Praeitis persipins su dabartimi

„Kauniečiai myli savo miestą. Tikiu, kad nauja muziejaus ekspozicija paskatins dar geriau jį suprasti. Išskirtinumas slypi kaunietiškoje kasdienybėje, pasakojimuose. Mums svarbi istorija, joje susipinančios dabartis bei ateitis, mūsų šaknys ir šių dienų Kauno augimas. Tai bus tikras miesto pažinimo centras“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Muziejus naująja Rotušės ekspozicija skatins inovatyviai žvelgti į Kauno raidą bei susiformavusį kaunietišką savitumą, atskleis ir nagrinės dabartinį miesto vystymąsi. Atnaujintose erdvėse lankytojai taps ne vien stebėtojais, bet ir dalyviais, įsitraukdami į diskusijas, reikšdami asmeninę nuomonę, dalindamiesi pasakojimais.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Ekspozicijos sukūrimo ir įrengimo konkursą 2020 m. laimėjo architektų studija „Processoffice“, parengusi ir rotušės pastato pritaikymo muziejaus funkcijai projektą.

„Mūsų ekspozicijos koncepcija išsiskiria šiuolaikiniu požiūriu į istoriją, miesto kultūros supratimą. Tuo pat metu ji išryškina dabar Kaune vykstančius pokyčius. Pasirinkta dinamiška tradicinių ir inovatyvių eksponavimo būdų bei elementų raiška skatina aktyvų lankytojų įsitraukimą.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Taip pat labai svarbu, kad vadovaujamės universalaus dizaino principais, konsultuojamės su įvairių poreikių lankytojais, siekdami ekspoziciją pritaikyti kuo platesniam lankytojų ratui“, – sakė Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.

Pasitelkė inovatyvius sprendimus

Ekspozicija apims maždaug tūkstančio kvadratinių metrų plotą. Ji rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su Kauno miesto muziejininkais ir kitų sričių profesionalais: kino režisieriumi, architektais, istorikais, sociologais, informacinių technologijų specialistais.

Autoriai daro prielaidą, kad miestas – tarpdisciplininis objektas. Jame persipina ir atsispindi įvairūs procesai, gyventojų tarpusavio santykiai, susiduria skirtingos kultūros, žmones ir miestą jungia genius loci (lot. „vietos dvasios“) apraiškos. Atsispiriant nuo Kauno istorijos, kviečiama pažinti autentiškas čia gyvenusių žmonių patirtis, skirtingus laikotarpius vienijančias idėjas ir problematiką.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Šiai Kauno miesto muziejaus ekspozicijai specialiai sukurtas skaitmeninis vedlys. Jis leis pažintį su Kaunu pratęsti ir už Rotušės ribų. Lankytojai savo išmaniuosiuose įrenginiuose žymėsis juos dominančias istorijas, tyrinės miestą išbandydami muziejininkų paruoštus maršrutus.

Atidarymas numatytas jau šiemet

„Šiuo metu įgyvendiname paskutinį ekspozicijos rengimo etapą – intensyviai dirbame kurdami galutinę stendų formą ir turinį. Jau esame parengę tekstus, atrinkę eksponatus, gaminame kitus ekspozicinius objektus ir ruošiamės ekspozicijos įrengimui rotušėje“, – teigė Kauno miesto muziejaus inovacijų vadovė Justina Dziakevičienė.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Pasak jos, Kaunas iki šiol neturėjo miestą ir jo istoriją nuosekliai pristatančios šiuolaikiškos ekspozicijos. Atnaujintos ir patrauklios erdvės, inovatyvūs sprendimai, įkvepiantys pasakojimai ir galimybės patiems atrasti bei tyrinėti miesto paslaptis taps nauju traukos šaltiniu. Tikimasi, kad tai pritrauks įvairaus amžiaus smalsuolių, o lankytojų skaičius patrigubės.

Kauno rotušės rūsyje bei antrame aukšte suplanuotos interaktyvios ekspozicijos erdvės, naujai įrengtoje palėpės paviljono erdvėje intensyviai planuojamos muziejaus ir jo partnerių parodos. Žmonėms su judėjimo negalia pasitarnaus naujai sumontuotas liftas.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Įsitraukti į miesto pažinimą kvies nauja edukacinė ir renginių programa, jaukiai pailsėti – kavinė. Į Rotušę sugrįš ir santuokų ceremonijos, Turizmo informacijos centras, suvenyrų parduotuvė.

Miesto „Baltąją gulbę“ kauniečiams ir miesto svečiams planuojama atverti dar šių metų vasarą. Į atnaujintas erdves Kauno miesto muziejus ketina sugrįžti su atnaujintu prekės ženklu, vizualiniu identitetu.

Architektų biurai „Processoffice“ ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ skelbia užbaigę darbą ir įgyvendinę Latvijos meno muziejaus rekonstrukcijos projektą Rygoje.

Atidarys Latvijos nepriklausomybės dieną

Lietuvių architektų biuras „Processoffice“ tarptautinį architektūros konkursą rekonstruoti Latvijos meno muziejų laimėjo 2010-aisiais. 2011–2012 m. projektas rengtas ir derintas, dar dvejų metų prireikė, kad architektų komandos vizija taptų realybe. Šiuo metu muziejaus pastatas jau baigtas ir oficialiai atidarytas bus gegužės 4 d., Latvijos nepriklausomybės dieną.

„Džiaugiamės, kad aplinkybės klostėsi palankiai, ir mums pavyko įgyvendinti savo sumanymus. Nekantraujame pamatyti muziejų su lankytojais ir net 40 tūkst. jame planuojamų eksponuoti meno kūrinių“, – sako „Processoffice“ architektas Vytautas Biekša. Anot jo, didžiausias projekto iššūkis buvo užtikrinti sklandų proceso dalyvių darbą. Įgyvendinant muziejaus rekonstrukcijos projektą pasitelkta itin daug statybos, restauravimo, inžinerinių tinklų ir technologijų specialistų. Latvijos žiniasklaidoje skelbiama, kad muziejaus rekonstrukcijos projektas kainavo daugiau kaip 30 mln. eurų.

Sulaukė pirmo įvertinimo

Nors rekonstruotas muziejus dar neveikia, Latvijos publika jau turėjo progą susipažinti su statinio architektūra. Praėjusių metų gruodį surengtos atvirų durų dienos. Per jas leista apžiūrėti naują pastatą, kuriame dar nebuvo įkurta ekspozicija.

Muziejaus administracijos atstovų teigimu, pastato atvirų durų dienos sulaukė apgulties: jose apsilankė daugiau kaip 125 tūkst. žmonių, norėdami pirmieji pamatyti statinį, lankytojai buvo priversti kantriai laukti nusidriekusiose eilėse.

Dar viena gera žinia projekto architektų komandą pasiekė kovo 11 d., tądien projektas, nurungęs daugiau kaip 90 dalyvių laimėjo Latvijos metų statinio didįjį prizą.

Rekonstruotas pirmasis Baltijos šalių muziejus

Pastatas, kurio rekonstrukcijos projektą sukūrė „Processoffice ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ architektai, pastatytas 1905 m. Tai pirmasis meno muziejaus pastatas Baltijos šalyse, statytas tikslingai muziejaus reikmėms. Architekto Vilhelmo Neimanio sukurtas statinys yra vienas svarbiausių Latvijos architektūros paminklų.

Kaip skelbė pastatui rekonstruoti surengto architektūros konkurso komisija, lietuviai architektai pademonstravo unikalų ir jautrų požiūrį: projekte senasis pastatas traktuojamas kaip vertybė, jame kiekvienam kvadratiniam metrui skiriamas didžiulis dėmesys.

Architektų idėja šiuolaikinį muziejaus priestatą paslėpti po žeme ir į jį perkelti muziejaus archyvų, restauracijos dirbtuves bei pagalbines patalpas, o pagrindiniame istoriniame pastate įkurti ekspozicijų erdves, buvo pergalinga. Rygos miesto architektas Janis Dripė lietuvių pasiūlytą „amfiteatrą“ permatomu stogu, per kurį matomi užkulisiniai muziejaus procesai, pavadino „auksiniais naujojo muziejaus pastato paveikslo rėmais “.

Nacionalinio Latvijos meno muziejaus architektų komandą sudaro „Processoffice“ architektai: Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Giedrius Špogis, Ježi Stankevič, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė, Giedrė Datenytė, Mantas Petraitis, Sandra Dumčiūtė, Povilas Marozas, Sandra Šlepikaitė ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ architektai: Andrius Skiezgelas, Gilma Teodora Gylytė, Rasa Mizaraitė.