„Lietuvoje priemiesčiuose gyvena 300 tūkst. gyventojų ir jų nepasiekia valstybės investicijos. Trūksta darželių, mokyklų, asfaltuotų gatvių, kanalizacijos, vandentiekio, apšvietimo, viešojo transporto. Valstybėje trūksta strategijų, programų, kaip į šias teritorijas pritraukti investicijas ir pagerinti gyvenimo kokybę. 

Dar nuo sovietinių laikų statistiškai yra išskirti miestai, kurių yra 103. Į tą sąrašą patenka sparčiai nykstančios mažos gyvenvietės Žiežmariai, Žagarė, Virbalis ir kiti. O priemiestinės teritorijos laikomos kaimais, nors gyventojų sparčiai daugėja. Avižienių kaime, šalia Vilniaus, jau 13 tūkst. gyventojų, o Smalininkų mieste nėra nė 400“, – sako parlamentaras.

Lietuvoje priemiesčiuose gyvena 300 tūkst. gyventojų ir jų nepasiekia valstybės investicijos. Trūksta darželių, mokyklų, asfaltuotų gatvių, kanalizacijos.

Pasak K. Masiulio, spręsti šią problemą Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos yra prašyta jau ne vieną kartą, bet jokie pokyčiai nevyksta. Vienas iš galimų sprendimų, remiantis Europos statistikos tarnybos patirtimi, išskirti tris gyvenamųjų vietovių tipus – miestus, kaimus ir priemiesčius.

„Iki šiol priemiesčių gyventojai įskaitomi kaip gyvenantys kaime. Valstybė, reaguodama į didelį kaimo gyventojų skaičių, finansuoja kaimo rėmimo programas, kurios nepasiekia priemiesčių, nes yra skirtos žemės ūkiui, amatininkystei, bendruomenėms ir kitiems poreikiams, kurių nėra priemiesčiuose“, – kalbėjo Seimo narys.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kaime gyvena 32,5 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginimui, Nyderlanduose kaimo vietovėse gyvena 14,7 proc., Jungtinėje Karalystėje – 14,9 proc.

„Slėgio svyravimo problemos šią vasarą buvo itin aktualios. Per vasarą net kelis kartus buvo fiksuoti vandens vartojimo rekordai – per parą sunaudota tiek vandens, kiek jo telpa 15 Olimpinių baseinų, o želdynų laistymui per kelis vasaros mėnesius sunaudota daugiau nei 43 milijonai litrų vandens. Dėl to priemiesčių, aukštesnėse vietose ir toliau nuo Klaipėdos centro gyvenantys klientai jautė trumpalaikius slėgių svyravimus“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pirmieji pokyčių sulaukė – Gindulių, Slengių, Triušelių ir dalies Tauralaukio – gyventojai. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ Liepų gatvėje pastatė trečio kėlimo siurblinę, kurios pagalba šių gyvenviečių gyventojai nebejaus trumpalaikių slėgių svyravimų. Dabar iš Klaipėdos miesto centralizuotų tinklų atitenkantis iki 2,7 bar slėgio vanduo, Liepų gatvės pabaigoje, ties įvažiavimu į uostamiestį, trečio kėlimo stoties pagalba pakeliamas beveik dvigubai – iki 5,2 bar ir toliau tiekiamas į gyvenvietes. Gindulius, Slengius, Triušelius ir dalį Tauralaukio jau pasiekia didesnio slėgio vanduo.

„Naujai įrengta trečio kėlimo siurblinė nuolat palaiko optimalų vandens slėgį net ir esant didesniams vandens suvartojimui. Siurblinės pagalba bus galima per valandą patiekti 100 kubinių metrų vandens. Tikimės, kad nuo šiol šių gyvenviečių gyventojai didelio slėgio trūkumo nejus net ir per didžiausius karščius ir kaimynams laistant želdinius vakarais“, – sako B. Jonikas.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ planuoja įrengti dar dvi trečio kėlimo stotis. Vieną jų turėtų atsirasti Tauralaukyje, dar viena antžeminę slėgio kėlimo stotį planuojama statyti Medelyno gatvėje, ties Rėvos ir Labrencų gatvėmis, Klaipėdoje. Siurblinių įrengimas kainuos daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Bendrovė šiuo metu eksploatuoja 33 trečio kėlimo siurblines. Jos įrengtos daugiaaukščių pastatų rūsiuose, požeminėse šachtose, atskiruose pastatuose. Daugumoje trečio kėlimo siurblinių įdiegta kompiuterizuota technologinio proceso valdymo informacinė sistema, kuri suteikia galimybę nuolat stebėti siurblinių technologinius režimus, operatyviai reaguoti likviduojant gedimus, užtikrinti patikimą vandens tiekimą vartotojams. Trečio kėlimo siurblinių darbas visiškai automatizuotas, stebimas ir valdomas per SCADA sistemą dispečerinėje visą parą.

Smurtas etniškai mišriame darbininkiškame Senos-Sen Deni rajone į šiaurės rytus nuo Prancūzijos sostinės įsiplieskė, kai 22 metų vyras esą buvo žaginamas policijos gumine lazda per praeitą savaitę įvykusį incidentą, kai tas jaunuolis buvo sulaikytas siekiant nustatyti jo tapatybę.

Sekmadienį vienam pareigūnui buvo pateikti įtarimai išžaginimu sunkinančiomis aplinkybėmis, o trims kitiems – užpuolimu sunkinančiomis aplinkybėmis. Vis pareigūnai jiems iškeltus kaltinamus neigia.

Pareigūnai susirūpinę dėl neramumų neturtinguose Prancūzijos rajonuose, prisimindami 2005 metais šalyje išplitusias riaušes, įsiplieskusias būtent Senos-Sen Deni miestelyje Kliši su Bua.

Klaipėdoje surengta transportinei priemiesčių integracijai skirta konferencija, kurioje dalyvavo miesto bei gretimų savivaldybių atstovai, viešojo transporto specialistai iš Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus. Netolimoje ateityje planuojama dar labiau plėsti miesto privažiuojamųjų maršrutų tinklą, nes rajonų gyventojai vis dažniau kelionei į Klaipėdą renkasi individualų transportą. Netrukus tai gali tapti nevaldomų automobilių spūsčių mieste susidarymo priežastimi. Tačiau viešojo transporto plėtros procesų pavyzdžių jau yra ir jie – optimistiški.

Didins skaičių

Nuolat sekant privačių mašinų judėjimą mieste, pastebėta, jog klaipėdiečiai nevengia naudotis viešuoju transportu. Tačiau nemaži automobilių srautai į miestą atkeliauja ir drauge su rajonų gyventojais, kurie kasdien čia atvyksta į darbą.

Prognozuojama, jog ir toliau vystantis tokiai tendencijai mieste gali pradėti formuotis nevaldomos automobilių spūstys. Be to, matuojant oro užterštumą nustatoma, jog net 7 proc. ore esančių kietųjų dalelių – transporto srauto pasekmė.

Vakar specialioje konferencijoje susitikę Klaipėdos regiono transporto specialistai buvo supažindinti su vizija plėsti viešojo transporto tinklą, koncentruojantis į priemiestinius maršrutus.

Renkasi individualų transportą

Dar prieš kelerius metus atlikti tyrimai parodė, jog pusė Klaipėdos miesto gyventojų į darbą važiuoja viešuoju transportu. Tačiau tokiu būdu iš priemiesčio atvyksta vos 8 proc. žmonių.

Todėl jau nuo kitų metų planuojama susitelkti į viešojo transporto maršrutų plėtrą priemiesčiuose. Tokio susisiekimo schema uostamiestyje išvystyta pakankamai tinkamai – yra vos kelios vietos, kur gyventojui iki autobusų stotelės tenka paeiti ilgiau.

Dalyje priemiesčių vis dar trūksta maršrutų, kurie gyvenvietes sujungtų su Klaipėda.

Planuojama, kad jau 2015 m. autobusai į Klaipėdą gyventojus galėtų vežti ne tik iš Jokūbavo, Šernų ar sodų bendrijos „Aisė“, bet ir iš labiau nutolusių Palangos, Kretingos savivaldybių centrų.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis pastebėjo, jog jau šiuo metu būtina susitelkti į bendrą susisiekimo su priemiesčiu schemą.

„Pinigų tam yra“, – užtikrino G.Neniškis, pridūręs, jog klientų paklausa ir yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmingą maršrutų plėtrą. Būtent iš keliaujančiųjų ir surenkamos reikalingos lėšos.

Sėkmingas pavyzdys

Tai, jog savivaldybių bei gyvenviečių bendradarbiavimas yra naudingas, įrodo jau kelerius metus į Karklę kursuojantis 24-asis maršrutas.

Šiuo metu minėtoje gyvenvietėje yra įsikūrę apie 300 gyventojų. Iki pat 2009-ųjų į Karklę nevažiavo joks autobusas.

„Tai iš tiesų buvo opiausia problema, kurią keldavo gyventojai“, – užtikrino Karklės bendruomenės pirmininkė Rasa Bučienė.

Jos teigimu, vieningo sprendimo nebuvo rasta ir su privačiu sektoriumi – nepavykdavo sutarti dėl važiavimo grafiko, mažėjo keleivių srautai ir maršrutas bankrutavo.

Tada buvo derėtasi su uostamiesčio savivaldybe bei „Klaipėdos keleiviniu transportu“. Radus bendrą sprendimą, nuo 2010 m. karkliškiai džiaugiasi reguliariai kursuojančiu autobusu.

Maršruto organizatoriams taip pat nekyla klausimų, ar verta važiuoti į gyvenvietę. Su žmonėmis suderinus važiavimo grafiką, maršrutas atsiperka.

Būtina mažinti

Siekiant mažinti privačių automobilių srautus miesto centre, kur šiuo metu įsikūrę daugiausia darbo vietų, planuojama įrengti daugiau persėdimo stotelių.

Transporto organizatorių siekiams mažinti privačių automobilių srautus mieste pritarė ir uostamiesčio valdžios atstovai.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas patikino, jog jau dabar kyla nemažai problemų dėl individualaus transporto invazijos į miesto centrą – gyventojai piktinasi perpildytais kiemais.

„Kitų alternatyvų nėra, nebent įveiksime gravitaciją ir pradėsime skraidyti“, – rėžė A.Šulcas.