Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.
„Prevenciniai pokalbiai skirti tam, kad asmuo būtų įspėtas, jog juo domisi užsienio žvalgyba. Galbūt jam nežinant (užsienio žvalgyba – ELTA) jau yra surinkusi tam tikros informacijos“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Razma.
„Prevencinis pokalbis įvedamas dėl to, kad apsaugotų Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio. Neturėtume pamiršti, kad į mus taikomasi kiekvieną dieną. Priešiška žvalgyba dirba taip, kad gali būti nusitaikoma praktiškai į bet ką“, – teigė A. Razma.
Anot A. Razmos, Lietuvos žvalgyba, įgyvendinus Prezidentūros siūlomas pataisas, padės žmogui surasti išeitį iš padėties.
„(Įspės – ELTA), kad žmogus pakeistų savo elgseną ar padės jam surasti išeitį iš šios situacijos, kol jis dar nėra sukompromituotas ar pastatytas į kažkokią situaciją, kurioje nebėra kitos išeities. Tai skirta piliečių apsaugai“, – teigia prezidento patarėjas.
Pasak A. Razmos, šiuo metu Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos įpareigos žmogų teisiškai. Todėl žmogus baudžiamojo persekiojimo metu nebegalės teigti, kad nebuvo įspėtas žvalgybos pareigūnų apie savo elgesį.
„Tai yra teisiškai įpareigojantis dalykas. Jeigu aš, kaip žvalgybos pareigūnas, susitikdamas su jumis, gerdamas kavą pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite „ačiū“ ir tęsite tai toliau (...), tai yra jūsų teisė ir t.t. Jeigu jūsų kontaktai atveda iki tos ribos, kai prasideda baudžiamasis persekiojimas – tai nebe žvalgybos darbas. Tuomet teismui ar tardytojui galite pasakyti, kad jūs nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų. Prevencinio pokalbio metu žmogui išdėstoma jo situacija. Jis yra supažindintas, turi pasirašyti, ir tai yra fiksuojama“, – teigė A. Razma.
Jeigu žmogus tampa žvalgybos taikiniu, jis apie tai niekada nesužinos. Žvalgyba neartėja pati, ji priartėja per žmogaus kontaktus, per jo asmeninius pažįstamus ir t.t.
Pasak A. Razmos, priešiška žvalgyba gali nusitaikyti į bet kurį asmenį nepriklausomai nuo jo socialinės padėties.
„Jeigu žmogus tampa žvalgybos taikiniu, jis apie tai niekada nesužinos. Žvalgyba neartėja pati, ji priartėja per žmogaus kontaktus, per jo asmeninius pažįstamus ir t.t. Su žmogumi pradeda dirbti ištisa (priešiškų žvalgybų – ELTA) profesionalių psichologų, ekspertų, analitikų komanda. Žmogus atsiranda vienas prieš sistemą. Valstybės žvalgybos institucijos, turinčios galias ir vykdančios kontržvalgybą, prieš kurios akis rutuliojasi ši istorija, turėtų perspėti žmogų apie jam gresiantį pavojų, kol jis dar nėra pastatytas į tam tikrą kompromituojančią situaciją. Tai tokia yra prasmė prevencinio pokalbio“, – teigė A. Razma.
A. Razma primena, kad Žvalgybos įstatymu vadovaujasi dvi institucijos – VSD bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.
