„Viena turbūt akivaizdu, kad Stepukonis turėjo ilgametę lošimo patirtį ir jo lošimas tikrai nepanašėjo į pramoginį lošimą – tai buvo labai intensyvus, daugiau panašus į probleminį arba patologinį lošimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys.

Anot jo, tarnyba atlieka tikrinimą dėl Š. Stepukonio ir lošimų bendrovės „Olympic“ veiksmų, susijusių su dingusiomis lėšomis. Daugiau detalių dėl atliekamo tyrimo jis  teigė atskleisti negalintis.

Tai buvo labai intensyvus, daugiau panašus į probleminį arba patologinį lošimą.

V. Daukšys sako, kad Š. Stepukonis lošė maždaug penkerius metus.

„Pagal mūsų duomenis, maždaug penki (metai – BNS) ir daugiau (...) Lošimas buvo panašus į probleminį arba patologinį, ten sumos būna įvairios, tas lošimas paprastai, kuris atitinka tokius požymius, jis yra nuolatinis, vyksta kiekvieną dieną“, – teigė V. Daukšys.

Tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo kontroliuojantis Europos prokuroras Darius Karčinskas pirmadienį teigė, kad Š. Stepukonis tiek Lietuvoje, tiek Estijoje veikiančiose lošimo bendrovėse, pralošė didžiąją dalį pasisavintų pinigų – daugiau nei 20 mln. eurų, tiksli suma dar yra nustatinėjama.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

„BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo. Kitu ieškiniu „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje „En Efficiency“ Š. Stepukoniui bei vertybinių popierių prekybos platformai „Interactive Brokers“ pateikė dar vieną – 5,48 mln. eurų ieškinį.