„Kinija yra viena didžiausių pasaulio ekonomikų, kuri yra susiintegravusi į vertės grandines nuo Jungtinių Valstijų iki Vokietijos, todėl mano, kaip ekonomikos ministrės, lūkestis, kad ta prekyba atsistatytų. Tai priklauso, žinoma, nuo Pekino, bet tiek Briuselis, tiek Vilnius tikisi, kad ta prekyba sugrįš“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė Aušrinė Armonaitė.

Paklausta, kokiomis priemonėmis tai bus padaryta, ministrė apeliavo į bendrą Europos Sąjungos (ES) prekybos politiką ir Bendrijos kreipimąsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

„Jeigu jau yra ieškinys Pasaulio prekybos organizacijoje, jeigu yra bendra europinė pozicija dėl bendros rinkos, jeigu Europos Sąjunga turi bendrą prekybos politiką, o ji ją turi, tai yra ne tik Lietuvos klausimas“, – sakė ministrė.

A. Armonaitė anksčiau portalui vz.lt sakė, kad Kinijos „visiškai eliminuoti neįmanoma“, o santykiai su šia komunistine šalimi „atsistatys“.

Lietuva pernai leido Taibėjui atidaryti atstovybę šalyje Taivano pavadinimu. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą. Dėl to Europos Sąjunga šių metų pradžioje kreipėsi į PPO.

„Prie bendro tikslo – diversifikuoti prekybą ir didinti ekonominį atsparumą – prisideda ir proaktyvi ekonominė diplomatija, diplomatinių atstovybių ir atstovų tinklo plėtra. Bendras lietuviškos kilmės eksportas į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių jau dabar daugiau kaip 4 kartus viršija eksporto į Kiniją apimtis per pirmąjį 2021 metų pusmetį ir yra geriausias to įrodymas“, – pranešime teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Statistikos departamento duomenimis, sausio-birželio mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas pasiekė išaugo 31,1 proc. iki 12,7 mlrd. eurų, o bendras šalies eksportas padidėjo 27,4 proc. iki 20 mlrd. eurų.

Bendras eksportas į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių (Australija, Japonija, Indija, Pietų Korėja, Singapūras, Indonezija, Taivanas, Vietnamas, Malaizija, Tailandas) pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pat laiku pernai, padidėjo 56,5 proc. iki 456,7 mln. eurų.

Tuo metu eksportas į Kiniją per pirmąjį pusmetį sumažėjo beveik 87 proc. iki 11,8 mln. eurų.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių pirmąjį pusmetį išaugo 60,4 proc. iki 400 mln. eurų ir daugiau kaip 4 kartus viršijo praėjusių metų pirmo pusmečio eksportą į Kiniją.

Lietuviškos kilmės prekes daugiausia importavo Singapūras (46 mln. eurų – 2,6 karto daugiau), Australija (79,7 mln. eurų, 2,1 karto), Pietų Korėja (55 mln. eurų, 48 proc.), Indonezija (8,7 mln. eurų, 84,2 proc.).

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną pirmąjį pusmetį augo 30 proc. iki 11,5 mln. eurų.

Skelbiama, kad Lietuva į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių kasmet eksportuoja bent 63 proc. daugiau nei į Kiniją, nors minėtų šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) kartu nesiekia Kinijos BVP.

„Kai klausiu įmonių importuotojų, tų, kurie importuoja ir žaliavas, ir komponentus, ir gaminius ne mažmeninei prekybai, bet statybai ir pan., jie visi sako, kad (prekybos santykiai – ELTA) jau yra nusistovėję“, – Eltai sakė R. Varkulevičius.

Nors prekių importas, R. Varkulevičiaus teigimu, „normalizavęsis“, Lietuvos verslas toliau patiria finansinę įtampą, kadangi Kinija sugriežtino importo reikalavimus ir dabar už kinišką produkciją iš anksto reikalauja susimokėti visą kainą. Dėl to, anot verslo atstovo, įmonėms tenka užšaldyti daug savųjų lėšų.

„Kada buvo normali prekyba, pati Kinija, skatindama eksportą, apdrausdavo savo įmones ir paprastai reikėdavo 15-20 proc. išankstinio mokėjimo. Dabar reikalavimas mokėti 100 proc. Tai atima daug pinigų ir visuomet egzistuoja rizika“, – teigė R. Varkulevičius.

Viena galimų rizikų, pasak LLPARA prezidento, yra ta, kad verslas ne visuomet turi garantijas, jog gaus iš tiekėjų didžiausioje Azijos ekonomikoje užsakytas ir visiškai apmokėtas prekes.

„Dažnai su Kinija taip ir atsitinka. Arba ne tos kokybės, ne tos nomenklatūros, asortimento“, – kalbėjo jis.

„Kinijos patrauklumas tame ir buvo, kad (importuojamos prekės – ELTA) būdavo pateikiamos pakankamai greitai: jei jau turi tam tikrą patirtį ar istoriją, gali pirkti ilgiau, gauni finansines garantijas, nereikia įšaldyti daug pinigų. Tas yra versle labai svarbu – nereikia visur užstatinėt savęs“, – apibendrino LPPARA vadovas.

Aptardamas eksporto rodiklius, R. Varkulevičius patikino, kad lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama.

„Eksporto nulis (...) Eksporto praktiškai nėra, nes Kinija daug kur išėmusi (Lietuvos gamintojus – ELTA) iš registrų ir t.t“, – teigė jis, kartu svarstęs, jog dalis Lietuvoje pagamintų prekių gali būti tiekiamos į Kiniją per kitas valstybes.

„Gal per kokias trečias šalis jis vyksta – parduodamos į kitas valstybes, jose sukuriama kilmė. Bet čia yra neteisinga ir Kinija turi už tai atsakyti prieš Pasaulio prekybos asociaciją, Europos Sąjungą už sutarties įsipareigojimų nevykdymą“, – teigė R. Varkulevičius.

ELTA primena, kad Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo praėjusių metų antroje pusėje, Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.

Reaguodama į Pekino veiksmus, Europos Sąjunga metų pradžioje iškėlė Kinijai bylą Pasaulio prekybos organizacijoje.

Siekiant padėti nuo Kinijos nukentėjusiam verslui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar metų pradžioje parengė specialią 130 mln. eurų paramos priemonę, kuriai balandį pritarė Europos Komisija. Pagal šią pagalbos schemą nuo Kinijos veiksmų nukentėjęs Lietuvos verslas galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės iki 10 mln. eurų dydžio paskolas apyvartinėms lėšoms.

Kaip anksčiau Eltai sakė R. Varkulevičius, ši schema yra „taisytina“, kadangi Lietuvoje beveik nėra įmonių, kurių importo arba eksporto dalis su Kinija sudaro bent 25 proc. viso įmonės importo arba eksporto, ko reikalaujama, norint gauti finansinę paramą.

D. Trumpo komentarai yra naujausio derybų etapo optimistinis įvertinimas, bet Baltieji rūmai pabrėžė, kad abi šalys iki „griežto galutinio termino“ kovo 1-ąją privalo rasti būdą, kaip išvengti jų prekybos karo tolesnio paaštrėjimo.

Pasak ekonomistų, išlieka tikimybė, kad apie 200 mlrd. (174 mlrd. eurų) vertės kiniškų prekių muitų tarifai gali būti padidinti daugiau nei dvigubai, ir tai suduotų skaudų smūgį pasaulio ekonomikai.

Xi Jinpingo laiške D. Trumpui, kuris buvo perskaitytas Kinijos delegacijos, sakoma, kad dvišaliai santykiai šiuo metu yra pasiekę „kritinį“ etapą ir kad Pekinas tikisi, jog „abi mūsų pusės toliau dirbs su abipuse pagarba“.

D. Trumpas savo ruožtu teigė, kad abiejų šalių ryšiai yra „labai, labai geri“.

Amerikos prekybos pareigūnai artimiausiu metu vyks į Kiniją tolesnio diplomatinių derybų etapo. Pasak D. Trumpo, vėliau jiedu su Xi Jinpingu susitiks sudaryti galutinio susitarimo.

„Turime kažkuriuo metu išdėstyti tai ant popieriaus, jeigu susitarsime. Esama punktų, dėl kurių dar nesutariame. Manau, mes susitarsime. Manau, kai prezidentas Xi ir aš susitiksime, bus susitarta dėl kiekvieno punkto“, – sakė D. Trumpas.

Kinijos ekonomikai staigiai lėtėjant ir rinkoms prognozuojant tolesnius prekybos sutrikdymus šių derybų svarba ypač padidėjo.

Praeitais metais Vašingtonas ir Pekinas įvedė muitus daugiau kaip 360 mlrd. dolerių (313 mlrd. eurų) vertės dvišalės prekybos daliai. Be to, jeigu iki kovo 1-osios nebus pasiektas joks susitarimas, 200 mlrd. vertės kiniškų prekių muito tarifas bus padidintas nuo 10 iki 25 procentų.

„Apie galutinio termino pratęsimą nekalbėjome“, – pabrėžė D. Trumpas.

Lieka daug darbo

Prieš šią savaitę vykusias derybas Pekinas pasiūlė atnaujinti amerikietiškų sojų, kurios yra svarbi JAV eksporto dalis, pirkimą. Įsiplieskus prekybos karui šio produkto pardavimai labai nusmuko, ir tai smarkiai paveikė JAV ūkininkus. Vėliau eksportas iš dalies buvo atnaujintas.

Ketvirtadienį susitikęs su D. Trumpu kinų delegacijai vadovavęs premjero pavaduotojas Liu He (Liu Hė) sakė, kad Kinija sutiko padidinti sojų pirkimus penkiais milijonais tonų per dieną.

„Mūsų ūkininkai tuo labai džiaugsis“, – D. Trumpas atsakė Liu He.

Vis dėlto Baltieji rūmai vėliau patikslino, kad pirkimai nebus vykdomi kiekvieną dieną ir kad šio susitarimo įgyvendinimo pradžia nėra nustatyta.

Nors JAV pareigūnai sveikino pasiūlymus, turinčius padėtis sumažinti didelį JAV prekybos su Kinija deficitą, jie taip pat reikalauja dideliu mastu keisti Kinijos pramonės politiką.

JAV pareigūnai, įskaitant atstovą prekybos reikalams Robertą Lighthizerį (Robertą Laitaizerį), sakė, kad abi didžiausios pasaulio ekonomikos kovoja dėl dominavimo kritiškai svarbioje ateities pažangiųjų technologijų srityje.

Vašingtonas piktinasi „nesąžininga“ Kinijos prekybos praktika, atkreipia dėmesį į spaudimą perduoti amerikietiškas technologijas reikalavimu šalyje veikiančioms užsienio bendrovėms kurti bendras įmones su vietos firmomis, taip pat į kitus metodus, esą pasitelkiamus vogti amerikiečių intelektinę nuosavybę.

„Man neįmanoma prognozuoti sėkmės, bet... tai galėtų įvykti“, – ketvirtadienį sakė R. Lighthizeris. Jis pridūrė, kad diskusijos buvo nukreiptos daugiausiai į struktūrinius klausimus ir galimybes įgyvendinti bet kokį galutinį susitarimą.

„Mums lieka dar daug darbo“, – pabrėžė pareigūnas.

Kiek anksčiau nei prieš trejus metus Pekinas pradėjo vykdyti strateginį planą „Pagaminta Kinijoje 2025“, siekdamas, kad šalis taptų pasauline lydere aerokosminių, robotų, dirbtinio intelekto, naujos karto automobilių ir kitose srityse. Tačiau tie patys sektoriai, anot JAV pareigūnų, dabar yra Amerikos technologijų ir inovacijų „karūnos brangakmeniai“.

Pastarosiomis savaitėmis JAV ir Kinijos prekybos derybų pažangos požymiai pagerino padėtį pasaulio vertybinių popierių rinkose, investuotojams viliantis, kad abiem pasaulio galiūnėms pavyks išvengti ekonomikos kataklizmo.

Naujausios žinios iš Baltųjų rūmų, gautos baigiantis prekybai Volstrite, kilstelėjo kainas ir dar labiau sustiprino „Dow Jones“ indeksą, tapusį geriausiu sausio mėnesio rezultatu per pastaruosius 30 metų.

Kadangi Kinijos ekonomika pernai augo lėčiausiai per beveik tris dešimtmečius, Pekinas ėmėsi priemonių ekonomikai stimuliuoti, pabrėžiančių jo pažeidžiamumą kovoje dėl prekybos.

Be to, Vašingtono agresyvūs veiksmai prieš Kinijos telekomunikacijų milžinę „Huawei“, šią savaitę federalinių prokurorų apkaltintą pramoniniu šnipinėjimu, sankcijų pažeidimu ir sukčiavimu, grasino sužlugdyti derybas ir išprovokavo piktų Pekino pareiškimų.