Demonstrantai užplūdo Kanberos gatves ir galiausiai susitelkė prie parlamento. Kai kurie mojavo raudona Australijos prekinių laivų vėliava, siejama su „suverenių piliečių“ judėjimu, kurio šalininkai teigia, kad nacionaliniai įstatymai jiems negalioja.

Protestuotojai, kurių daugelis atsivedė vaikų, mitingavo laikydami plakatus su šūkiais „Kovokite už savo laisvę ir teises“, „Laisvę Australijai, laisvę dabar“ ir „Ne priverstiniams vaistams“. Daugelyje buvo pavaizduotas perbrauktas švirkštas.

Policijos vertinimais, demonstrantų susirinko iki 10 000. Teisėsaugos atstovas sakė, kad dauguma protestuotojų „elgėsi gerai“.

Pareigūnai sulaikė tris žmones, įskaitant vyrą, pikapu prasiveržusį per kelio užtvarą. Kiti du buvo sulaikyti už viešosios tvarkos trikdymą..

Australija skelbia, kad 94 proc. šalies gyventojų nuo 16 metų amžiaus yra paskiepyti mažiausiai dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis.

Skiepijimas yra savanoriškas, bet reikalaujama, kad privalomai pasiskiepytų į šalį atvykstantys žmonės, taip pat dirbantys padidintos rizikos srityse, pavyzdžiui, globojantys senyvus žmones.

Kai kurios Australijos valstijos, pavyzdžiui, Naujasis Pietų Velsas, pradėjo švelninti tvarką, reikalaujančią pateikti skiepų pažymėjimą lankantis baruose, restoranuose ar parduotuvėse.

Protestuojantieji šiandien pasisako apie dalykus, kurie jiems labai rūpi.

Premjeras Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas), iki gegužės vidurio turintis paskelbti visuotinius rinkimus, ragino protestuotojus veikti taikiai.

Tačiau Australijos lyderis sakė suprantąs jų susirūpinimą ir pabrėžė, kad daugeliu atvejų už skiepijimo reglamentavimą atsakingos valstijos, o ne federalinė vyriausybė.

„Laisva šalis“

„Šiandien mano žinia jiems – kad Australija yra laisva šalis ir kad jie turi teisę protestuoti. Prašyčiau jų daryti tai taikiai ir pagarbiai“, – žurnalistams sakė S. Morrisonas, kai buvo paklaustas apie demonstracijas.

„Protestuojantieji šiandien pasisako apie dalykus, kurie jiems labai rūpi“, – pridūrė premjeras.

S. Morrisonas pabrėžė, kad federalinė vyriausybė pasisako už privalomą skiepijimąsi tik asmenims, kurių darbas yra susijęs su senyvų ar neįgalių žmonių priežiūra, taip pat dirbantiems didelės medicininės rizikos srityse.

„Visi kiti įpareigojimai, susiję su vakcinomis, yra vienašališkai įvesti valstijų vyriausybių, – pridūrė premjeras. – Taigi, suprantu jų susirūpinimą dėl šių dalykų.“

Privalomos vakcinacijos priešininkų demonstracijos taip pat vyko prie Naujosios Zelandijos parlamento Velingtone. Šeštadienį protestai vyko per smarkų lietų, bet policijos ir demonstrantų susirėmimų nebuvo užfiksuota.

Naujoje Zelandijoje dauguma protestų buvo taikūs, bet policija ketvirtadienį sulaikė 122 žmones ir naudojo paprikinį purškalą, malšindama grumtynes. Vis dėlto vėliau teisėsauga vengė tramdyti demonstrantus jėga.

Pastaruoju metu pasaulio dėmesys buvo sutelktas į didelius sunkvežimių vairuotojų protestus Kanadoje. Šie užblokavo vieną svarbų tiltą, jungiantį Kanadą ir Jungtines Valstijas, nepaisydami penktadienį vakare teisėjo paskelbtą nurodymą išsiskirstyti.

Penktadienį tūkstančiai žmonių taip pat važiavo Paryžiaus link, tikėdamiesi paralyžiuoti eismą Prancūzijos sostinėje, protestuodami prieš vakcinacijos nuo COVID-19 taisykles.

Vakcinacija bus privaloma visiems suaugusiems, išskyrus nėščias moteris ir tuos, kuriems taikoma medicininė išimtis. Po kovo vidurio, kai baigsis „įvadinis etapas“ mėginantiems išsisukti nuo skiepų gali grėsti baudos iki 3 600 eurų.

Prezidentas Aleksandras Van der Bellenas pasirašė įstatymą po to, kai parlamentas jį priėmė, pranešė jo biuras. Įstatymas įsigalios sekmadienį, kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo.

Dešimtys tūkstančių žmonių reguliariai protestavo prieš privalomą skiepijimą nuo lapkričio, kai apie šią priemonę buvo paskelbta. Tačiau ji turi platų politinį palaikymą – jai pritaria visos partijos, išskyrus kraštutinius dešiniuosius.

Šiuo metu 69 proc. Austrijos gyventojų turi pažymas, patvirtinančias, kad jie yra visiškai apsaugoti nuo COVID-19, įskaitant ir stiprinamąją dozę tiems, kurie buvo paskiepyti daugiau nei prieš šešis mėnesius.

Austrijoje, turinčioje 9 mln. gyventojų, iki šiol nuo COVID-19 mirė daugiau nei 14 tūkst. žmonių, ir buvo registruota beveik 2 mln. užsikrėtimo atvejų.

Kaip ir kitur, dėl omikron atmainos pastarosiomis savaitėmis infekcijų skaičius sparčiai didėjo, tačiau ligoninės kol kas neperkrautos.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 pasaulyje yra reta priemonė, tokią tvarką yra įsivedę Ekvadoras, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Indonezija ir Mikronezija.

Policijos vertinimu, daugiau nei 7 500 mitinguotojų išėjo į Diuseldorfo gatves, nors tikėtasi 3 500 dalyvių.

Regensburge prieš taikomas pandemijos suvaldymo priemones protestavo 2 300 žmonių, o kontrprotestuotojai bandė sutrukdyti eitynes. Trys kontrprotestuotojai buvo sulaikyti, o vienas suimtas, nes įžeidinėjo ir užpuolė policijos pareigūnus.

Policija taip pat pranešė, kad daugiau nei 1 000 žmonių dalyvavo taikiose demonstracijose Štutgarte ir Ofenbache.

Štutgarte demonstrantai sustojo prie visuomeninio transliuotojo SWR pastato ir išreiškė nepasitenkinimą tuo, kaip žiniasklaida nušviečia pandemiją, ir kaltino ją meluojant. Žurnalistų sąjunga sukritikavo protestą ir užtikrino, kad SWR praneša objektyvias naujienas, o žiniasklaida yra nepriklausoma.

Į protestą prieš suvaržymus Freiburge susirinko 5 500 žmonių, o valdžios vykdomą politiką palaikė 2 000 kontrprotestuotojų.

Hamburge vyko trys protestai prieš COVID-19 suvaržymus, kuriuose dalyvavo apie 5 000 žmonių.

Demonstracijos taip pat vyko Chemnice, Leipcige, Dresdene, Erfurte, Ansbache ir Šverine.

„Aš pamenu, kai buvo pirminis projektų variantas, kai buvo diskutuojama dėl daugiau grupių, buvo klausimas, kodėl jų nėra daugiau. (...) Tada taip ir pasakiau, kad pradžioje pasižiūrėkime, kokią turime politinę valią ir koks yra pas mus požiūris į šitą klausimą. Parlamentas tą požiūrį išreiškė, dirbam toliau“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.

„Ką tik sužinojau tą naujieną, tai yra tokia politinė valia“, – pridūrė ministras.

Ketvirtadienį Seimas neįteisino privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo. Pataisas palaikė tik valdantieji, prieš buvo visų opozicinių frakcijų nariai.

A. Dulkys pabrėžė ir toliau manantis, kad siūlymas įvesti privalomą skiepijimą buvo logiškas.

Na, Lietuva yra tarp tų, kur aptarėme, išdiskutavome, pasitikrinom politinę valią ir dabar tiesiog turėsime žiūrėti, kaip valdyti pandemiją.

„Kai kuriose šalyse tie sprendimai buvo įgyvendinti, kai kur irgi buvo kalbėta, bet sprendimai nepriimti. Na, Lietuva yra tarp tų, kur aptarėme, išdiskutavome, pasitikrinom politinę valią ir dabar tiesiog turėsime žiūrėti, kaip valdyti pandemiją“, – kalbėjo ministras.

Jis teigė neatmetantis galimybės, kad prie šio klausimo bus grįžta ateityje.

Vėliau Seime A. Dulkys nurodė, kad neįvedus privalomo skiepijimo, naujų papildomų apsaugos, prevencijos priemonių dėl viruso plitimo medikams ir socialiniams darbuotojams nenumatoma.

„Man atrodo, dabar tų priemonių – respiratoriai, darbo organizavimas, testavimasis, testavimasis kasdien tų, kas turėjo sąlytį su sergančiaisiais ir t. t. – visi šitie elementai veikia. Įstatymas buvo kuriamas labiau kaip ilgalaikė tendencija, matymas, kad žmonės, kurie dirba su padidintos rizikos žmonėmis, kad būtų papildomas aspektas“, – teigė jis.

Nauji testavimo, izoliacijos algoritmai

Sveikatos apsaugos ministras taip pat teigė, kad „šiandien arba rytoj“ bus pristatyti nauji testavimo algoritmai svarbiausiems viešojo sektoriaus darbuotojams.

„Taip, kaip mes turime specializuotus algoritmus sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams, švietimo darbuotojams, tai įvairių kritinių tarnybų darbuotojams taip pat numatysime kitokį izoliavimosi, testavimosi ritmą, kuris palengvintų mobiliųjų punktų apkrovimą, bet galėtume užtikrinti testavimą ir pandemijos valdymą“, – kalbėjo ministras.

J. Kalinsko / BNS nuotr.

Jis pabrėžė, kad tai yra susiję su dažnesniu greitųjų antigeno testų naudojimu turėjus artimą sąlytį su sergančiuoju.

Pasak A. Dulkio, augant sergamumui šalyje, ir toliau pagrindiniu kriterijumi išlieka reanimacijos lovų užimtumas.

Sveikatos apsaugos ministras anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.

Praėjusią parą nustatyti 7057 nauji COVID-19 atvejai. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, jis daugiau nei 800 atvejų viršijo trečiadienį fiksuotą rekordą.

Už privalomus skiepus balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 53, dešimt susilaikė.

Pataisas palaikė tik valdantieji, prieš buvo visų opozicinių frakcijų nariai.

„Siūlyčiau kiekvieną dieną atsivertus kasdieninę statistiką pažiūrėti, kiek mirusių ir gulinčių reanimacijoje žmonių buvo skiepyti. Turėtumėt gėdos“, – po balsavimo sakė Ingrida Šimonytė.

Taip ji reagavo į „valstiečių“ frakcijos nario Dainiaus Kepenio teiginius, kad vakcinacija neturi reikšmingos įtakos užkertant kelią COVID-19.

„Tie žmonės, kurie kiekvieną dieną mato, kas darosi po skiepo, kurie žino, kad po žeme guli 4680 žmonių su skiepu, jie tą supranta, ką daro, ir jie tikrai nebenori būti tos pasaulinės mafijos sąmokslo aukomis“, – kalbėjo D. Kepenis.

Tie žmonės, kurie kiekvieną dieną mato, kas darosi po skiepo, kurie žino, kad po žeme guli 4680 žmonių su skiepu, jie tą supranta, ką daro, ir jie tikrai nebenori būti tos pasaulinės mafijos sąmokslo aukomis.

Statistikos departamento duomenimis, nuo pandemijos pradžios pilnai paskiepyti nuo COVID-19 mirė 704 žmonės.

„Turime naudoti visą kompleksą priemonių užtikrinat kaip galima mažesnį ligos, viruso plitimą“, – prieš balsavimą sakė Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Kiekviena gyvybė yra verta Seimo narių pastangų imtis priemonių. Jei nesiimame priemonių, patys iš dalies turime prisiimti atsakomybę už kiekvieną mirtį“, – teigė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad labai svarbu, jog medikai galėtų savo darbą dirbti ramiai ir sklandžiai, kad patirtų riziką kuo mažiau rizikų.

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis sakė, kad įstatymo pataisos skaldo visuomenę, politikus ir yra nereikalingas. Jo duomenimis, tik apie 1 proc. gydytojų, kurie tiesiogiai dirba su pacientais, yra nepasiskiepiję nuo COVID-19.

„Mūsų visa ugnis nukreipta į tą visuomenės dalį, kuri yra sąmoninga ir padeda kovoti su COVID-19“, – sakė jis.

Pakeitimą inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.

Įstatymo projekte siūlyta, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną, tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.

Privalomą skiepijimą norėta įvesti asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.

Išimtis dėl privalomų skiepų norėta taikyti darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai būtų negalėję dirbti kontaktiniu būdu. Jei darbo pobūdis būtų leidęs, jie būtų galėję dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – būtų perkelti į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.

Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys būtų galėjęs nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Pataisų kritikai tvirtino, kad pandemijos valdymo politika turi remtis pasitikėjimu, o ne prievarta.

Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos nario Aido Gedvilo, tokiais siūlymais valdantieji siekia tik jiems žinomų tikslų, kurie niekaip nesusiję su pandemijos valdymu.

„Kaip jau tapo įprasta, pataisas bandoma prastumti skubos tvarka, be gilesnės analizės ir nevykstant jokios diskusijos. Seimo Sveikatos reikalų komitete nebuvo atsakyta į svarbius medikų bendruomenės iškeltus klausimus. Lietuvos medikai yra aktyviausiai vakcinacijos procese dalyvaujanti visuomenės grupė, būtent jie apie virusą žino daugiausiai, tačiau ir jiems nėra aiškūs priverstinio skiepijimo motyvai. Suprasdamas šios situacijos svarbą ir norėdamas, kad žmonės išgirstų medikų, teisininkų nuomonę Seime suorganizavau spaudos konferenciją“, – teigia Seimo narys A. Gedvilas.

Kaip praneša Darbo partijos informacijos centras, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas pritaria, kad toks siūlymas – skubotas, o tokį skiepijimą vadina prievartiniu.

„Medikai ir šiaip skiepijasi. Nerimą kelia sankcijos – nepamatuotos, pavyzdžiui, nušalinimas nuo darbo. Nušalindami nuo darbo griauname pačią sveikatos sistemą, nes nušalinus kolegą kitas turės dirbti už du. Seimo Sveikatos reikalų komitete negavome jokių atsakymų į medicininius klausimus.

Medikai ir šiaip skiepijasi. Nerimą kelia sankcijos – nepamatuotos, pavyzdžiui, nušalinimas nuo darbo.

Pirmiausia, visur teigiama apie kontraindikacijų sąrašą – jo nėra, jis nepateiktas. Nėra informacijos apie hibridinio imuniteto antikūnų titrus, kurie vis labiau aptariami mokslo visuomenėje. Pats svarbiausias dalykas – meduolio ir rykštės principas. Mes konstatuojame, kad šiuos Vyriausybės veiksmus, su tokiu skubotu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pritarimu, neatsakius į klausimus, galima vadinti mobingu prieš sveikatos sistemos darbuotojus arba valstybės smurtu prieš juos“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, kad tai – medicininiai, ne politiniai klausimai, ir neatsižvelgus į medikų pastabas bei klausimus, įstatymo priėmimas bus skubotas.

Europos teisininkų asociacijos narė ir atstovė Lietuvai advokatė Jūratė Šlitė teigia, kad darbdaviui, atleidusiam ar nušalinusiam nuo darbo specialistą, grėstų teisinė atsakomybė, o darbo funkcijų nebus kam vykdyti.

„Vakcinacija negali būti specialisto nušalinimo priežastis ar pagrindas. Tokia situacija gali didinti pacientų nepasitikėjimą sveikatos sistema. Siūlomas teisinis reguliavimas gali lemti daugiau žalos negu naudos“, - pastebi advokatė.

Pasak Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Aldonos Baublytės, 95 proc. medicinos darbuotojų yra pasiskiepiję, o 85 proc. jau yra gavę palaikomąją vakciną. Ji pritaria, kad šis Vyriausybės siūlymas stumiamas skubos tvarka ir yra pavėluotas.

„Vietoj to, kad padėkotų medikams už tokį sunkų darbą pastaraisiais metais, Vyriausybė juos įvaro į kampą. Tokiais savo veiksmais valdantieji savomis rankomis sugriaus ką tik atsigavusią sveikatos sistemą, o nukentės nuo to, žinoma, paprasti žmonės“, – sako Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Jis pabrėžia, kad būtina įsiklausyti į specialistų, medikų nuomonę, kurie šioje situacijoje nusimano daugiau nei politikai. Politikas apgailestauja, kad kol kas valdantieji girdi tik patys save.

Pataisas inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.

Vyriausybė siūlo nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.

Privalomas skiepijimas būtų įvestas asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.

Numatyta, kad pakeitimai įsigaliotų vasario 14 dieną.

Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalėtų dirbti kontaktiniu būdu. Jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.

Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Pataisų kritikai tvirtina, kad pandemijos valdymo politika turi remtis pasitikėjimu, o ne prievarta.

„Pas mus nėra pasirinkimo laisvės. Pagalvokite, kokia pasirinkimo laisvė, jeigu aplinkiniais keliais tu priverstas? Man tie skiepai nelabai patinka, bet aš dirbu ofise ir turėjau skiepytis, nes kitaip reikėtų išeiti iš darbo. Dabar reikės trečiuoju privalomai skiepytis, nes jis privalomas. Tai kaip yra pasirinkimas? Aš persirgęs ir į tai niekas nežiūri. Ir tas galimybių pasas... Dukart skiepijausi, o galimybių pasas galioja tik septynis mėnesius. O pradžioje gi kalbėta buvo ne taip“, – priekaištavo vienas gyventojas.

Kita gyventoja prakalbo apie privalomų skiepų medikams reikalingumą.

„Aš už, kad pacientų neužkrėstų“, – sakė ji ir pridūrė, kad ir mokytojus derėtų skiepyti privalomai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Manau, kad nereikėtų daryti tokio priverstinio pasirinkimo“, – teigė viena moteris, bet pripažino, kad jaustųsi saugiau, jei žinotų, kad gydytojas, pas kurį lankosi, yra pasiskiepijęs.

„Yra saugiau, tu žinai, kad jie yra paskiepyti, jau tavęs nebeužkrės. O dėl tų, kurie nesiskiepija, reikėtų gerai pagalvoti. Per daug negaliu komentuoti, nes kiekvienas žmogus yra kaip žmogus ir jis pats sprendžia, kas jam yra geriau. Tas priverstinis automatiškai atbaido žmogų. Manau, kad ir taip daug yra pasiskiepijusių, dėl to, kad kitaip dirbti negalėtų“, – pridūrė ji.

Dar viena moteris taip pat pasisakė prieš privalomą skiepijimą.

Ką pagausite gatvėje, tą ir skiepykite – toks pasiūlymas.

„Turėtų būti kiekvieno pasirinkimas. Aš nesu skeptiškai nusistačiusi nei prieš vieną, nei prieš kitą pusę, bet man atrodo, kad turėtų būti kiekvieno žmogaus pasirinkimas“, – tikino moteris.

Ji tvirtino nesijaučianti blogai, jei lankosi pas nepasiskiepijusį gydytoją.

„Aš pati naudoju visas apsaugos priemones, kad neužsikrėsčiau. Taip, gydytojai dirba tokioje vietoje, kur kaip ir atrodo, reikėtų, bet man nebūtų didelio skirtumo – pati stengčiausi apsisaugoti. Nebent jeigu dirbi su vyresnio amžiaus žmonėmis, tada, man atrodo, galbūt taip, nes tada galbūt keli pavojų vyresniems žmonėms. Tada, manau, reikėtų pasiskiepyti“, – šnekėjo gyventoja.

„Mes pasiskiepiję, jokių pretenzijų“, – kalbėjo pensininkų pora.

Abu tvirtino, kad medikams pasiskiepyti turėtų būti privaloma.

„Visi turi pasiskiepyti, kaip čia dabar? Geriau būtų, kad visi žmonės savanoriškai pasiskiepytų, ir būtų saugu – save saugotų ir visus kitus“, – teigė pensininkai.

„Privalomai reikėtų visiems, kurie neserga“, – komentavo viena moteris.

„Ką pagausite gatvėje, tą ir skiepykite – toks pasiūlymas“, – juokavo kitas kalbintas vyras.

Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė – 14.

Privaloma vakcinacija būtų įvesta asmenims, teikiantiems paslaugas sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose teikiantiems valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas bei į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.

Numatoma, kad, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios, darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Išimtis numatyta tiems darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Taip pat tiems darbuotojams, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Šios įstatymo pataisos sukėlė dalies opozicijos atstovų pasipiktinimą.

„Svarstome projektą, kuris pažeidžia mūsų tarptautinius įsipareigojus, pažeidžia gydytojų ir kai kurių svarbių specialybių žmonių orumą ir kėsinasi į kūno neliečiamybę. Daugelis tų žmonių, kuriems šiandien jūs, valdantieji, ketinate nustatyti privalomą vakcinaciją, apie virusus, ligas ir imunitetą žino daugiau nei didžioji dalis Seimo narių iš viso supras“, – Seimo posėdyje frakcijos vardu kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narė Asta Kubilienė.

„Didžioji jų dalis, apie 85 proc., yra pasiskiepiję trimis vakcinų dozėmis ir, nepaisant to, ši valdančioji dauguma imasi būtent tokio neadekvataus žingsnio“, – pridūrė ji.

Didžioji jų dalis, apie 85 proc., yra pasiskiepiję trimis vakcinų dozėmis ir, nepaisant to, ši valdančioji dauguma imasi būtent tokio neadekvataus žingsnio.

Politikė akcentavo, kad reiktų pasitikėti medikų kompetencija ir leisti spręsti jiems patiems, pagal jų turimas ekspertines žinias ir pagal jų sąžinę.

Panašios pozicijos laikėsi ir Darbo partijos frakcijos Seime atstovas Mindaugas Puidokas.

„Pasaulis renkasi gyventi su virusu, Lietuva suka prievartos keliu. Seimo valdančioji dauguma nori įteisinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą – privalomą Lietuvos medikų ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19. Ar Konstitucija Lietuvoje jau nustojo galioti?“, – Seimo posėdyje piktinosi M. Puidokas.

„Mūsų Konstitucija aiškiai sako, kad asmens neliečiamumo teisė negali būti apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, o ką jau kalbėti apie ekstremalią situaciją ar karantiną“, – pabrėžė jis.

A. Kubilienei ir M. Puidokui antrino ir Darbo partijos frakcijos Seime narys Aidas Gedvilas.

„Neišvengiamai kyla klausimas, ar politikai, siekiantys įteisinti privalomą vakcinavimą, kažką daugiau žino už medikus, ar jie siekia neviešųjų ir tik politinių tikslų ignoruodami pervargusius medikus“, – akcentavo jis.

Seimas dėl šio įstatymo projekto ketvirtadienį priėmimo stadijoje ketina balsuoti dar kartą. Numatoma, kad Seimui šiuos pakeitimus priėmus, reikalavimas įsigaliotų vasario 14 dieną.