Ukrainos galimybės gabenti krovinius jūra smarkiai nukentėjo po to, kai 2022 m. vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą ir pradėjo Juodosios jūros blokadą.

„Šie priešmininiai laivai suteiks Ukrainai gyvybiškai svarbių pajėgumų, padėsiančių apsaugoti gyvybes jūroje ir atverti svarbius eksporto maršrutus“, – pranešė gynybos sekretorius Grantas Shappsas.

Laivai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perduodami tuo metu, kai G. Shappsas ir jo kolega iš Norvegijos pirmadienį ketina pristatyti naują gynybos iniciatyvą – Jūrinių pajėgumų koaliciją.

„Šie pajėgumai žymi naujų skirtinių JK, Norvegijos ir mūsų sąjungininkų pastangų sustiprinti Ukrainos pajėgumus jūroje pradžią“, – nurodė G. Shappsas.

Ši iniciatyva praplės Ukrainos galimybes apginti savo suverenius vandenis ir padidinti saugumą Juodojoje jūroje, sakė jis.

Laivų perdavimas buvo derinamas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, kuriai priklauso daugiau nei 50 šalių, susitikimuose.

Britų ministras pirmininkas ne kartą akcentavo „tvirtą“ paramą Ukrainai, kuriai nuo invazijos pradžios jau skirta 4,9 mlrd. JAV dolerių pagalbos, pranešė vyriausybė.

Pristatant naująją iniciatyvą, G. Shappsas taip pat turėtų paskelbti daugiau informacijos apie tolesnę JK karinę pagalbą Ukrainai.

Kaip sekmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, Klaipėdoje lankosi Vokietijos laivai „Hessen“ ir „Spessart“, Lenkijos „Czernicki“, „Hancza“ ir „Druzno“, taip pat Nyderlandų „Vlaardingen“.

„Vizitas Klaipėdos uoste suteikia galimybę pasipildyti atsargų, kad išlaikytume aukštą mūsų parengties lygį. Be to, tai suteikia galimybę puoselėti draugystę, pasitikėjimą ir remtis bendromis vertybėmis, kurios yra mūsų Aljanso pagrindas“, – pranešime teigė NATO kovinių laivų grupės vadas kontradmirolas Thorstenas Marxas (Torstenas Marksas).

Jo, taip pat priešmininių laivų grupės vado komandoro Piotro Bartosewicziaus (Piotro Bartosevičiaus) bei Lietuvos Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilės vado jūrų kapitono Tado Jablonskio susitikimo metu aptarta dabartinė saugumo situacija Baltijos jūroje, sąjungininkų pasirengimas greitai reaguoti į galimus iššūkius.

Šios dvi pastaruoju metu Baltijos jūroje veikiančios karinių laivų grupės, kartu su lapkritį Klaipėdoje viešėjusiu Italijos laivu „Marceglia“, sudaro NATO jūrinių pajėgumų regione šerdį.

Baltijos jūroje nuolat veikiantys sąjungininkų laivai vykdo įvairius mokymus, taip demonstruodami Aljanso solidarumą ir vienybę siekiant užtikrinti saugumą šiame regione.

Istorinių jūrinių minų (Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų) paieškos operacija vyko gruodžio 1–9 d. Joje dalyvavo keturi NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės laivai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos, taip pat du Danijos karališkojo laivyno priešmininiai laivai.

Visi surinkti duomenys apie nustatytus jūros dugno objektus, kaip teigiama Karinių jūrų pajėgų pranešime, buvo perduoti Danijos karališkajam laivynui tolesniems veiksmams atlikti.

„NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė šiemet jau antrą kartą grįžo į Danijos sąsiaurį ir abu kartus dugne buvo surasta daugybė istorinių sprogmenų. Tai įrodo ne tik tai, kad iki šiol vis dar egzistuoja niūrus Antrojo pasaulinio karo paveldas šiuose vandenyse, bet ir parodo šiuolaikinės kovos su minomis veiksmingumą. Šiemet įvykdėme savo užduotį padaryti Danijos teritorinius vandenis saugesne vieta laivybai, žvejybai ir kitai jūrinei veiklai“, – sakė NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė vadas A. Venckūnas.

Kol grupės priešmininiai laivai vykdė savo pagrindinę minų paieškos užduotį, NATO laivų grupės flagmanas N42 „Jotvingis“ vykdė bendras manevravimo jūroje pratybas su Danijos karališkojo laivyno fregata HDMS „Peter Willemoes“.

Ši jūrinių minų paieškos operacija, kaip nurodoma Karinių jūrų pajėgų pranešime, šiemet buvo paskutinė žyminti NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės aktyvių veiksmų jūroje pabaigą. Nuo 2020 m. rugpjūčio iki gruodžio NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė iš viso dalyvavo septyniose jūrinių istorinių minų paieškos ir sunaikinimo operacijose. Šių operacijų metu bendrai buvo išžvalgytas 125 kvadratinių jūrmylių (apie 231 km²) plotas įvairiuose Šiaurės Europos (įskaitant trijų Baltijos valstybių) vandenyse. Buvos surasto 73 jūrinės minos, kurių dauguma buvo sunaikintos. Kitų duomenys ir aptikimo koordinatės perduotos tų valstybių kariniams laivynams, kurių teritoriniuose vandenyse ir ekonominėse zonose buvo vykdytos operacijos.

NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupę, vadovaujama kmdr. A. Venckūno, šiuo metu sudaro: flagmanas (laivas-vadavietė) „Jotvingis“ (Lietuva) su tarptautiniu štabu, ir trys priešminiai laivai – „Admiral Cowan“ (Estija), „Sulzbach-Rosenberg“ (Vokietija) ir „Imanta“ (Latvija).

Neseniai vykusių tarptautinių jūrinių pratybų „BALTOPS 2020“ („Baltijos operacija 2020“) metu kmdr. A. Venckūnas vadovavo jungtiniam priešmininiam užduoties junginiui, kurio pagrindą sudarė NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė (SNMCMG1) ir priskirti papildomi kitų šalių priešmininiai laivai.

„BALTOPS 2020“ pratybos mums buvo paskutinis akordas prieš pradedant budėjimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupėje. Esu įsitikinęs, kad po pratybų esame pasiruošę vykdyti šią NATO užduotį“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas kmdr. A. Venckūnas.

Karininkas grupei vadovaus pusę metų iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42).

NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-oji grupė ir ją sudarantys laivai yra NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtinė dalis. Laivai Baltijos jūroje dislokuojami siekiant stiprinti saugumą jūroje ir užtikrinti NATO sąjungininkų solidarumą ir įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.

Lietuvos karininko vadovaujamas NATO priešmininių laivų junginys Prancūzijos šiaurinėje pakrantėje vykdo išminavimo jūroje operaciją ,,French Hodops“, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-os grupės junginys, kuriam šiuo metu su laivu „Jotvingis“ vadovauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų komandoras Giedrius Premeneckas, išminavimo operaciją vykdys iki lapkričio 14 dienos.

Operacija vyksta Prancūzijos šiaurinėje dalyje esančioje ir su Lamanšo sąsiauriu besiribojančioje Somme upės baseino įlankoje. Tai istorinio Prancūzijos šiaurėje esančio  regiono – Normandijos pakrantė, kurioje Antrojo pasaulinio karo metu vyko aktyvūs kariniai veiksmai.

Laivai iki lapkričio 7 dienos čia jau surado tris minas, jos bus nukenksmintos iki operacijos pabaigos.

Išminavimo jūroje operaciją ,,French Hodops“ rengiama  kasmet po du kartus per metus. Jos metu, siekiant užtikrinti jūrų navigacijos saugumą, vykdomi sprogmenų, likusių jūroje nuo II pasaulinio karo laikų, paieškos ir nukenksminimo darbai.

G.Premeneckas NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginiui vadovus iki  šių metų  pabaigos. Šiuo metu jam pavaldūs Lietuvos karinių Karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivas ,,Jotvingis“ (N42) bei šeši priešmininiai laivai: „Crocus“ (Belgija), „Flaming“ (Lenkija), „Datteln“ (Vokietija), „Talivaldis“ (Latvija), „Sakala“ (Estija), Zierikzee“ (Nyderlandai).

Šis junginys šiaurės Europos vandenyse vykdo išminavimo operacijas, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose ir pratybose. Junginio laivai taip pat gali būti panaudoti, jei reikėtų reaguoti į krizes. 

Laivus NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginiui skiria  skiria NATO jūrinės valstybės. Junginiui rotacijos pagrindu 6-12 mėn. laikotarpiui vadovauja vis kitos NATO valstybės atstovas.

NATO, priešmininis laivas, French Hodops, išminavimo operacija, Jotvingis, Giedrius Premeneckas, Normandija, French Hodops, priešmininiai laivai, Crocus, Flaming, Datteln, Talivaldis, Sakala,  Zierikzee, NATO jūrų pajėgos, 

Tarptautinėse pratybose Baltijos jūroje Lietuvos vadovaujamas NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės junginys aptiko keturias kovines minas.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, jūros dugne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų gulinčios minos aptiktos per rugsėjo 1-11 dienomis Šiaurinėje Baltijos jūros dalyje ir Suomijos teritoriniuose vandenyse vykusias pratybas „Šiaurės krantai 2014“.

Mokymuose dalyvavo daugiau nei 50 įvairaus tipo karinių laivų, tarp kurių ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Dzūkas“, dešimt orlaivių ir 3 tūkst. karių, sudarę Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų vienetus iš 14 šalių.

Pratybose NATO laivų junginio sudėtyje esantys laivai ir dar du pratybų tikslais prie NATO laivų junginio priskirti Vokietijos ir Lenkijos priešmininės kovos laivai vykdė tam tikro jūros rajono išminavimo operaciją.

Mokymų metu laivai ieškojo padėtų penkių mokomųjų jūrinių minų, bet aptiko ir keturias laivybai realią grėsmę kėlusias Antrojo pasaulinio karo laikų minas.

Karinės pratybos „Šiaurės krantai 2014“ – tai kasmetinėse didelio masto tarptautinės NATO ir Europos Sąjungos šalių pajėgų karinės pratybos, kuriose dalyvauja jūrų, oro, sausumos ir specialių pajėgų kariniai vienetai.

Šiais metais pratybas organizavo Suomijos karinės jūrų pajėgos.

Nuo šių metų rugpjūčio 7 dienos NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės junginiui vadovauja Lietuvos karininkas komandoras Giedrius Premeneckas.

Šis junginys, kuris kartu yra ir NATO greito reagavimo pajėgų dalis, šiuo metu dislokuotas Baltijos jūros regione siekiant stiprinti saugumą jūroje ir užtikrinti NATO sąjungininkų solidarumą ir įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.