitų kaltinamųjų, išvados.

Apgaulę lydėjo smurtas

Bylą teismui rengę su organizuotu nusikalstamumu kovojantys Kauno teisėsaugininkų šios grupuotės lyderiais įvardijo Tomą Žemrietą, Andriejus Pliškiną ir Deividą Bapkauską.

T.Žemrieta atvykdavo į teismo posėdžius iš Anglijos, kurioje tebegyvena ir oficialiai dirba nuomos agentūros vadybininku, nors yra teistas ten už disponavimą vogtais daiktais ne tik bauda, bet ir viešaisiais darbais.

D.Babkauskas važinėjo į posėdžius iš Vokietijos, kur teigė dirbantis statybininku. Jis taip pat jau teistas Anglijoje – už neteisėtą disponavimą ginklais bei narkotikais. Tačiau visos už tai skirtos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės neatliko – buvo paleistas lygtinai anksčiau laiko.

Apie peršautą šlaunį, perdurtą pėdą bei smūgius beisbolo lazda kalbama ir šios bylos kaltinamajame akte. Tokia egzekucija kaltintas jauniausias iš teisiamųjų – nusikaltimų metu dar nepilnamečiu buvęs, šiandien jau – 21-erių jaunesnysis A.Pliškino brolis Lukas. Jis kaltintas taip sužalojęs vieną iš nukentėjusiųjų esą už tai, kad šis pavogė iš jam su broliu priklausančios parduotuvės kvepalus.

Lukas Pliškinas

Atsiviliotieji apgaule į Angliją būdavo įdarbinami broliams priklausančiose parduotuvėse, kuriose vyresnysis – Andriejus, remiantis kaltinamuoju aktu, prekiavo nenustatytos kilmės svaiginančiomis medžiagomis.

Anot nukentėjusiųjų, darbas brolių parduotuvėse buvo vergiškas: darbo diena buvo nenormuota, nebuvo ir jokių poilsio dienų, o atlyginimas už šį nelegalų darbą buvo toks mažas, kad jo neužteko net maistui. O kai kuriems įdarbintiesiems šios parduotuvės atstojo ir pastogę – jie ten ir miegodavo, nes jokio kito pasirinkimo neturėjo.

Persekiotas ir grįžęs į Lietuvą

Ši byla buvo perduota teismui 2016-ųjų pabaigoje tik su trim kaltinamaisiais - T.Žemrieta, A.Pliškinu bei pastarojo drauge Deimante Jasevičiene, kaltinta darius poveikį sugyventinio jaunėlio brolio sužalotam asmeniui. Šiam darytas psichologinis spaudimas, ne tik reikalaujant grąžinti dirbtinai sukurtą 5 tūkst. svarų skolą, dėl kurios jis verstas eiti vogti iš Anglijos prekybos centrų, bet ir bandant priversti pasakoti teisėsaugininkams apie savo bandymą įsikurti ten tik rožinėmis spalvomis.

Būtent šiam nukentėjusiajam pavykus ištrūkti iš teisiamųjų spąstų ir grįžti į Lietuvą, ir sužinota apie minėtus mūsų tautiečių nusikaltimus. Jo seseriai kreipųsis pagalbos į „Caritą“, nustatyta kad jauno amžiaus vyrai iš įvairių aplink Kauną esančių miestų ir miestelių patekdavo į teisiamųjų spąstus nuo 2009-ųjų pavasario iki 2014-ųjų pradžios. Tačiau pavyko nustatyti tik septynias jų aukas. Kitų, taip ir neišsivadavusių iš baimės, kurioje jie gyveno ne vienerius metus, gniaužtų, Kauno teisėsaugininkams prakalbinti nepavyko.

Jau perdavus šią bylą teismui, iš Vokietijos su antrankiais buvo pargabentas ten pagal Europos arešto orderį sulaikytas D.Bapkauskas, po kurio laiko, kaip ir T.Žemrieta bei A.Pliškinas, paleistas už piniginį užstatą. Vėliau pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus pats atvyko dar vienas šios nusikalstamos grupuotės narys –Robertas Mockus, pradėjus nagrinėti bylą teisme, vėl pasislėpęs, dėl ko jo byla išskirta į atskirą ir paskelbta dingusiojo paieška. Galiausiai iš Jungtinės Karalystės buvo pargabentas ir jaunesnysis Pliškinas, vėliau taip pat paleistas iš suėmimo.

Baigiant nagrinėti šią bylą, teismo procesui užtrukus beveik pusantrų metų, už grotų neliko nė vieno kaltinamojo. Kai kuriuos iš jų – A.Pliškiną bei T.Žemrietą gynė net du advokatai.

Išsisuko tik vienas

Procesas užtruko ir dėl apgautųjų nenoro vėl susitikti su savo skriaudikais. Kai kurie iš jų apklausti nuotoliniu būdu.

Vienas iš jų pasakojo, kad iš pradžių atrodė, kad apgaulingi T.Žemrietos pažadai, kuriais jis buvo atviliotas į Angliją, pildosi – jis buvo apgyvendintas su šešiais asmenimis dviejų aukštų name, kurio nuoma kiekvienam buvo 70 svarų sterlingų per savaitę. Tačiau darbas atsirado tik po poros savaičių – kailinių žvėrelių fermą primenančiame angare. Už dešimties valandų fizinę katorgą, kurią jis teigė ištvėręs tik savaitę, jam buvo sumokėti 150 svarų. Tačiau T.Žemrieta čia pat iš jų atsiskaitė savuosius 70 svarų už suteiktą pastogę, kaip paaiškėjo, jam priklausančiame name.

Anot kitų nukentėjusiųjų, atsidūrusių tuose pačiuose spąstuose panašiomis aplinkybėmis, dažniausiai už susidariusias skolas jie buvo siunčiami vogti į buitinės technikos parduotuves – mobiliųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių. Dar tiko rūbai bei kvepalai. O tie, kurie bandė išvengti tokio „darbo“, buvo priverčiami tai daryti, naudojant ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą.

Bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis skyrė 34-erių A.Pliškinui penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. 33-ejų T.Žemrietai – ketverių. 21-erių L.Pliškinui – pusketvirtų, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams ir įpareigojant vienerius metus būti namuose nuo 22 iki 6 val. D.Jasevičienei – 1883 eurų baudą, kurią ji privalo sumokėti per porą mėnesių. O 34-erių D.Bapkauską išteisino.

Apgaulę lydėjo smurtas

Pasak su organizuotu nusikalstamumu kovojančių Kauno teisėsaugininkų, šios grupuotės lyderiai buvo Tomas Žemrieta, Andriejus Pliškinas ir Deividas Bapkauskas.

T.Žemrieta atvykdavo į teismo posėdžius iš Anglijos, kurioje tebegyvena ir oficialiai dirba nuomos agentūros vadybininku, nors yra teistas ten už disponavimą vogtais daiktais ne tik bauda, bet ir viešaisiais darbais.

D.Babkauskas važinėjo į posėdžius iš Vokietijos, kur teigė dirbantis statybininku. Jis taip pat jau teistas Anglijoje – už neteisėtą disponavimą ginklais bei narkotikais. Tačiau visos už tai skirtos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės neatliko – buvo paleistas lygtinai anksčiau laiko.

Apie peršautą šlaunį, perdurtą pėdą bei smūgius beisbolo lazda kalbama ir šios bylos kaltinamajame akte. Tokia egzekucija kaltinamas jauniausias iš teisiamųjų – nusikaltimų metu dar nepilnamečiu buvęs, šiandien jau – 20-metis jaunesnysis A.Pliškino brolis Lukas. Jis kaltinamas taip sužalojęs vieną iš nukentėjusiųjų esą už tai, kad šis pavogė iš jam su broliu priklausančios parduotuvės kvepalus.

Atsiviliotieji apgaule į Angliją būdavo įdarbinami broliams priklausančiose parduotuvėse. Jose A.Pliškinas, remiantis kaltinamuoju aktu, prekiavo nenustatytos kilmės svaigiosiomis medžiagomis.

Anot nukentėjusiųjų, darbas brolių parduotuvėse buvo vergiškas: darbo diena buvo nenormuota, nebuvo ir jokių poilsio dienų, o atlyginimas už šį nelegalų darbą buvo toks mažas, kad jo neužteko net maistui. Kai kuriems įdarbintiesiems šios parduotuvės atstojo ir pastogę – jie ten ir miegodavo, nes jokio kito pasirinkimo neturėjo.

Persekiotas ir grįžęs

Ši byla buvo perduota teismui 2016-ųjų pabaigoje tik su trim kaltinamaisiais – T.Žemrieta, A.Pliškinu bei jo drauge Deimante Jasevičiene, kaltinama darius poveikį sugyventinio jaunėlio brolio sužalotam asmeniui. Šiam darytas psichologinis spaudimas, ne tik reikalaujant grąžinti dirbtinai sukurtą 5 tūkst. svarų skolą, dėl kurios jis verstas eiti vogti iš Anglijos prekybos centrų, bet ir bandant priversti pasakoti teisėsaugininkams apie savo bandymą įsikurti ten viską piešiant tik rožinėmis spalvomis.

Būtent šiam nukentėjusiajam pavykus ištrūkti iš teisiamųjų spąstų ir grįžti į Lietuvą, sužinota apie minėtus mūsų tautiečių nusikaltimus. Jo seseriai kreipusis pagalbos į "Caritą", nustatyta kad jauno amžiaus vyrai iš įvairių aplink Kauną esančių miestų ir miestelių patekdavo į teisiamųjų spąstus nuo 2009-ųjų pavasario iki 2014-ųjų pradžios. Tačiau pavyko nustatyti tik septynias jų aukas. Kitų, taip ir neišsivadavusių iš baimės, kurioje jie gyveno ne vienus metus, gniaužtų, Kauno teisėsaugininkams prakalbinti nepavyko.

Jau perdavus šią bylą teismui, iš Vokietijos su antrankiais buvo pargabentas ten pagal Europos arešto orderį sulaikytas D.Bapkauskas. Vėliau  jis, kaip ir T.Žemrieta bei A.Pliškinas, paleistas už piniginį užstatą. Vėliau pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus pats atvyko dar vienas šios nusikalstamos grupuotės narys – Robertas Mockus. Tiesa, pradėjus nagrinėti bylą teisme, jis vėl pasislėpė, todėl jo byla išskirta į atskirą ir paskelbta dingusiojo paieška. Galiausiai iš Jungtinės Karalystės buvo pargabentas ir jaunesnysis A.Pliškinas, vėliau taip pat paleistas iš suėmimo.

Baigiant nagrinėti bylą, šiam procesui užtrukus beveik pusantrų metų, už grotų neliko nė vieno teisiamojo. O kai kuriuos iš jų – A.Pliškiną bei T.Žemrietą gina net du advokatai.

Nuosprendis – spalį

Procesas užtruko ir dėl apgautųjų nenoro vėl susitikti su savo skriaudikais. Kai kurie iš jų apklausti nuotoliniu būdu.

Vienas iš jų pasakojo, kad iš pradžių atrodė, kad apgaulingi T.Žemrietos pažadai, kuriais jis buvo atviliotas į Angliją, pildosi – jis buvo apgyvendintas su šešiais asmenimis dviejų aukštų name, kurio nuoma kiekvienam buvo 70 svarų sterlingų per savaitę. Tačiau darbas atsirado tik po poros savaičių – kailinių žvėrelių fermą primenančiame angare. Už dešimties valandų fizinę katorgą, kurią jis teigė ištvėręs tik savaitę, jam buvo sumokėti 150 svarų. Tačiau T.Žemrieta čia pat iš jų atsiskaitė savuosius 70 svarų už suteiktą pastogę, kaip paaiškėjo, jam priklausančiame name. Panašiais spąstais kitiems nukentėjusiesiems tapo ir A.Pliškino bei D.Bapkausko nekilnojamasis turtas Anglijoje.

Anot kitų nukentėjusiųjų, atsidūrusių tuose pačiuose spąstuose panašiomis aplinkybėmis, dažniausiai už susidariusias skolas jie buvo siunčiami vogti į buitinės technikos parduotuves – mobiliųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių. Dar tiko rūbai bei kvepalai. O tie, kurie bandė išvengti tokio "darbo", buvo priverčiami tai daryti, naudojant ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą.

Kai kurie nukentėjusieji prašo iš teisiamųjų moralinio atlygio nuo 3 iki 8 tūkst. eurų.

O prokurorė – įkalinti 33-ejų A.Pliškiną devyneriems metams. Jo bendraamžį T.Žemrietą – aštuoneriems. 34-erių D.Bapkauską septyneriems metams. 20-metį L.Pliškiną – pusseptintų metų. Tik aukštąjį išsilavinimą turinčią ir verslininke linkusią prisistatyti D.Jasevičienę siūloma nubausti 2 500 eurų bauda.

Nuosprendį planuojama skelbti spalio viduryje.

Panevėžyje trečiadienį paskelbtas nuosprendis penkiems vyrams, kuriems buvo pateikti kaltinimai prekybos žmonėmis byloje.

Prižadėjus pelningą darbą, keli vyrai buvo išvežti į Vokietiją ir verčiami pardavinėti narkotikus, o keturios merginos, iš jų – dvi nepilnametės, vežtos į užsienį dirbti prostitutėmis, pranešė prokuratūra.

Dariui Vaivadai skirta 12 metų, jo broliui Remigijui Vaivadai – 10 metų, Egidijui Navickui – 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tauragiškį Darių Valterį teismas pripažino kaltu dėl prostitucijos organizavimo ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos. Už tai jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiem metams. 

Anykštėnas Andrejus Jermolenko už prekybą žmonėmis organizuotoje grupėje nuteistas trejiems metams nelaisvės.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta informacijos apie kaltinamųjų galimai nusikalstamą veiklą 2003-2012 metais. Panevėžietis D. Vaivada buvo kaltinamas, kad, būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovu, su šios nusikalstamos grupės nariais Lietuvoje užverbavo ir išvežė į Vokietiją kelis vyrus. Nors jiems buvo žadamas pelningas darbas statybose, iš tiesų jie buvo verčiami prekiauti narkotikais.

Taip pat D.Vaivada buvo kaltinamas, kad su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais organizavo merginų verbavimą ir vežimą į Olandiją, kur jos turėjo verstis prostitucija.

Nustatyta, kad vienas iš kaltinamųjų internetu užmezgė pažintį su mergina, įgavo jos pasitikėjimą, o vėliau ji buvo išvežta į viešnamį Olandijoje. Merginos uždirbamus pinigus pasidalindavo šio verslo organizatoriai.

Vieną nepilnametę merginą nuo tokios pat lemties išgelbėjo pasieniečiai – patikrinę pasienyje su Lenkija jos dokumentus, pareigūnai pastebėjo, kad šie padirbti ir ją sulaikė. Kita nepilnametė buvo nugabenta į Amsterdamą ir ten išnaudojama prostitucijai, kol sugebėjo pabėgti.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokurorai.

Prokuratūra praneša, kad Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras Aurelijus Navickas, palaikęs valstybinį kaltinimą šioje byloje, ketina pirmos instancijos teismo nuosprendį skųsti. Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas vykdė galbūt susibūrę į nusikalstamą susivienijimą.

Tuo metu teismas D.Vaidavą, R.Vaivadą ir E.Navicką pripažino kaltais dėl prekybos žmonėmis veikiant organizuotoje grupėje.

Už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje gresia laisvės atėmimas iki 15 metų, o tokio susivienijimo organizatoriams  ir vadovams numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį teismui perduoda didelės apimties prekybos žmonėmis bylą.

Kaip BNS sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Rimantas Vagrys, didelės apimties byloje aštuoni asmenys kaltinami devyniomis nusikalstamomis veikomis, kurių dalis priskiriama sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams.

„Šių nusikaltimų specifika ta, kad prekeiviai žmonėmis siekė vykdyti vagystes ir sukčiavimus svetimomis rankomis: jie, pilnai neatskleisdami tikrojo kelionės į užsienį tikslo, Lietuvoje užverbuodavo skurdžiai gyvenančius, piktnaudžiaujančius alkoholiu ar psichikos sutrikimų turinčius ar kitaip pažeidžiamus asmenis, juos siųsdavo į užsienį, kur jie turėjo dalyvauti vagystėse ir sukčiavimuose“, – BNS sakė R.Vagrys.

Aštuoni kaltinamieji teisme turės atsakyti ne tik dėl prekybos žmonėmis, siekiant išnaudoti tuos žmones nusikalstamoms veikoms Vokietijoje daryti. Prokuroro teigimu, atskiri asmenys taip pat kaltinami dokumentų klastojimu, disponavimu šaunamaisiais ginklais, narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamu būdu įgiję turto.