Ketvirtadienį Seimas patvirtino vadinamąją šauktinių reformą, už ją balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo trys, 14 susilaikė.

„Valstiečių“ frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad frakcija susilaikė dėl pataisų, nes mano, kad šaukimo išplėtimas ir visuotinis šaukimas yra per ankstyvi, juoba, kad Lietuva krašto apsaugoje vykdo daug kitų brangių projektų. Anot jo, apie visuotinį šaukimą reikėtų kalbėti po penkerių–dešimties metų.

Konservatorius Paulius Saudargas tvirtino, kad pakeitimai būtini, jie yra subalansuoti, o numatytos išimtys – korektiškos.

„Neplečiant šito rezervo, nesuprantu, kaip mes galime ką nors atgrasyti“, – pabrėžė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nauja įstatymo redakcija leidžia derinti profesionalę kariuomenę su šaukimu.

„Vienas iš svarbiausių dalykų šiame įstatyme yra tai, kad turime principą, kuris galioja visiems, nesvarbu, iš kokios šeimos tu kilęs, nesvarbu, kas tavo tėvai, nesvarbu, kas tu esi, tau galioja ta pati pareiga. Ir, tiesą sakant, tose visuomenėse, kur tai taikoma, tai yra labai labai puiki mokykla jaunuoliams, puikus socialinis liftas, kaip žinome iš Izraelio pavyzdžio, tai dar puikus ir modernios ekonomikos pagrindas“, – sakė ji.

Pagal priimtus pakeitimus, atlikti karo tarnybą bus šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys tą padaryti galėtų nuo 18 iki 39 metų.

Pagal priimtas pataisas, 17 metų sulaukę vaikinai privalės ne vėliau kaip per vieną mėnesį susisiekti su karo prievolę administruojančia krašto apsaugos sistemos institucija ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis ryšiams palaikyti – elektroninio pašto adresą, faktinės gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį.

Į karo prievolininkų sąrašą patekę 17-mečiai privalės pasitikrinti sveikatą, ir jeigu ji bus tinkama, tarnauti jie eis tik sulaukę 18 metų.

Įstatymas taip pat numato galimybę tarnybą atlikti tiems, kas nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali būti pašaukti. Dėl jų tarnybos trukmės ir formos nuspręs kariuomenės vadas.

Svarstant pakeitimus daug diskusijų sukėlė klausimai dėl galimybės atidėti tarnybą studijuojant aukštojoje mokykloje.

Krašto apsaugos ministerija yra siūliusi, kad studijavimas nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą, tačiau tam nebuvo pritarta.

Vaikinams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, vieną kartą vienam studijų laikotarpiui galės būti atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka.

Be to, Seimas ketvirtadienį pritarė Laisvės frakcijos narių siūlymui, kad studentams po trumpųjų, bakalauro ir magistrantūros studijų būtų galimybė atidėti tarnybą dar devynis mėnesius, per juos asmenys turėtų galimybę ruoštis stojimui į aukštesnės pakopos studijas.

Šiam siūlymui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė.

Pasak komiteto, susidarytų situacija, kad į tarnybą nebūtų šaukiami specialybes įgiję karo prievolininkai, taip pat tie, kurie po studijų baigimo netęsia aukštesnės pakopos studijų, o ir siūlomas tarnybos atidėjimo laikotarpis NSGK nuomone – „akivaizdžiai per ilgas“.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti trijų, šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Seimas taip pat pailgino alternatyviosios tarnybos trukmę nuo dešimties iki 12 mėnesių.

Priimta reforma, jeigu ją pasirašys prezidentas, įsigalios etapais – nuo šių metų liepos iki 2026 metų pradžios.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra pabrėžęs, kad siūlomi pakeitimai nėra visuotinis privalomas šaukimas. Pasak jo, jie tik leis į karo tarnybą pakviesti daugiau jaunuolių.

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė pakeitimams, kurie numato, jog būtų didinamas šauktinių ribinis skaičius, jis siektų nuo 4240 iki 7040.

Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.

Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę paskelbta pernai vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį ir gruodį jiems pritarė Vyriausybė.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių.

Pagal naujausią projektą, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

„Dabartiniame geopolitiniame kontekste (...), manau, kad dabartinis karo prievolės įstatymo pakeitimo projektas ir tie pokyčiai, transformacija karo prievolėje yra su tuo susiję, kad mūsų jaunimas be visų žinių, kurias jie įgauna mokykloje, įgautų ir karybos žinių“, – pristatydamas reformą kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius.

Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys tą padaryti galėtų nuo 18 iki 39 metų.

Nors Krašto apsaugos ministerija siūlė, kad studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą, NSGK vis dėlto pritarė, jog ši išimtis liktų.

Pagal naujausią projekto variantą, vaikinams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, vieną kartą vienam studijų laikotarpiui galėtų būti atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka.

Naujoje įstatymo redakcijoje taip pat numatyta, kad į karo prievolininkų sąrašą pateks jau 17-mečiai, bus patikrinta jų sveikata, ir jeigu ji bus tinkama, tarnauti jie eis tik sulaukę 18 metų.

Tarp kitų siūlymų Seimo Švietimo ir mokslo komitetas prašė į tarnybos atidėjimo individualia tvarka straipsnį įtraukti išimtis, kurios leistų privalomąją tarnybą atidėti muzikantams ar šokėjams, kuriems yra suteiktas meno kūrėjo statusas, arba kurie dirba profesionaliojo scenos meno įstaigose, aukšto meistriškumo sportininkams.

Šiam bei kitiems Švietimo ir mokslo komiteto siūlymams Seimas nepritarė. NSGK narys Valdas Rakutis patikino, jog tai nereiškia, kad išimtys minėtiems asmenims negalios. Pasak, parlamentaro, dėl jų tarnybos individuliai spręs speciali komisija.

„Bus speciali komisija, kuri nagrinės kiekvieno gyvenimo atvejį ir galės būti padaroma išimtis“, – kalbėjo konservatorius Paulius Saudargas.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti trijų, šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Pataisomis taip pat siekiama sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turėtų pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręstų kariuomenės vadas.

„Esminis dalykas, kurį noriu pabrėžti – mažinamos išimtys, kurios buvo pakankamai gausios, netarnauti Lietuvos kariuomenėje, nepatekti į šaukiamųjų sąrašus“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rengęs minėtą reformą.

Tai nėra visuotinis privalomas šaukimas. Tai yra ribinių skaičių didinimas, galimybių atlikti karinę tarnybą didinimas ir išimčių mažinimas.

„Tai nėra visuotinis privalomas šaukimas. Tai yra ribinių skaičių didinimas, galimybių atlikti karinę tarnybą didinimas ir išimčių mažinimas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Seimas antradienį taip pat po pateikimo pritarė Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimams, jie numato, jog būtų dindimas šauktinių ribinis skaičius, jis siektų nuo 4240 iki 7040.

Be to, alternatyviosios tarnybos trukmę siūloma ilginti nuo dešimties iki 12 mėnesių.

NSGK siūlo, kad naujoji įstatymo redakcija įsigaliotų 2026 metais.

Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.

Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę paskelbta pernai vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį ir gruodį jiems pritarė Vyriausybė.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių.