Nors šios, didžiausią šalies gyventojų pasitikėjimą turinčios, profesijos atstovai yra visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, tačiau pagrindinė šventė šį kartą rengiama Kaune.

Po Nepriklausomybės atkūrimo ugniagesiai savo profesinę šventę mini 30-ą kartą.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai užgesino per 2600 gaisrų, atliko 4 tūkst. gelbėjimo darbų, gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėjo 159 žmones. Svarbiausia Lietuvos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos misija – teikti pagalbą gyventojams. Žmonių pasitikėjimą ugniagesiai gelbėtojai neabejotinai pelnė sunkiu ir pavojingu  darbu.

Šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje prasidėjusi šventė prieš vidurdienį persikėlė į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

Į jį ugniagesiai gelbėtojai atžygiavo su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestru, o sodelyje šventinė eisena pasitikta Kovos varpų kariljono koncertu.

Vidurdienį prasidėjo iškilmingas minėjimas, skirtas ugniagesių gelbėtojų profesinei šventei.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Minėjimo metu tylos minute  pagerbti žuvę ugniagesiai gelbėtojai, padėtos gėlės prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo, vyko ugniagesių priesaikos ceremonija, už sąžiningą ir nepriekaištingą tarnybą ir išgelbėtas gyvybes  įteikti apdovanojimai geriausiems šalies ugniagesiams gelbėtojams.

Ugniagesius gelbėtojus sveikino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius ir kiti svečiai.

„Didžiuojamės už jūsų atsidavimą, už tai, kad esate stiprūs fiziškai, išoriškai, bet ir už vidinę stiprybę, atliekant sunkiausią ir kilniausią misiją - gelbstint žmonių gyvybes. Dėkoju už prevencinį darbą mokyti žmones gyventi saugiai. Vieno žmogaus auka per gaisrą yra daug. Turime padaryti, kad to nebūtų. Nors žuvusiųjų per gaisrus skaičius mažėja, tačiau dar yra ką nuveikti“, – susirinkusius sveikino ministrė A. Bilotaitė.

Ministrė išsakė lūkestį, kad nepaisant nuosekliai didėjančių atlyginimų ugniagesiams-gelbėtojams, jie ir toliau augs. Išlieka siekis tarnybas aprūpinti moderniausia technika, kad ugniagesiai-gelbėtojai jaustųsi saugūs ir užtikrinti gelbėdami žmones.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Belinkint visokeriopos sėkmės, negalime nepasidžiaugti visuomenės pasitikėjimu jumis. Linkiu, kad vykdydami pareigas nepamirštumėte savo ir savo artimųjų saugumo. Artimui pagalba – Dievo garbė“, – ugniagesių devizu sveikinimo kalbą baigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius S. Greičius.

Į šventę atvykusiems kauniečiams ir miesto svečiams pristatyta ugniagesių gelbėtojų gaisrinė ir gelbėjimo technika, gaisrų gesinimo ir išvykimo krepšys.

„Mes dar tik kursantai, realiuose gaisruose nedalyvaujame, bet jau labai norisi save išbandyti. Darbas įdomus ir sunkus, bet kai pagalvoju, kad padedu žmonėms, viską atperka“, – Valdo Adamkaus gimnazijos 6-tokams pasakojo kursantas.

Už civilinę saugą atsakinga tarnybos specialistė vaikams pasakojo savo darbo dieną, kad ji atsakinga už priešgaisrinę saugą naujai statomuose objektuose, ragino užduoti vaikus dominančius klausimus.

„Teko mokytis Gedimino technikos universitete. Ar apsimoka būti ugniagesiu? Algą moka“, – juokdamasi atsakinėjo vaikams.

Vaikai turėjo progos pasimatuoti ir ugniagesių-gelbėtojų aprangą, kuri kartu su su slėgto oro balionu gali sverti ir 18 kg – su tokio svorio ekipuote gelbėtojai eina į gaisrą. 

O štai prie civilinės saugos palapinės vaikus labiausiai domino išvykimo krepšys įvykus ekstremaliai situacijai – trijų dienų rinkinio vienam žmogui svoris apie 15 kg.

Taip pat visi kviečiami paragauti šiauliečių ugniagesių verdamos košės.

Šiandien visoje šalyje vyksta Atvirų durų diena gaisrinėse, ugniagesių rikiuotės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai gegužės 7 d., 12 val., Buivydžių Šv. Jurgio parapijoje dalyvaus iškilmingose mišiose, skirtose Šv. Florijono relikvijos garbei.

Šis unikalus relikvijorius į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atgabentas XVIII a. pabaigoje. 2022 m. Šv. Florijono relikvijos buvo perduotos Bažnytinio paveldo muziejui. Atlikus apžiūrą ir renovaciją relikvijos grąžintos į Buivydžių parapiją.

„Kasdien rizikuodami savo gyvybe ir sveikata Jūs gesinate gaisrus, skubate į eismo įvykius ir likviduojate avarijų padarinius. Dėkoju Jums už tai, linkiu stiprios sveikatos ir ištvermės. Ir kuo mažiau ekstremalių situacijų!“ – ugniagesių bendruomenę pasveikino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vidurdienį už ugniagesius gelbėtojus ir jų šeimas Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Po jų Katedros aikštėje vyks Šv. Florijono dienos minėjimas. Iškilmingoje rikiuotėje dalyvaus 200 pareigūnų, atvykusių iš įvairių Lietuvos miestų. Už sąžiningą ir nepriekaištingą tarnybą, išgelbėtas gyvybes ir pasiaukojantį darbą bus apdovanoti labiausiai nusipelnę ugniagesiai gelbėtojai.

Katedros aikštėje tylos minute bus pagerbtas žuvusiųjų Ukrainos ugniagesių atminimas. Prie šio akcijos prisijungs ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos ugniagesiai gelbėtojai. Aikštėje bus įrengta žuvusius ugniagesius simbolizuojanti šalmų ekspozicija.

Po šventinio minėjimo Katedros aikštėje įrengtoje ekspozicijoje gyventojai bus supažindinami, kaip pasirengti galimoms nelaimėms, kaip pasirūpinti gaisrine sauga. Taip pat vyks gaisrinės technikos ir įrangos pristatymas.

Specialiai įrengtose palapinėse gyventojams patars civilinės saugos ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai, ugniagesiai gelbėtojai, Bendrojo pagalbos centro, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos, Gaisrinių tyrimų centro pareigūnai ir darbuotojai.

Gyventojai galės sužinoti, kaip rengiami ugniagesiai gelbėtojai, kaip nelaimės atveju skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, kaip gesinti liepsnojantį aliejų, kurio jokiu būdu negalima gesinti vandeniu. Taip pat bus galima sužinoti, kaip veikia dūmų detektorius ir kur namuose jį būtina įsirengti.

Mažųjų renginio dalyvių lauks būsimųjų ugniagesių trasa, susitikimai su dviem bebriukais ugniagesiais.

Ugniagesiai gelbėtojai visus svečius ir dalyvius vaišins iš gaisrininkų kirvuko išvirta koše.

Šv. Florijono dieną ne tik sostinėje, bet ir šalyje bus aukojamos šv. Mišios už ugniagesius gelbėtojus, ugniagesiai rengs šventines rikiuotes, priims priesaikas, bus apdovanojami geriausi pareigūnai, o gaisrinėse vyks atvirų durų diena gyventojams.

Šiemet Lietuvoje kilo 4,8 tūkst. gaisrų, juose žuvo 33 žmonės – 14 mažiau nei pernai. Gaisrų ir žuvusiųjų juose mažėja kasmet, tai siejama su didesniu gyventojų atsakingumu, dūmų detektorių naudojimu, nuolat ugniagesių vykdomomis prevencinėmis akcijomis.

Pasveikino prezidentas

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos ugniagesius gelbėtojus Šv. Florijono – ugniagesių globėjo – dienos proga.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad šiemet Šv. Florijono dieną minime visai netoli nuo mūsų, Ukrainoje, liepsnojant naikinančiai karo ugniai. Karinės agresijos gaisras, įžiebtas Rusiją valdančio režimo, pasiglemžia vis daugiau niekuo dėtų žmonių gyvybių, naikina jų sveikatą ir turtą.

Tegul Jus visuose pavojuose sergsti šv. Florijonas. Būkite stiprūs ir ryžtingi, kai ateina metas gelbėti kitus. Būkite tie, kuriais mes galime pasikliauti.

„Tačiau Ukraina stipri. Tikiu, kad Ukraina atlaikys šį išmėginimą, ir patirtos nelaimės ją dar labiau sustiprins. Tai išmėginimas, kuris stiprina ir mus Lietuvoje. Mes pajutome, kad prireikus galime ateiti į pagalbą. Tačiau norėdami kuo daugiau padėti kitiems, pirmiausia patys turime būti stiprūs. Privalome tinkamai pasirūpinti savo saugumu“, – sakė prezidentas.

Kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovas pabrėžė, kad kaip Ukrainoje, taip ir Lietuvoje ugniagesiai turi vykdyti kilnią savo misiją tiek taikos, tiek, prireikus, ir karo metu. Kad ir kokie pavojai grėstų žmonėms, jie turi žinoti, kad visada galės pasikliauti ugniagesių pagalba. Prezidentas aukštai įvertino Lietuvos pareigūnų rūpinimąsi gyventojų saugumu – vien šiais metais jiems nuo žūties gaisruose ir kitose nelaimėse pavyko išgelbėti daugiau nei 130 žmonių.

„Dalies nelaimių, deja, nepavyksta išvengti, ir tai rodo, kad Lietuvos priešgaisrinės saugos sistema turi būti tobulinama. Būtina stiprinti ugniagesių gelbėtojų techninį aprūpinimą, daugiau remtis savanoryste. Turime pasiekti, kad pareigūnai, skubantys gelbėti kitų gyvybių, patys galėtų jaustis saugūs“, – pabrėžė šalies vadovas.

„Tegul Jus visuose pavojuose sergsti šv. Florijonas. Būkite stiprūs ir ryžtingi, kai ateina metas gelbėti kitus. Būkite tie, kuriais mes galime pasikliauti“, – sveikinimo kalboje sakė prezidentas G. Nausėda, linkėdamas Lietuvos ugniagesiams ir jų šeimoms daug laimės, sveikatos ir džiaugsmo.

Pagrindiniai Pasieniečių dienos šventiniai renginiai šiemet vyks Varėnoje. Šiame mieste yra įsikūrusi viena iš dviejų sieną su Baltarusija saugančių pasienio rinktinių.

Varėnos Vasario 16-osios gatvės pėsčiųjų alėjoje iki popietės veiks pasieniečio profesiją pristatanti ekspozicija.

Apie galimybes tapti VSAT pareigūnu pasakos Pasieniečių mokyklos atstovai. Bus galima apžiūrėti pasieniečių sraigtasparnį, mobilią dokumentų tikrinimo laboratoriją, pasieniečių ginkluotę, įrangą, transporto priemones, pabendrauti su kinologais ir pamatyti jų dresuojamus augintinius. Savo veiklą bei įrangą visuomenei demonstruos ir VSAT Branduolinio saugumo kompetencijos centro pasieniečiai.

Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už pasieniečių bus aukojamos Šv. Mišios, Varėnos Vasario 16-osios gatvės pėsčiųjų alėjoje vyks ceremonialas, jo metu skambės sveikinimai, bus įteikti apdovanojimai pasižymėjusiems VSAT pareigūnams.

Pasieniečių dienos ištakos irgi siekia tarpukario Lietuvos laikus. Pirmąkart ši profesinė šventė paminėta 1922-aisiais.

Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei ir juo įteisino birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę.

1999 metais Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir VSAT bei jos padaliniuose profesinė šventė vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.

VSAT priklauso vidaus reikalų sistemai ir kontroliuoja, kad Šengeno sutarties valstybių išorės sienos saugumas atitiktų griežčiausius reikalavimus. Lietuvos, Šengeno erdvės narės,  pasieniečių pagrindinė misija – saugoti valstybės sieną, garantuojant visuomenės ir valstybės saugumą, teisėtą asmenų patekimą ir laisvą judėjimą Šengeno erdvėje.

Strateginis VSAT veiklos tikslas – integruotas ES išorės sienų valdymas.

Lietuvos valstybės sienos ilgis – 1763 kilometrai. Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja beveik 6 proc. Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos – 1070 kilometrų.

Pastaruoju metu išaugus neteisėtų migrantų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Pasieniečiams padeda pajėgos iš Viešojo  saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų.

Valstybės vadovų sveikinimai

Valstybės vadovai antradienį sveikina pasieniečius profesinės dienos proga.

„Kasdieniu darbu Jūs kuriate saugesnę Lietuvą. Pastarojo metu įvykiai – pandemija, situacija Baltarusijos pasienio ruože – patvirtino, kad kiekvieno iš Jūsų profesionalumas ir atsidavimas darbui padeda susidoroti su iššūkiais bei leidžia valdyti situaciją. Vertinu Jūsų indėlį ir prisiimtą atsakomybę tarnauti savo šaliai“, – sveikinime teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Sveikinu Jus Pasieniečių dienos proga. Dėkoju už pastangas stiprinant ir užtikrinant nacionalinį saugumą bei linkiu stiprybės ir sėkmės tolesnėje veikloje. Būkite saugūs ir sveiki“ – sveikindama teigia Seimo Pirmininkė.

Pasieniečius sveikina ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Kasdieniu darbu Jūs kuriate saugesnę Lietuvą.

„Kiekvienas Jūsų atliekate itin svarbią misiją, užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą. Tiek mūsų istorija, tiek dabartinės realijos liudija, kad prarasti laisvę galima labai greitai. Dėkoju Jums visiems už tai, kad atsakingai reaguojate į kiekvieną potencialią grėsmę“, – sako I. Šimonytė.

Pasieniečių dienos ištakos siekia tarpukario Lietuvos laikus. Pirmąkart ši profesinė šventė paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei ir juo įteisino birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę.

1999 metais Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei jos padaliniuose profesinė šventė vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.

Pasak jo, dauguma gaisrų vis dar kyla ir dėl to, jog gyventojai neskiria pakankamo dėmesio apsaugai tiek dėl savo gyvenimo būdo, tiek dėl to, jog patys nepajėgia įsirengti detektorių, nors šie yra privalomi dar nuo 2018 metų.

„Su apgailestavimu turime pasakyti, kad  ypatingai pandemijos laikotarpiu turbūt daug vyresnio amžiaus žmonių liko mažiau lankomi, prižiūrimi. Tad noriu paviešinti – jei matote, kad šalia jūsų gyvena kaimynai, kurie nesvarbu dėl kokių priežasčių neturi įsirengę dūmų detektorių, informuokite mūsų tarnybą, artimiausią padalinį. Mes atvyksime, sumontuosime“, – spaudos konferencijoje sakė ugniagesių vadas.

Anot jo, 90 proc. gaisruose žuvusių asmenų „dūmų detektorius bent jau būtų išgelbėjęs, prižadinęs, jie būtų galėję išeiti iš degančios patalpos“.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai 2019 metais prevenciškai lankėsi daugiau nei 100 tūkst. namų ūkių, konsultavo gyventojus, įrengė ir tikrino dūmų detektorių kokybę.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dūmų detektorių dar neturi apie 40 proc. šalies gyventojų. Anot jos, kasmet kyla 10 tūkst. gaisrų, o žūstančiųjų skaičius auga – pernai jų buvo 95, nors žūčių padėtų išvengti būtent šios apsaugos priemonės.

Dūmų detektoriaus turėjimas yra galimybė išsaugoti savo ir savo artimųjų gyvybę.

„Dūmų detektoriaus turėjimas yra galimybė išsaugoti savo ir savo artimųjų gyvybę“, – sakė ministrė.

Ministrės teigimu, gaisrų priežastys susijusios su žalingais įpročiais, neatsargiu elgesiu, bei ragino įsitraukti savivaldybes, socialinius, vaiko teisių apsaugos darbuotojus.

Jos nuomone, didelį gaisrų ir žuvusių juose skaičių lėmė ir COVID-19 pandemija.

„Pandemija įtakojo tai, kad mūsų ugniagesiai gelbėtojai jei anksčiau aplankydavo apie 100 tūkst. būstų, pažiūrėdavo, ar yra saugios sąlygos, ar yra detektorius, dėl pandemijos būstų buvo aplankyta tik apie 9 tūkstančius“, – kalbėjo ministrė.

Iš ryto Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios, po jų gyventojai priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų kiemuose turės galimybę susipažinti su gaisrų prevencijos priemonėmis ir ugniagesio gelbėtojo profesija bei apžiūrėti ugniagesių gaisrinę ir gelbėjimo techniką.

Vidurdienį Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-ojoje komandoje prisieks tarnybą pradedantys ugniagesiai gelbėtojai.

Vėliau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius apdovanos geriausius pareigūnus ir darbuotojus.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 135 žmones, užgesino per 3470 gaisrų ir atliko beveik 4300 gelbėjimo darbų.

„Lietuvos policijai teko patirti visko, bet šiandien galime didžiuotis modernia ir šiuolaikiška institucija, kuria pasitiki absoliuti dauguma gyventojų. Atskiras padėkos žodis Jums – už svarų indėlį šaliai kovojant su koronaviruso pandemija, taip pat už nuolatinę pagalbą kitoms tarnyboms ir institucijoms, siekiant pagrindinio tikslo – ginti, saugoti ir visokeriopai padėti mūsų visuomenei, mūsų žmonėms“, – sakė premjeras.

Susitikime dalyvavo Lietuvos policijos, šalies apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, taip pat Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, Lietuvos policijos mokyklos, Lietuvos kelių policijos tarnybos, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadovai. Policijos pareigūnus artėjančios šventės proga pasveikino ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Susitikime aptarti artėjantys Seimo rinkimai ir pareigūnų darbo organizavimas jų metu. Didelis dėmesys skirtas Lietuvos policijos darbui 2022 metais – numatoma, kad ji veiks kaip vienas juridinis asmuo, o jos veikla teritorijose bus organizuojama 5 apygardų principu – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Aptartas specializuotų policijos įstaigų funkcijų centralizavimas, kitos darbinės aktualijos.

Misija, reikalaujanti empatijos ir nuoširdaus atsidavimo. Vien Kaune šį darbą atlieka daugiau kaip pusė tūkstančio specialistų. Rugsėjo 27-oji – geriausia proga metuose ištarti jiems: „Ačiū!“ Socialinių darbuotojų dienos proga Kaunas savo herojams dovanoja savaitės renginių ciklą.

Motyvuoja žmonių pokyčiai

„Darbas socialinių paslaugų sferoje išties sunkus, bet įdomus ir prasmingas. Socialinio darbuotojo specialybę mokytis, o vėliau ir dirbti pasirinkau tikslingai. Kiekviena diena mūsų darbe – nenuspėjama. Neretai tenka reaguoti, padėti tiesiog čia ir dabar, bet pokyčiai atperka viską. Palaipsniui su žmonėmis užsimezga emocinis ryšys, pradedi sirgti už tas šeimas, už kiekvieną, kad ir mažiausią jų pastangą bei pokytį“ – pasakoja Kauno socialinių paslaugų centre pagalbą šeimoms teikianti Edita Ablačinskienė.

Socialinės srities darbuotojai nuolat bendrauja su rizikos grupėje esančiais asmenimis, nustato pavienių žmonių ar šeimų poreikius socialinei paramai bei paslaugoms gauti, teikia išvadas dėl jų skyrimo. Nusprendus, kad pagalba reikalinga, ji startuoja vos per kelias dienas ir toliau teikiama reguliariai, pagal iš anksto suderintą poreikį su paslaugų gavėju.

Pagalba užtikrinant fiziologinius žmogaus poreikius – tik dalis plataus paslaugų spektro. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbią funkciją tarpininkaujant su socialinę paramą teikiančiomis įstaigomis.

„Sunkumus patiriantys žmonės dažnai negali objektyviai įvertinti, kokioje sudėtingoje situacijoje yra atsidūrę ir nemoka priimti jiems reikiamos pagalbos, o neretai apie tokias galimybes nesusimąsto arba net nebūna girdėję. Mūsų darbas – ne gailėti, o empatiškai ir objektyviai įvertinus situaciją, parodyti visus įrankius, su kuriais sudėtingą laikotarpį ar konkrečias problemas įveikti ženkliai lengviau. Džiugu, kad su kiekvienais metais mūsų šalyje požiūris į socialinį darbą kinta teigiama linkme ir žmonės pagalbą priima vis atviriau“, – tęsė E. Ablačinskienė.

Įvairiapusiškas rūpestis kiekvienam

„Socialinio darbuotojo profesija man pasirodė tinkamiausia savęs realizacijos forma. Nors bene kasdien susiduriu su klientų savarankiškumo ir motyvacijos palaikymo iššūkiais, labiausiai į priekį veda ilgainiui atsirandančios žmonių šypsenos ir geras žodis“, – pasakojo Dainavos dienos globos centro užimtumo specialistė Snieguolė Draučiūnaitė.

Garbaus amžiaus senjorai, vieniši žmonės, nepritekliuje esančios šeimos bei sveikatos sutrikimų turintys asmenys išlieka pagrindiniais socialinių paslaugų gavėjais. Jiems yra užtikrinamas gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas į namus: pasirūpinama sveikata ir asmenine higiena, aprūpinama maistu ir medikamentais, organizuojamos įvairios veiklos ir pagalba dienos centruose, vertinamos galimybės gauti įvairiapusišką socialinę paramą.

Darbas socialinių paslaugų sferoje išties sunkus, bet įdomus ir prasmingas.

Su garbaus amžiaus žmonėmis daugiausia dirbanti D. Draučiūnaitė pasakoja kiekvieną dieną pradedanti nuo kruopštaus pasiruošimo. Čia tenka pasitelkti ne tik organizacinius įgūdžius, bet ir kūrybiškumą.

Pagrindinė užduotis, anot pašnekovės, – sudominti ir įtraukti senjorus į užimtumo veiklas, kad jų dienos būtų įsimintinos ir prasmingos: „Pasitelkus komandinį darbą, Dienos centre sprendžiamos kiekvieno jų asmeninės problemos, o vyksta turiningi laisvalaikio užsiėmimai: proto mūšiai, rankdarbių dirbtuvėlės, meno terapijos, poezijos skaitymai, žaidimai grupėse, pokalbiai švietimo, psichologijos, sveiko senėjimo temomis.“

Nauji išbandymai per karantiną

Besitęsianti pandemija ir pavasarį visą šalį sukaustęs karantinas turėjo įtakos rizikos veiksnius patiriančioms šeimoms su vaikais. Ženkliai sumažėjus žmonių užimtumui, atitinkamai išaugo tikimybė, kad su priklausomybėmis kovojantys asmenys ims piktnaudžiauti alkoholiu ar kitais svaigalais, prastės jų emocinė būklė, galimai dažnės smurto atvejai šeimose. Šiems asmenims nuolat teikiamos konsultacijos, socialinės srities darbuotojai iki šiol reguliariai vyksta į jų namus.

„Per karantiną dirbome pilnu tempu, kad pasirūpintume sunkioje padėtyje atsidūrusiais žmonėmis. Privalėjome užtikrinti, kad jiems nestigtų maisto ir būtiniausių priemonių, nesijaustų vieniši ir kiekvieno individualios problemos būtų sprendžiamos. Mūsų akiratyje – apie penki šimtai šeimų ir virš pusantro tūkstančio senjorų, neįgaliųjų bei savarankiškai apsirūpinti negalinčių asmenų, kuriems pagalba buvo ir tebėra teikiama į namus kasdien“, – pasako Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.

Greta sveikinimų – renginių savaitė

„Drąsiai sakome: socialiniai darbuotojai – mūsų herojai. Ši diena yra geriausias momentas, kai galima jiems nuoširdžiai padėkoti už kasdienines pastangas ir pagalbą tiems, kam jos reikia labiausiai, už atsidavimą ir tą pasiaukojantį darbą karantino metu. Neabejoju, kad šiltų žodžių jie sulauks ir iš kauniečių, kuriems teikia pagalbą ir nuolat lanko.

Nebe pirmus metus greta padėkos kalbų socialiniams darbuotojams Kaunas siekia praskaidrinti jų kasdienę rutiną naujomis patirtimis. Šiemet pakvietėme juos atsikvėpti ir skirti šiek tiek laiko sau: pasimėgauti meditacija, jogos užsiėmimais ir netgi opera. Parengėme turiningas ekskursijas po Kauną, kurių maršrutai supažindins su gatvės meno kultūra ir unikalia Tarpukario modernizmo architektūra mūsų mieste“, –sveikindama socialinius darbuotojus profesinės dienos proga kalbėjo Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ligita Valalytė.

Solidus įvertinimas už pastangas

Šiemet savo dieną socialiniai darbuotojai Kauno mieste pasitinka išskirtinėmis nuotaikomis. Rugsėjo 17-ąją Kauno miesto socialinių paslaugų centras įgijo Europos socialinių paslaugų kokybės sistemos sertifikatą. Tai Europos reabilitacijos platformos iniciatyva, kuria siekiama prisidėti plėtojant socialinių paslaugų sektorių, užtikrinant kokybiškas paslaugas jų gavėjams ir pastarųjų integraciją į visuomenę bei geresnę gyvenimo kokybę.

„Tai ne tik solidus pripažinimas, bet ir motyvacija įstaigai dar stipriau pasitempti. Dėl šio tikslo intensyviai dirbta pastaruosius dvejus metus. Buvo vertinamas tiek įstaigos vadovybės bei darbuotojų, tiesiogiai teikiančių socialines paslaugas, darbas, tiek ir pačių paslaugų gavėjų progresas. Visi veikė kaip tikra komanda.

Teko ne kartą peržiūrėti veiklą iš naujo, įsivertinti, kaip ji būtų atliekama dar geriau. Visi dirbame dėl bendro tikslo – kokybiškiau, tiksliau atliepti žmonių poreikius ir padėti savo paslaugų gavėjams kuo labiau įsitvirtinti bendruomenėje. Džiugu, nes tai yra pirmoji Kauno įstaiga, įgijusi tokį svarbų sertifikatą, bylojantį, kad čia gaunamos paslaugos yra operatyvios, kokybiškos ir atliepiančios poreikius“, – džiaugėsi J. Baltaduonytė.

Projektas „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“ ženkliai prisidės toliau stiprinant specialistų kompetencijas, diegiant socialinių paslaugų kokybės sistemą atskirose įstaigose ir plačiau supažindinant visuomenę apie galimybes gauti reikiamą pagalbą. EQUASS kokybės sistemos sertifikatas suteikiamas tik įstaigoms, atitinkančioms aukščiausius socialinių paslaugų standartus.

G. Nausėdos teigimu, socialinis darbas keičia šeimų, vaikų, jaunuolių, neįgaliųjų, senjorų bei socialinę riziką patiriančiųjų gyvenimus, stiprina bendruomenes mieste ir kaime, augina visuomenę, praneša Prezidentūra.

„Jūs sąmoningai renkatės eiti ten, kur niekas neina, ir padedate tiems, kam to reikia labiausiai“ – reikšdamas padėką socialiniams darbuotojams sako prezidentas.

Lietuvoje socialinį darbą valstybės, savivaldybių įstaigose ir nevyriausybiniame sektoriuje dirba beveik 12 tūkstančių žmonių.

L. Kukuraitis: esate arčiausiai pažeidžiamų grupių

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sekmadienį pasveikino socialinių darbuotojų profesinę bendruomenę. Rugsėjo 27-ąją minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

Sveikindamas socialinius darbuotojus profesinės šventės proga, ministras pažymėjo, kad darbas su žmonėmis, jų savarankiškumo ugdymas yra pats prasmingiausias, bet kartu ir pats sunkiausias.

„Noriu padėkoti už titaniškas jūsų pastangas, kurias dedate kas dieną koronaviruso pandemijos metu. Buvote ir esate pirmosiose fronto linijose, arčiausiai pažeidžiamų žmonių grupių, esate tie, kurie neteisia, įkvepia drąsos ir pasitikėjimo, kai žmonėms to labiausiai reikia. Dėkoju už jūsų kompetenciją ir profesionalumą, už atidumą ir nešališką pagalbą mūsų visuomenės nariams“, – sakoma L. Kukuraičio sveikinime.

Buvote ir esate pirmosiose fronto linijose, arčiausiai pažeidžiamų žmonių grupių, esate tie, kurie neteisia, įkvepia drąsos ir pasitikėjimo, kai žmonėms to labiausiai reikia.

Ministras profesinėje darbuotojų kelionėje linki „visuomet prisiminti šv. Vincentą Paulietį, kurio dėka rugsėjo 27-oji yra paskelbta Lietuvos socialinių darbuotojų diena.“

„Šis istorinis asmuo savo veiklą skyrė vaikams, seneliams, sergantiems, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, nepasiturintiems ir neįgaliesiems dar tais laikais, kai apie gerovės valstybę niekas nekalbėjo ir nemąstė.

Dabartiniu laikotarpiu gerovės sąvoka turi kur kas platesnę prasmę, tačiau visos žmonių bendruomenės visais laikais turi sau priminti, kad atsigręžimas į kitą asmenį, empatija jam, pagalbos teikimas ir ugdymas ilguoju laikotarpiu atneša labai gražių rezultatų“, – akcentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras, atkreipdamas dėmesį, kad visuomenė pastebi ir labai vertina socialinių darbuotojų darbą.

Anot L. Kukuraičio, atlikus reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą paaiškėjo, kad 69 proc. respondentų socialinių darbuotojų veiklą vertina kaip labai naudingą arba naudingą visuomenei. „Tai liudija, kad jūsų pastangos mažais žingsneliais pasiekia tikslą, o jūsų ryšys su visuomenės nariais vis stiprėja. Linkiu toliau stiprinti profesinį vardą, rasti laiko sau, pasidžiaugti tuo, ką jau pasiekėte“, – sakoma ministro sveikinime.

Rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

Vaistininkai kasdien būna šalia tų, kurie sunegaluoja ar paprasčiausiai nori patarimo. Kasdien nepaisant aplinkybių likdami priekinėse fronto linijose jie vertina kiekvieną teigiamą motyvuojantį kliento atsiliepimą.

Pagrindinio šalies vaistinių tinklo valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, kad klientų įvertinimas vaistininkams labai svarbus. „Kiekvieną dieną dirbame dėl klientų, tam, kad jie jaustųsi geriau. Visą komandą motyvuoja teigiami klientų atsiliepimai, tai tik parodo, kad pažįstame savo klientus ir profesionalūs vaistininkų bei konsultantų patarimai, asortimentas, kainos yra būtent tai, kas atitinka klientų lūkesčius“, – sako I. Damulienė.

„Spinter Research“ atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad 13 proc. apklaustųjų bendrovės vaistininkus vertina puikiai, 25 proc. – labai gerai, 47 proc. – gerai.

Puikiai vaistininkus dažniau vertina moterys, aukščiausio išsimokslinimo grupės atstovai.  Labiausiai pozityviai „Eurovaistinę“ vertina 26–35 metų respondentai. Dažniausiai nuomonės neturi jaunimas – 18–25 metų apklausoje dalyvavę žmonės.

Pasak „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Lauros Bielskės, teigiami klientų atsiliepimai dažnai yra tai, kas motyvuoja vaistininkus dar labiau tobulėti, domėtis papildomai ir nesustoti. „Sulaukę klientų padėkų socialiniuose tinkluose, telefonu ar elektroniniu visada jomis dalinamės su vaistininkais, paskelbiame vidiniame įmonės intranete. Mums svarbu, kad vaistininkai žinotų, jog klientai vertina jų patarimus ir yra dėkingi. Džiaugiamės, kad klientai dažnai pasidalina savo teigiama patirtimi“, – sako komunikacijos vadovė.

„Eurovaistinės“ vaistininkai nuolat dalyvauja įvairiose mokymų programose, plečia ne tik farmacines žinias, bet ir klientų aptarnavimo, psichologijos. Kelerius metus iš eilės „Eurovaistinės“ vaistininkė tampa auksine vaistininke „Lietuvos vaistininko apdovanojimuose“.

Daugelis vaistininkų sako pažįstantys savo nuolatinius klientus, žinantys jų sveikatos problemas bei vartojamus vaistus. Tiesa, yra ir tokių klientų, kurie į vaistinę užsuka pasisveikinti su mylimais vaistininkais, pasikalbėti ir nurimti užklupus kokiai nors problemai.

Pagrindinė Pasieniečių dienos šventė vyks Panevėžyje – prie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros išsirikiuos VSAT vėliavų rikiuotė, vėliau vyks mišios ir rikiuotė, Laisvės aikštėje vyks iškilmingas šventinis ceremonialas, koncertas.

Po jo bus demonstruojama parodomoji kinologų su tarnybiniais šunimis programa.

Oficiali Pasieniečių dienos data – birželio 29-oji – Lietuvoje pirmą kartą buvo paminėta 1922-aisiais.

Lietuvos valstybės sienos ilgis – 1763 kilometrai.