Kaip pirmadienį pranešė teismas, abu kaltinamieji išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. Lemežis būtų pažadėjęs, susitaręs priimti, reikalavęs, provokavęs arba priėmęs kyšį iš advokato Drąsučio Zagrecko.

„Faktą, kad teisėjas S. Lemežis su D. Z. aptarinėjo S. Lemežio žinioje buvusius apeliacinius skundus, teismas įvertino kaip galimą teisėjo etikos pažeidimą, tačiau jokiu būdu ne kaip nusikaltimą“, – nurodoma teismo pranešime.

R. Mikliušas išteisintas motyvuojant, kad nepaisant to, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina advokatą prašius D. Zagrecko pakalbėti su teisėju S. Lemežiu idant šis priimtų R. Mikliušo klientams palankius sprendimus, atsakomybei dėl prekybos poveikiu nepakanka vien prašymo paveikti įgaliojimus vykdantį asmenį.

Pasak teismo, būtina sąlyga – pasiūlyti, pažadėti, susitarti ar duoti kyšį.

„Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju byloje išlieka abejonė, kad R. Mikliušas atliko bent vieną iš šių veiksmų, t. y. pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ar davė kyšį, ir nurodė, kad galimybės pašalinti šią abejonę yra išnaudotos“, – teigiama pranešime.

„Kadangi bet kokia abejonė yra vertinama kaltinamojo naudai, todėl R. Mikliušas dėl abiejų kaltinimų išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – nurodė teismas.

Šią baudžiamąją bylą 2022 metais jau buvo išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas.

Jis 2022-ųjų gruodį paskelbė nuosprendį, kuriuo S. Lemežį išteisino, o R. Mikliušą pripažino kaltu.

Šį nuosprendį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino dėl bylą išnagrinėjusių Klaipėdos teisėjų šališkumo, todėl byla buvo perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Įtariama, kad NMA darbuotojas su dviem tarpusavyje nesusijusiais asmenimis, iš kurių vienas – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojas, susitarė, kad pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, įgaliojimais ir pažintimis, paveiks NMA darbuotojus, jog šie priimtų palankius sprendimus dėl paramos žemės ūkio veiklai skyrimo tiems asmenims, o šie jam sumokės dalį tos paramos pinigų, kitaip tariant, duos kyšius.

NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė BNS teigė, kad įstaigos darbuotojas, kuriam pareikšti įtarimai,  neužėmė vadovaujančių pareigų.

„Pareigos ne vadovaujančios, darbuotojas nedelsiant gavus iš STT informaciją iš karto buvo nušalintas nuo pareigų. (...) Vidinis tyrimas buvo pradėtas, šiandien jau darbuotojo prašymu jis buvo atleistas iš užimamų pareigų“, – teigė V. Kovaliūnienė.

Keturiems asmenims, kuriems pareikšti įtarimai, skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti su prokuroro paskirtais kitokio pobūdžio įpareigojimais. NMA darbuotojas nušalintas nuo pareigų šešiems mėnesiams.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, LAT kolegija tenkino Generalinės prokuratūros prokuroro kasacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2022-ųjų kovą paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį R. Nasyrovui.

Bylos duomenimis, 2019 metais vieno Rusijos banko akcininkas R. Nasyrovas už kyšį siekė gauti daugkartines Šengeno vizas sau ir savo sūnui.

Vilniaus apylinkės teismas užpernai R. Nasyrovą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam galutinę 13,7 tūkst. eurų baudą.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismas pernai birželį R. Nasyrovą išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismas kartu išteisino ir tuomet jau mirusį buvusį Lietuvos ambasadorių Rusijoje Rimantą Šidlauską, kaltintą prekyba poveikiu ir neteisėtu vizų išdavimu dviem Rusijos piliečiams.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

LAT, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pripažino įrodymais ir jais vadovavosi.

Galutine ir neskundžiama nutartimi Rusijos pilietis lieka nuteistas dėl prekybos poveikiu ir turės sumokėti pirmosios instancijos teismo jam skirtą baudą.

Prokuratūros nuomone, pirmos instancijos teismas buvo šališkas, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliaciniu skundu prokuratūra prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. Čekanausko išteisinimo ir pripažinti buvusį teisėją kaltu dėl prekybos poveikiu.

Sausio 18-ąją Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu G. Čekanauskas vienoje iš teisinės korupcijos bylų buvo išteisintas dėl prekybos poveikiu, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Pagrindinį šios ir kitų galimos korupcijos bylų liudytoją Drąsutį Zagrecką teismas paskelbė neteisėtai atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tuo metu kartu su G. Čekanausku teistą buvusį D. Zagrecko klientą Giedrių Valatkevičių teismas pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vyras anksčiau teistas, jo teistumai neišnykę.

Teisėsauga kaltino G. Čekanauską, kad vykdydamas buvusio kurso draugo advokato D. Zagrecko prašymą, jis paėmė kyšį, jog paveiktų teisėją Rimą Šviriną, nagrinėjusį D. Zagrecko kliento bylą.

Tuometinis Kauno apygardos teismo teisėjas R. Švirinas nagrinėjo G. Valatkevičiaus baudžiamąją bylą dėl prekybos žmonėmis. Šis kaltintas 16 metų ir 18 metų vaikinų išnaudojimu, šioje byloje G. Valatkevičiui grėsė reali laisvės atėmimo bausmė.

Kaip nustatė teisėsauga, tam, kad G. Valatkevičius išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės iš viso skirta 17 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų svarstyta perduoti G. Čekanauskui už tarpininkavimą, likusius galbūt prekybos žmonėmis bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuos pinigus G. Valatkevičius iš Druskininkų atvežė į biurą Vilniuje tuometiniam savo advokatui D. Zagreckui.

Kaltinimas eksteisėjui G. Čekanauskui grįstas su teisėsauga bendradarbiaujančio valstybės saugomo liudytojo D. Zagrecko parodymais. Jis šioje byloje buvo sulaikytas 2019 metų vasarį.

Po Vilniaus apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Prokuratūros skundas antradienį buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Prokuratūra K. Jucevičiui palankų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą apskundė lapkričio viduryje.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas per posėdį sakė, kad prokuroras skunde klaidingai interpretavo Aukščiausiojo Teismo sprendimus, o laidavimo institutas yra daugiau nei kasdieniai didaktiniai pokalbiai.

„Abu karininkai, savo elgesį grindė karininkų garbės taisyklėmis, nėra jokios abejonės, kad laiduotojas darys teigiamą įtaką“, – sakė teisėjas.

Prokurorai apeliaciniu skundu prašė panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria poveikiu prekiavęs buvęs FNTT direktorius atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojo, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir buvusio vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus atsakomybei pusantrų metų laikotarpiui.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. Jucevičių nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas jam baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintam K. Jucevičiui prokuroras siūlo skirti galutinę 4,9 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, buvęs FNTT direktorius, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Buvęs FNTT direktorius STT pareigūnų buvo sulaikytas iš karto po kyšio paėmimo.

Advokatui A. Jušinskiui už tai, kad jis paprašė A. Voinovo imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas sužinoti neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis ir paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, jam pažadėdamas ir duodamas įvairias pinigų sumas (tarp jų ir didesnes nei 12, 5 tūkst. eurų), apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 65 tūkst. eurų bauda ir uždrausta 5 metus verstis advokato veikla.

A. Voinovui, sutikusiam priimti kyšius ir juos priėmusiam už pažadą paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, taip pat siūliusiam, pažadėjusiam ir davusiam įvairaus dydžio kyšius ikiteisminio tyrimo pareigūnui už pažadą paveikti kitus pareigūnus, paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 7,5 tūkst. eurų bauda, taip pat uždrausta 5 metus dirbti vidaus tarnybos sistemoje.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismo išvados dėl įvykdytų nusikaltimų ir jų kvalifikavimo padarytos išsamiai įvertinus surinktų įrodymų visumą, bylos duomenys kruopščiai aptarti ir palyginti tarpusavyje, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantų skundų, kuriais prašyta jiems priimti išteisinamuosius nuosprendžius.

„Taip pat konstatuota, kad apygardos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos ir paskirtos, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: padaryti korupciniai nusikaltimai (A. Jušinskis padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną sunkų nusikaltimą, A. Voinovas – keturis apysunkius nusikaltimus ir du sunkius nusikaltimus), kuriais siekta gauti neteisėtą atlygį už viešai neskelbtinų duomenų apie vykstantį ikiteisminį tyrimą atskleidimą ir poveikį šį tyrimą atliekantiems subjektams, nusikaltimai buvo daromi ilgą laiką, iš anksto apgalvojus sudėtingą konspiracijos sistemą, siekiant užmaskuoti daromas nusikalstamas veikas“, – dėstoma Apeliacinio teismo pranešime spaudai.

Ši Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Partijos atstovo ir byloje nuteistų asmenų kasaciniai skundai atmesti.

Taip pat lieka nuteistas šiuo metu likviduojamos partijos buvęs atsakingasis sekretorius ir verslininkai.

„Teismas, įvertinęs tiek pirmos instancijos nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos nuosprendį, padarė išvadą, kad visi įrodymai įvertinti nuosekliai, susieti tarpusavyje, vertinimo klaidų nepadarė“, – sakė teisėjas Albinas Antanaitis.

LAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Bylos duomenimis, verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į vieno jų vadovaujamų įmonių sąskaitas buvo apmokėtos „Tvarkos ir Teisingumo“ viešinimo paslaugos.

„Tvarkai ir Teisingumui“ buvo skirta beveik 113 tūkst. eurų bauda, iš jos konfiskuota daugiau kaip 279 tūkst. eurų.

Buvęs partijos atsakingasis sekretorius Rimas Antanas Ručys, verslininkai Peisachas Kačerginskis, Giedrius Rakauskas, Vytautas Banys ir Justinas Garliauskas nubausti laisvės atėmimo bausmėmis su atidėjimu.

Tokias Panevėžio apygardos teismo skirtas bausmes pernai paliko galioti Apeliacinis teismas.

Aukščiausiojo Teismo R. A. Ručys, partijos atstovas bei V. Banys prašė panaikinti žemesnių instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti, P. Kačerginskis ir G. Rakauskas – panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius arba grąžinti ją nagrinėti iš naujo, J. Garliauskas – grąžinti nagrinėti iš naujo.

Ikiteisminis tyrimas šio byloje buvo pradėtas 2014-ųjų pabaigoje, kilus įtarimams, kad 2013 metų rudenį privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Vis dėlto teismas šio renginio nelaikė kyšiu, tad jį organizavęs R. Skaisgirys buvo visiškai išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Tačiau kasacinis teismas pakeitė Apeliacinio teismo verdikto dalį, dėl beveik 14 tūkst. eurų už patirtas išlaidas advokatui iš Generalinės prokuratūros – LAT verdiktu, išlaidos priteisiamos iš Lietuvos valstybės lėšų. Lietuvoje galioja įstatymo norma, kad išteisintiems asmenims apmokamos advokato išlaidos.

Partiją „Tvarka ir Teisingumas“ 2020-aisiais nuspręsta likviduoti. Tais pačiais metais ši politinė jėga prisijungė prie partijos „Laisvė ir teisingumas“.

Buvęs Seimo narys R. A. Ručys byloje pripažintas kaltu už tai, kad pažadėjo paveikti tuometinius Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti tam tikroms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

Partija pripažinta kalta už tai, kad pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti ministerijai pavaldaus Turto valdymo ir ūkio departamento ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus.

Ikiteisminis tyrimas šio byloje buvo pradėtas 2014-ųjų pabaigoje, kilus įtarimams, kad 2013 metų rudenį privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Visi kaltinamieji šioje byloje anksčiau savo kaltę neigė ir stebėjosi teisėsaugos veiksmais.

Prokurorai teigė, kad iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galbūt gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) „Tvarka ir Teisingumas“ panaudojo savo veiklai viešinti.

Jis perduotas laiduotojo – buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir buvusio vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus atsakomybei pusantrų metų laikotarpiui, kaip to prašė kaltinamasis ir jo advokatas.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

K. Jucevičiaus byla nutraukta, jei nuosprendis įsiteisės, bus panaikinta jam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o buvęs FNTT vadovas bus laikomas neteistu.

„Kęstutis Jucevičius padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje, tai yra prekyba poveikiu, kaltinamasis savo kaltę pripažino. Jo parodymai buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios“, – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Linas Pukinskas.

Pasak teisėjo, K. Jucevičiaus veiksmai buvo panašūs į sukčiavimą, nes jis nesiruošė daryti poveikio FNTT pareigūnams, nėra duomenų apie tokį poveikį.

Tai, kad jis apgavo kyšio davėją, melagingai jam nurodė, kad gali daryti poveikį, tačiau nesiruošė to daryti, tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

„Tai, kad jis apgavo kyšio davėją, melagingai jam nurodė, kad gali daryti poveikį, tačiau nesiruošė to daryti, tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi“, – sakė teisėjas.

Tuo metu prokuratūra prašė jam skirti 5 tūkst. eurų baudą. Teismo manymu, buvo nustatytos visos sąlygos laidavimui.

L. Pukinskas taip pat informavo, kad jei K. Jucevičius laidavimo metu padarys naują nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas dėl baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas veikas“, – per posėdį sakė teisėjas.

Tyrimo duomenimis, buvęs FNTT vadovas, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, galimai savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veikų vykdydami įgaliojimus – pakeistų kyšio davėjo procesinį statusą tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime. Kyšio davėjui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusą.

Pernai apkritį K. Jucevičius Vilniuje, Pilaitės rajone esančioje kavinėje susitiko su L.J. Pastarasis, kaip specialusis liudytojas, figūravo FNTT Šiaulių ir Panevėžio valdybų tyrime dėl PVM grobstymo.

K. Jucevičius jam parodė lapelį su užrašu „2000 EUR“, žadėdamas už šiuos pinigus padėti.

Šiemet sausį buvusį FNTT vadovą sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, kai jis priėmė pinigus.

FNTT vadovo pareigas K. Jucevičius ėjo 2012–2017 metais. Baigęs kadenciją jis paliko vidaus tarnybą ir išėjo į pensiją.

Ž. Pacevičius STT vadovavo 2007-2012 metais, vėliau ėjo vidaus reikalų viceministro pareigas. Jų netekęs, nuo 2014-ųjų pabaigos, kiek mažiau nei metus vadovavo buvusios Seimo pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės sekretoriatui. Jos politinio pasitikėjimo komandą Ž. Pacevičius paliko 2015-ųjų lapkritį, paaiškėjus, kad keturis kartus nemokamai naudojosi Druskininkų sveikatingumo centro poilsio centro „Aqua“ paslaugomis.

„Teismas atsižvelgė į tai, kad laiduotojas Žimantas Pacevičius yra ilgametis K. Jucevičiaus kolega, šiuo metu jie dažnai bendrauja šeimomis ir visuomeninėje veikloje. Teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad jis turi ilgametę patirtį kovoje su korupcija, darys teigiamą poveikį Kęstučiui Jucevičiui“, – sakė teisėjas.

Jis BNS teigė, kad byloje nebuvo pateikta aukščiau minėtų duomenų apie Ž. Pacevičiaus atsistatydinimo iš tuometinės Seimo pirmininkės sekretoriato vadovo pareigų aplinkybes.

„Teismas, išėjęs į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, naujai duomenų neberinko, tokių duomenų byloje nebuvo, jie negalėjo būti vertinami, nes jų nėra byloje“, – BNS sakė teisėjas.

55 metų K. Jucevičius, kaip ir buvęs STT vadovas 59 metų Ž. Pacevičius, priklauso vidaus tarnybos generolų klubui, po sulaikymo K. Jucevičius teigė norėjęs išstoti ir iš generolų klubo, tačiau Ž. Pacevičius pasiūlė jam palaukti galutinio teismo sprendimo.

„Su lazda generolų klube nemušė“, – teisme anksčiau teigė K. Jucevičius. Su buvusiu STT vadovu jis teigė bendraujantis ir šeimomis, pažįstami maždaug nuo 2010 metų, bendrauja kiekvieną savaitę.

Pats Ž. Pacevičius teismui sakė pasmerkęs kolegos ir draugo poelgį.

Meras siekia, kad būtų paliktas galioti jį visiškai išteisinęs pirmos instancijos teismo nuosprendis.

„Iš bylos medžiagos matyti, kad aš už jokį kyšį neįsipareigojau veikti vienokiu ar kitokiu būdu“, – per posėdį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme antradienį sakė A. Tubis.

Išplėstinei septynių teisėjų kolegijai politikas skundėsi, kad jo sekimas buvo beprecedentis, bet aiškių įrodymų byloje nėra.

„Sekė ir namuose, ir darbe. Niekada niekam nieko nežadėjau“, – per posėdį kalbėjo K. Tubis.

Jis teigė, kad jį visiškai išteisinęs Molėtų teismas jautė žiniasklaidos ir prokuratūros spaudimą, bet priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Tuo metu dėl vieno epizodo nuteisęs Panevėžio apygardos teismas, politiko teigimu, nukrypo praktikos tokiose bylose.

„Prašau priimti išteisinamąjį nuosprendį“, – kalbėjo jis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo verdiktą skelbs maždaug po pusantro mėneso, lapkričio 15 dieną.

Prokuratūra prašo neleisti būti meru

Panevėžio apygardos prokuratūra mano, kad nuteistajam turi būti skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, atimant K. Tubiui teisę dirbti valstybės tarnyboje, eiti savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės mero pareigas ketveriems metams.

„Teismas pagrįstai atėmė teisę tam tikrą laiką dirbti, nes nusikalstamą veiką padarė būdama meru, tarybos nariu ir valstybės tarnautoju“, – per posėdį sakė prokurorė Dalia Markauskienė.

Ji teismo prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl išteisinimo ir bylą vėl grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kaltintoja sakė, kad teismas nevertino liudytojų parodymų ir nesusiejo jų į vientisą grandinę.

Vasario 2 dieną Panevėžio apygardos teismas K. Tubį pripažino kaltu reikalavus finansinės paramos savo visuomeniniam rinkimų komitetui, ruošiantis 2019 metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.

Bylos duomenimis, K. Tubis, eidamas mero pareigas, 2018 metų pabaigoje vienam Anykščių verslininkui pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka sudarytų galimybę jo atstovaujamai bendrovei išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas. Už tai bendrovės atstovas rado asmenį, kurio vardu į K. Tubio vadovaujamo rinkimų komiteto sąskaitą kaip auka pervestas 1 tūkst. eurų.

„Niekada grynųjų neimu“, – tarnybos užfiksavo K. Tubio žodžius, kurie, pasak prokurorės D. Markauskienės, rodo reikalavimą duoti apibrėžto dydžio kyšį.

Tuo metu K. Tubis tvirtina, kad miesto plėtrai ketinta panaudoti apleistą žemės sklypą, o būdamas Anykščių krašto atstovu, priverstas palaikyti iniciatyvas.

Nuosprendis sukėlė neaiškumų

Panevėžio apygardos teismas politikui skyrė 9,9 tūkst. eurų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 1 tūkst. eurų, kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą, jam taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Dėl dar dviejų prekybos poveikiu epizodų K. Tubiui paliktas nepakeistas išteisinamasis nuosprendis.

Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis sukėlė neaiškumų, ar šių metų kovą vėl Anykščių rajono meru išrinktas politikas gali eiti pareigas.

Liepą Apeliacinis teismas paskelbė, kad visi neaiškumai dėl draudimo K. Tubiui eiti pareigas, gali būti panaikinti tik Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Tuo metu K. Tubio advokatas Giedrius Danėlius per posėdį teigė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai K. Tubio atžvilgiu buvo pradėti neteisėtai.

Jis mano, kad Panevėžio apygardos teismas, nuteisdamas K. Tubį dėl vieno veikos, netinkamai taikė Baudžiamąjį kodeksą, šis teismas viršijo įgaliojimus.

K. Tubio bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo ne eilės tvarka: nutartyje dėl skubesnio posėdžio paskyrimo teigta, kad prekyba poveikiu yra korupcinio pobūdžio nusikaltimas, meras yra tiesiogiai renkamas savivaldybės vadovas, todėl svarbu užtikrinti piliečių pasitikėjimą.

Prokurorė Jūratė Karčinskienė nesutinka, kad K. Jucevičius būtų perduotas laiduotojo buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir buvusio vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus atsakomybei, kaip to prašo kaltinamasis ir jo advokatas.

„Manyčiau, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą. Jis pripažino įtarimus, nėra padaryta materialinė žala“, – per posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė prokurorė J. Karčinskienė. Ji mano, kad K. Jucevčiaus prisipažinimo negalima laikyti nuoširdžiu – kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, trūksta logikos.

Pasak prokurorės, „gražu, kad laiduotojas dirbo STT“, tačiau jo teisme išsakyti teiginiai neleidžia manyti, kad juos siejo artimas ir glaudus ryšys.

Ž. Pacevičiui teisme buvo užduoti klausimai, kiek šiemet atostogavo K. Jucevičius, šis atsakė, kad vieną kartą. Tačiau K. Jucevičiui dėl bylos yra draudžiama išvykti.

Nuosprendį teismas skelbs spalio 24 dieną.

55 metų K. Jucevičius, kaip ir buvęs STT vadovas 59 metų Ž. Pacevičius, priklauso vidaus tarnybos generolų klubui, po sulaikymo K. Jucevičius teigė norėjęs išstoti ir iš generolų klubo, tačiau Ž. Pacevičius pasiūlė jam palaukti galutinio teismo sprendimo.

„Su lazda generolų klube nemušė“, – teisme teigė K. Jucevičius. Su buvusiu STT vadovu jis teigė bendraujantis ir šeimomis, pažįstami maždaug nuo 2010 metų, bendrauja kiekvieną savaitę.

Pats Ž. Pacevičius teismui sakė pasmerkęs kolegos ir draugo poelgį.

„Pasmerkiau ir buvau šokiruotas. Jeigu yra galimybė laiduoti, reikia ranką ištiesti“, – teismui sakė Ž. Pacevičius.

Tyrimo duomenimis, buvęs FNTT vadovas, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, galimai savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veikų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Prokurorė Jūratė Karčinskienė paskelbė kaltinamąjį aktą, pagal jį K. Jucevičius pinigus iš asmens priėmė Pilaitės rajone esančioje kavinėje. 2022 metų lapkritį per susitikimą kavinėje jis parodė lapelį su užrašu „2 tūkstančiai“ ir euro ženklu. Šiam asmeniui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

„Aš jam pasakiau, kad galiu padėti už 2 tūkstančius eurų“, – teismui pripažino K. Jucevičius.

Pinigai buvo perduoti šių metų sausį.

„Po pinigų perdavimo aš buvau sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų“, – sakė K. Jucevičius.

Buvo pažadėta daryti poveikį Šiaulių ir Panevėžio valdyboje atliekamame tyrime, susijusiame su galimu PVM sukčiavimu.

„Dėl šios nusikalstamos veikos aš labai gailiuosi, man teko išstoti iš socialdemokratų partijos. Gėda prieš buvusius kolegas, draugus, pažįstamus,  pakenkiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reputacijai. Tikrai labai gailiuosi“, – teismui sakė K. Jucevičius.

Vėliau per apklausą teisme K. Jucevičius teigė, kad neketino daryti neteisėto poveikio pareigūnams, o ketino veikti teisėtomis priemonėmis, pinigai buvo gauti už jo žinias.

2018 metais K. Jucevičius pasuko į politiką ir kurį laiką buvo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.

Ikiteisminį tyrimą atliko STT Centrinė tyrimų valdyba. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

FNTT vadovo pareigas K. Jucevičius ėjo 2012–2017 metais. Baigęs kadenciją jis paliko vidaus tarnybą ir išėjo į pensiją.

Ž. Pacevičius  STT vadovavo 2007-2012 metais, vėliau ėjo vidaus reikalų viceministro pareigas. Jų netekęs, nuo 2014-ųjų pabaigos, kiek mažiau nei metus vadovavo buvusios Seimo pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės sekretoriatui. Jos politinio pasitikėjimo komandą Ž. Pacevičius paliko 2015-ųjų lapkritį, paaiškėjus, kad keturis kartus nemokamai naudojosi Druskininkų sveikatingumo centro poilsio centro „Aqua“ paslaugomis.