Mokymai vyko specialiai įrengtame poligone Valčiūnuose, kur nuo ryto įtraukiant savivaldybes ir ministerijas treniruotasi atlikti žmonių evakuaciją, registraciją ir išgabenimą iš užterštų teritorijų, gyventojų bei transporto priemonių švarinimą, lygiagrečiai atliekant užterštumo bei radiacinio fono matavimus.

Pratyboms taip pat buvo pasitelktas sraigtasparnis.

Pasak vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, pratybos vyko kompleksiškai įsitraukiant įvairioms institucijoms.

„Jos yra kompleksinės pratybos. Tai nėra stalo pratybos. Tai yra kompleksinės, visa apimančios, viso plano įgyvendinimo pratybos“, – žurnalistams Valčiūnuose ketvirtadienį sakė V. Dmitrijevas.

„Tą pasirengimą ir toliau tobulinsime, bet, matyt, tas rezultatas bus vis geresnis“, – pridūrė jis.

Reportažą galite stebėti LNK vaizdo įraše:

Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius pažymėjo, kad tokio masto pratybos yra geriausias būdas patikrinti institucijų pasirengimą,

„Turint atominę elektrinę už keleto dešimčių kilometrų, tokios pratybos taps nuolatinės, jos vyko ir vyks ateityje“, – žurnalistams Valčiūnuose sakė S. Greičius.

„Kiekviena įstaiga, atlikusi savo užduotis, matys, kokios yra atliekamos kitų institucijų užduotys ir geriau suvoks savo vietą visame padarinių likvidavimo plane“, – pridūrė jis.

Mes rengiamės pagal blogiausią suprojektuotą scenarijų.

 

PAGD vadovas pažymėjo, kad galutinis gyventojų evakuacijos scenarijus įvykus avarijai Astravo AE priklausytų nuo oro sąlygų ir kitų aplinkybių.

„Mes rengiamės pagal blogiausią suprojektuotą scenarijų“, – sakė S. Greičius.

Anot vidaus reikalų viceministro, konkrečių apibendrinimų apie pasirengimo galimai avarijai Astravo AE trūkumus šiuo metu nėra, tačiau jis atkreipė dėmesį į komunikaciją, taip pat pagalbą žmonėms su negalia.

„Kabant apskritai apie kompleksines pratybas, dažnai būna įvairių pastebėjimų susijusių su komunikacija, informacijos perdavimu. Bet aš tikiuosi, kad trūkumai nėra esminiai. Matome vis sklandesnį bendradarbiavimą“, – sakė V. Dmitrijevas.

„Matyčiau galbūt vieningos registravimo sistemos poreikį“, – teigė jis.

Pasak viceministro, detalesnę informaciją apie pasirengimą avarijai galėtų pateikti pačios savivaldybės

„Iš kai kurių savivaldybių girdime, kad realiai, jeigu taip atsitiktų (įvyktų avarija Astravo AE – BNS), reikėtų tikrai labiau orientuotis į priimančios savivaldybės pajėgumus ir gebėjimus priimti. Čia, matyt, šitų pratybų išvadoje kažką tokio galėsime pamatyti“, – sakė viceministras.

V. Dmitrijevas teigė, jog šalies institucijos neturi duomenų apie tuo pačiu metu rengiamas analogiškas pratybas Baltarusijoje.

„Konkrečių duomenų, kas ten dabar vyksta ir kodėl ten galimai vyksta pratybos tą pačią dieną kaip ir čia mes neturime, nes su ta šalimi bendradarbiavimo šituo klausimu nėra. Mes ruošiamės tam nepriklausomai nuo nieko“, – sakė viceministras.

Civilinės saugos pratybomis siekta įvertinti Vilniaus rajono ir Kalvarijos savivaldybių pasirengimą operatyviai evakuoti gyventojus, organizuoti jų sanitarinį švarinimą.

Mokymuose dalyvavo apie 500 statutinių pareigūnų, Lietuvos karių, šaulių, tarnautojų ir nevyriausybininkų.

Aktyviausiai bus įtrauktos Vilniaus rajono ir Karvarijos savivaldybės, dar 16 savivaldybių pratybose dalyvaus netiesiogiai, dalis – stebėtojų statusu.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teigimu, įvykus avarijai 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje Astravo elektrinėje radiacija paveiktų trečdalį Lietuvos gyventojų.

Lietuva nuolat kritikuoja Baltarusiją dėl to, kad Astravo AE pastatyta nesilaikant branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų.