Gegužę įsigaliojus griežtesnei išankstinių skrydžių tvarkai, privačių lėktuvų pilotai jaučiasi pakirptais sparnais.
„Aviacinė bendruomenė, aišku, yra šokiruota ir pasipiktinusi, kadangi įvesti papildomi reikalavimai. Piloto darbas ir taip yra sunkus. Ir pasiruošimas skrydžiui, ir darbas prieš skrydį pailgėja daugiau negu dviem valandomis“, – kalbėjo Lietuvos lėktuvų savininkų ir pilotų asociacijos prezidentas Benas Laurinaitis.
Pagal naują tvarką pilotai turi pateikti informaciją apie orlaivio operatorių, užsakovą, savininką, keleivius, tuomet informacija vertinama.
„Mes esame nepatenkinti tokias reikalavimais ir norime, kad ši tvarka būtų atšaukta“, – pareiškė B. Laurinaitis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pilotų asociacijos prezidentas sako, kad naujoji tvarka gadina Lietuvos įvaizdį užsienio šalims.
„Lygiai taip pat užsienio pilotai, kolegos iš kitų asociacijų yra pasipiktinę. Sako, Benai, kur mes esame? Iš tikrųjų reprezentuojame save kaip kokią politinę valstybę. Tikrai tas problemas, kurios yra deklaruojamos, galima spręsti kitais būdais, neuždedant naštos ant paties piloto“, – savo nuomonę išreiškė B. Laurinaitis.
Privačių lėktuvų pilotai sako, kad sugriežtinta tvarka yra perteklinė ir atbaido į šalį norinčius atvykti verslininkus.
Anksčiau skrydžio planą pavykdavo gauti per kelias sekundes. Pavasarį pakeitus tvarką leidimo skristi reikėjo laukti parą. Pilotams pasipiktinus, laukimas sumažėjo iki dviejų valandų.
„Realybę pamatėme gana niūrią. O iš tikrųjų įsigaliojus naujajai atvykimo į tarptautinius Lietuvos oro uostus tvarkai, mes turime situaciją, kai pilotas, norintis patekti į vieną iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilnių, Kauną arba Palangą, turi pildyti papildomas formas, iš esmės pateikti tuos pačius duomenis, kurie ir taip yra pateikiami skrydžio planuose“, – teigė Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis.
Mes turime dar vieną popierizmą, kuris nekuria pridėtinės vertės, bet kainuoja šiek tiek nervų, šiek tiek pinigų ir labai daug laiko.
Pilotai sako, kad sugriežtinimai trukdo Lietuvos pilotų darbą. Be to, nepadeda įgyvendinti pagrindinio savo tikslo – užkardyti sankcijų apėjimo.
„Kiek patys pilotai pasakoja, iš esmės niekas netikrina, kiek tos deklaracijos yra teisingos ar tvarkingos. Tiesiog mes turime dar vieną popierizmą, kuris nekuria pridėtinės vertės, bet kainuoja šiek tiek nervų, šiek tiek pinigų ir labai daug laiko“, – sakė A. Gražulis.
„Jeigu atskrenda kažkoks įtartinas orlaivis, valstybės institucijos, oro navigacija gauna skrydžio planus prieš skrydį. Ir jeigu viena valstybinė institucija nesikeičia informacija su kita, nesidalina ja ar tyčia, ar netyčia jos negauna, tai neturi būti papildoma našta pilotams“, – aiškino B. Laurinaitis.
Lietuvos oro uostų atstovas spaudai su tuo nesutinka. Sako, kad esant tokiai geopolitinei situacijai, kokia yra dabar, griežta tvarka yra būtina.
„Labai gerai vertiname šitą tvarką, nes nuo to laiko, kada ji įsigaliojo, nuo gegužės 9 dienos, mes turėjome daugiau nei 1,3 tūkst. užpildytų prašymų išankstiniams skrydžiams. Ir verta paminėti, kad trylikai iš jų buvo nesuteikti leidimai leistis Vilniaus, Kauno arba Palangos oro uostuose“, – komentavo Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovas Marius Zelenius.
Lėktuvai oro uostuose negalėjo leistis dėl skirtingų priežasčių.
„Dalis skrydžių neįvyko dėl to, nes buvo užfiksuota, jog orlaiviai galimai priklauso sankcijų sąrašui. Tada dalis skrydžių neįvyko dėl to, kad nebuvo suteikti Lietuvos transporto saugos agentūros leidimai. Taip pat dalis skrydžių nebuvo vykdomi dėl to, kad oro uostas neturėjo operacinio pajėgumo – fiziškai negalėjo priimti, nebuvo tiek lėktuvo stovėjimo vietų, kiek norėjo jų atskristi“, – kalbėjo M. Zelenius.
Ši tvarka netaikoma reguliariems skrydžiams ir tiems orlaiviams, kurie dėl techninių priežasčių turi skubiai leistis Lietuvos oro uostuose.
