– Priklausomybė nuo nosies purškalo. Skamba neįtikėtinai, bet tai iš tikrųjų veikia?
– Įtikėtina. Ir tai nėra reta situacija, su kuria mes susiduriame ir dėl kurios mums tenka papildomai gydyti pacientus. Netgi kartais skiriame drastiškesnį – chirurginį –gydymo būdą. Drįsčiau paprieštarauti liaudies išminčiai, kad gydoma ar negydoma sloga praeina arba per savaitę, arba per septynias dienas. Čia tokia santykinė tiesa. Pacientai labai skirtingi. Ir iš tikrųjų mes gydome ne ligą, o patį pacientą. Mums labai svarbu, kaip dažnai jis serga, kokių turi gretutinių patologijų, ar tikrai peršalimo ligos ir sloga yra iššūkis jo organizmui. Jeigu taip, tai be abejo, jis nuo pirmų slogos dienų eis į vaistinę ir norės sau pagelbėti. Ir nieko blogo nėra, jei jis nuėjęs nusipirks kvėpavimą palengvinančių lašų. Ant pakuotė rašoma, kad tai yra medicininės paskirties vaistas. Ne papildas, ne vandenėlis. Tai yra vaistas. O kiekvienas vaistas turi savo gydymo trukmę, laiką ir dažnį, ko, beje, pacientai neskaito, nepasidomi. Purškia per dažnai, kad justų komfortą, nekamuotų nosies užgulimas. Ir kai jau yra komforto zona, tas pripratimas vystosi.
– O kaip pasireiškia ta priklausomybė? Minėjote, kad gali prireikti net chirurginės intervencijos?
– Pažeidžiama pati nosies gleivinė. Ji taip jau sukurta, kad gerai funkcionuoja esant tam tikroms sąlygoms. Turi įtakos ir nosies plaukelių veikla, pH – daugelis dalykų, ko pacientas visai nežino. Kai mes lašiname tuos lašus ar purškiame purškalą, mes pažeidžiame tą natūralų apsauginį gleivinės barjerą. Išsiderina pusiausvyra, vystosi gleivinės pakenkimas ir tuo pačiu pripratimas.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– Minėjote, kad gydoma ar negydoma sloga praeina per savaitę. Tai gal kartais užtenka palaukti, kol ta nosis išsivarvės ir nebūtina naudoti purškalų ar lašų. Kaip atskirti, kada reikia vaistų, kada galima išsiversti ir be jų? Juk dažniausiai slogos daugelis nelaiko liga ir neina pas gydytoją, priešingai, nei pradėjus kosėti.
– Neina, nes niekas netraktuoja, kad sloga yra rimta liga. Bet vėlgi pacientas pacientui nelygu. Tie, kurie suslogavę nekreipia į tai dėmesio, mano, kad užteks tris dienas arbatą pagerti ir praeis, tikrai neis pas gydytoją. Bet yra tokių, kurie turi lėtinių ligų, pvz., serga bronchine astma, cukralige, kas imuninę sistemą padaro netobulą. Ir jis žino, kad jam kiekvienas peršalimas baigiasi komplikacijomis arba sloga labai ilgai tęsiasi, kas pablogina gyvenimo kokybę. Aišku, toks žmogus nuo pirmos dienos pradės gydytis.
– Kaip įvardintumėte, kas yra dažnas peršalimas?
– Virusų yra be galo daug. Atšalus orams tikrai padaugėja peršalimo ligų. Ir nebūtinai tik sloga. Ji tik gal viena iš dažniausiai pasireiškiančių peršalus. Juk virusinei infekcijai specifinio gydymo nėra. Jei karščiuoja, pasilieka namuose, geria karščiavimą mažinančius vaistus. Jei skauda gerklę, čiulpia pastiles nuo skausmo ir uždegimo. Jei varva nosis, lašina lašus.
Ką reiškia sirgti dažnai?! Kiekvienam individualu, pats pacientas jaučia, ar kartą per mėnesį, ar kartą per tris mėnesis peršalus jam jau reikia susirūpinti, kad jam tai nebūdinga.
Turime tradicinę kvalifikaciją, kas yra ūminės, ir kas yra lėtinės ligos. Jeigu ji užsitęsia iki trijų mėnesių, čia yra ūminė liga. Ji atėjo, mes ją pagydom ir atsisveikinam. O lėtinė liga kaip linksmieji kalniukai – turi pagerėjimo ir paūmėjimo periodus. Lėtinės ligos vargina dažniau nei tris mėnesius per metus. Arba turi tą pasikartojantį pobūdį.
Kiekvienas vaistas turi savo gydymo trukmę, laiką ir dažnį, ko, beje, pacientai neskaito, nepasidomi.
– Grįžkime prie tos temos apie priklausomybę nuo nosies purškalų. Kaip žmogui suvokti, ar jis turi tokią priklausomybę? Kiti sako, kad purkšiu tiek, kol padės.
– Tas, kol padės, turi kitą medalio pusę. Svarbu paskaityti instrukciją, jei nurodyta, kad purkšti, pavyzdžiui, penkias dienas, dukart per dieną po du įpurškimus, to limito viršyti negalima. Priešingu atveju, reikėtų sunerimti, kad ne taip tvarkosi kažkas ir kreiptis į medikus: ar tai šeimos gydytoją, ar nosies, ausų gerklės ligų specialistą. Kartais užtenka net ir patarimo telefonu ar pakeisti vaistus, kad išvengtume tos negrįžtamos situacijos, dėl kurios mes kartais ir operuojame pacientus. Svarbu nepamirši, kad vaistas nėra maistas.
