Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad profesinis mokymas yra perspektyvus pasirinkimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį apsilankė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Kaune ir Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centre (VESK) Vilniuje. Šiuose centruose ministrė bendravo su mokiniais ir darbuotojais, su VESK vadovais aptarė profesinio mokymo plėtros galimybes.

„Profesinių mokyklų mokiniams labai naudinga tai, kad profesinis mokymas yra puikiai derinamas su praktika. Jie taip pat turi tokias pačias galimybes išvykti į „Erasmus“ mainų programas ir įgyti patirties užsienyje, kaip aukštųjų mokyklų studentai“, – pranešime cituojama J. Šiugždinienė.

Ministrė anksčiau trečiadienį kalbėjo, kad profesinis mokymas yra perspektyvus pasirinkimas.

Raginu, nes profesinis mokymas yra perspektyvus pasirinkimas, palaikykime ir aktyviai dalyvaukime.

„Kviečiu prisijungti, matau, kad mokyklos labai ruošiasi, supažindins su mokymosi erdvėmis, technine įranga, parodys, kaip rengiami reikalingiausi specialistai. Numatyta interaktyvių užsiėmimų. Raginu, nes profesinis mokymas yra perspektyvus pasirinkimas, palaikykime ir aktyviai dalyvaukime“, – trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė ministrė.

Penktadienį ir šeštadienį visos šalies profesinio mokymo įstaigos kviečia moksleivius, jų tėvus, mokytojus, kitą profesinę kvalifikaciją norinčius įgyti suaugusiuosius apsilankyti ir susipažinti su profesiniu mokymu.

Atvirų durų dienų metu profesinės mokyklos siūlys ir interaktyvių užsiėmimų. Lankytojai bus kviečiami pasigaminti maisto, išbandyti naują šukuoseną ar makiažą, sukonstruoti robotą, dalyvauti įvairiuose konkursuose.

Atvirų durų dienos vyks 44 šalies profesinio mokymo įstaigose.

Anot ministerijos, profesinis mokymas yra lankstus – greitai reaguoja į darbo rinkos poreikius, o jo teikiamomis galimybėmis pasinaudoti ir naujų praktinių įgūdžių įgyti gali kiekvienas.

Profesinio mokymo įstaigoje praktinis mokymas sudaro daugiau kaip du trečdalius mokymo programos.

Šių metų pagrindinio priėmimo į profesinio mokymo įstaigas vasaros etapas prasidės birželio 1 dieną. Prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 7 dienos.

Teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Šiemet valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų į profesinio mokymo įstaigas.

„Lyg ir žingsnis atgal“, – teigė ji antradienį Žinių radijui komentuodama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą pertvarką dėl privalomo mokinių pasiekimų vertinimo.

„Numatyta, kad pagrindinį išsilavinimą įgijęs asmuo, jeigu pasiekia patenkinamą lygį, gali tęsti vidurinį ugdymą gimnazijoje, jei pasiekia vadinamąjį slenkstinį lygį, jam bus garantuojamas vidurinis ugdymas su profesinio mokymo programa. Čia, sakyčiau, esminis pokytis, kuris mums kelia nerimą“, – tvirtino patarėja.

Pasak jos, dėl šio siūlymo Prezidentūra mato labai daug rizikų.

„Mano požiūriu, tai socialiai neteisingas ėjimas. (...) Turime nemažai tyrimų, kurie parodo, kad mokinių pasiekimai koreliuoja su mokinio socialiniu, ekonominiu, kultūriniu kontekstu. Su tuo, kokioje aplinkoje jis gyvena ir auga“, – teigė J. Urbanovič.

Nukreipiame į prastesnę kokybę ir uždedame, kad dar turi mokykis profesijos.

Anot jos, nauja tvarka lemtų, kad didelė dalis jaunuolių iš kaimiškų vietovių negalėtų rinktis, kur mokytis, o privalėtų įgyti profesinį išsilavinimą.

Patarėja pabrėžė, jog dabartinis profesinių mokyklų tinklas neužtikrina nei prieinamumo, nei ugdymo kokybės.

Jos duomenimis, 11-oje savivaldybių nėra nė vieno profesinio mokymo įstaigos filialo, apie 30 savivaldybių veikia du tokie filialai.

„Tai reiškia, kad pasiūlymų spektro neturime. (...) Taip pat reikia atkreipti į vidurinio ugdymo kokybę profesinėse mokyklose. Nukreipiame į prastesnę kokybę ir uždedame, kad dar turi mokykis profesijos“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Jos teigimu, šis ministerijos siūlymas taip pat kenkia profesinio mokymo įstaigų prestižui, mat nepažangius moksleivius nukreipiant į profesines mokyklas, pasakoma, kad šios ugdymo įstaigos skirtos tik silpniausiems mokiniams.

„Bet juk norime stiprinti profesinio mokymo įvaizdį, prestižą, populiarumą. Juoba, kad žinome, jog ir profesinio mokymo įstaigose reikia ir stipresnių mokinių. Pavyzdžiui, inžinerijos pramonei. Padarome tą srautą nepatraukliu stipresniems mokiniams“, – tvirtino J. Urbanovič.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad įgyvendinus ministerijos sumanymą, kai kuriose savivaldybėse gimnazijoms gali pritrūkti mokinių.

Lapkričio viduryje Seimas po pateikimo yra pritaręs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms, kad pasiekimų patikrinimai mokyklose taptų privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, o dešimtokams nuo 2025 metų būtų įvestas slenkstis. Nebeliktų patikrinimo šeštoje klasėje.

Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.

Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgytų ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra bent keturiais balais.

Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, taigi pakeitimai būtų aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.

Nepasiekus žemiausio lygmens, mokiniai turėtų galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais.

Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti dešimtos ar antros gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.

Profesinio mokymo įstatymo pataisas parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošiasi nuo kitų mokslo metų keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Pasak ŠMSM, pakeitimai leis sparčiau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, atsižvelgti į regionų poreikius, paskatins profesinių mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimą – pastariesiems būtų užtikrinamos platesnės galimybės prisidėti prie mokinių priėmimo planavimo.

Tokie pakeitimai numatomi Profesinio mokymo įstatyme, kurio pataisų projektui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Toliau pataisos bus teikiamos Seimui.

Atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo

ŠMSM pranešime nurodo, kad keičiant valstybės finansuojamų vietų planavimo ir skyrimo profesinėms mokykloms modelį ministerija jas tvirtins tik pagal regioną ir švietimo sritis – atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo papildomai pagal profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas.

Taip buvo daroma iki šiol, kiekvienai profesinei mokyklai nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių konkrečioje švietimo srityje pagal konkrečias kvalifikacijas.

„Socialinių partnerių įtraukimas į specialistų planavimo procesą padės geriau atliepti darbo rinkos, ypač kiekvieno regiono poreikius. Iki šiol ŠMSM priėmimą planuodavo centralizuotai, remdamasi žmogiškųjų išteklių stebėsenos duomenimis, tačiau geriausiai regiono bei būsimų specialistų poreikį žino to regiono verslo, plėtros tarybų atstovai“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Numatomais pokyčiais vietos valdžiai regionuose ir profesinėms mokykloms suteikiama daugiau atsakomybės pačioms planuoti priėmimą.

Pasak viceministrės, dabartiniam profesinio mokymo planavimo modeliui trūksta lankstumo, norint reaguoti į regioninius darbo rinkos poreikius.

„Kol kas socialiniai partneriai regionuose neturi pakankamai įtakos planuojant priėmimą į profesines mokyklas. Numatomais pokyčiais vietos valdžiai regionuose ir profesinėms mokykloms suteikiama daugiau atsakomybės pačioms planuoti priėmimą“, – sako A. Kudarauskienė.

Supaprastinus profesinio mokymo planavimo modelį, Vyriausybė numatys tik bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal švietimo sritis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį skaičių pagal švietimo sritis paskirstys regionams. Taip kiekviena profesinė mokykla galės pati susidaryti planą, kiek ir į kokias vykdomas programas numato priimti mokinių, atsižvelgiant į savo priėmimo pajėgumus.

Didesnis verslo vaidmuo

Anot ministerijos, padidėjęs regionų savarankiškumas leis sustiprinti darbdavių vaidmenį planuojant būsimų specialistų rengimą.

Sprendimus, kiek mokinių priimti į tam tikras profesinio mokymo programas, priims profesinių mokyklų tarybos, kuriose daugiau nei pusė narių atstovauja darbdaviams bei regiono plėtros taryboms.

Darbdaviai galės tiesiogiai dalyvauti formuojant profesinio mokymo pasiūlą darbo rinkai, atsižvelgiant į verslo poreikius, profesinėms mokykloms teikti užsakymus dėl reikiamų specialistų parengimo. Taip darbdaviai galės užsitikrinti, jog profesinėse mokyklose bus ruošiami būtent trūkstamų kvalifikacijų darbuotojai.

Numatoma, kad paprastesnis profesinio mokymo planavimo modelis padės gerinti ir profesinio mokymo absolventų įsidarbinamumo rodiklius, mažinti mokymąsi nutraukusių mokinių skaičių.

Tikimasi, kad šie pokyčiai padės pasiekti norimą rodiklį: iki 2025 metų užtikrinti, kad 80 proc. 20–34 metų asmenų, prieš vienerius–trejus metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbintų.

Šiuo metu tokių asmenų Lietuvoje yra apie 70 procentų.

Stojančiųjų prašymai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje bus priimami iki vasario 15 dienos.

Kvietimų mokytis stojantieji sulauks vasario 17 dieną, mokymo sutartys bus pasirašomos vasario 17–18 dienomis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Žiemą į profesinio mokymo įstaigas paprastai stoja suaugusieji, jau turintys vieną kvalifikaciją ir ketinantys įgyti antrą.

Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta žiemos ir vasaros etapais. Prasidėjus mokslo metams organizuojamas ir papildomas priėmimas į laisvas vietas.  

Pateikus dokumentus per LAMA BPO sistemą profesinio mokymo įstaigose galima rinktis tiek valstybės finansuojamas mokymo vietas, tiek nefinansuojamas vietas. Kartu su profesine kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą.

Savo lėšomis profesijos mokosi tie mokiniai, kurie valstybės lėšomis jau yra įgiję kelias profesines kvalifikacijas, arba tie, kurie į valstybės finansuojamą vietą nepatenka dėl didelės konkurencijos.

Numatyta, kad į valstybės finansuojamas vietas profesinėse mokyklose šiemet iš viso bus priimta 20 tūkst. 610 mokinių.

Pagrindinis (vasaros etapo) priėmimas į profesinio mokymo įstaigas šiemet prasidės birželio 1 dieną.

Ji įregistravo tokio kreipimosi projektą, kuriame siūloma paprašyti KT įvertinti, ar Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnis, „ribojantis asmenims galimybę mokytis valstybės finansuojamose vietose profesinio mokymo įstaigose, atsižvelgiant tik į tokių asmenų išsilavinimą ir anksčiau įgytas kvalifikacijas“, neprieštarauja Konstitucijai.

Anot Seimo narės, 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja Profesinio mokymo įstatymo redakcija, o nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo šio įstatymo  naujas 37 straipsnis „Teisės į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą neturintys asmenys“, kuriame nustatyta, kokie asmenys negali pretenduoti į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą.

„Taigi nuo 2019 metų yra apribota galimybė asmenims mokytis profesijos ir įgyti kvalifikaciją valstybės finansuojamoje vietoje, jei asmuo atitinka įstatymo 37 straipsnyje  numatytus atvejus (...) Nors Konstitucija numato, jog mokymas profesinėse mokyklose yra nemokamas, visgi įstatymas  nustato asmenims apribojimus mokytis valstybės finansuojamose vietose. Įstatyme numatyti apribojimai nustatyti atsižvelgiant tik į asmenų išsilavinimą ir įgytas kvalifikacijas anksčiau, nesiejant su valstybės poreikiais ir finansinėmis galimybėmis, t. y. matant tam tikros kvalifikacijos, profesijos darbuotojų trūkumą ir valstybei išgalint finansuoti daugiau profesinio mokymosi vietų, asmenys, patenkantys į įstatymo 37 straipsnio reguliavimą, negalėtų nemokamai įgyti valstybėje trūkstamos ar reikalingos profesijos kvalifikacijos ir taip patenkinti pačios valstybės interesus bei poreikius“, – sakoma kreipimosi į KT tekste.

Jame daroma išvada, jog tokia įstatymo nuostata  nepagrįstai riboja asmenų galimybes nemokamai mokytis pagal profesinio mokymo programas, nors Konstitucijoje  įtvirtinta, kad mokymasis profesinėse mokyklose yra nemokamas.

„Tokiu atveju yra pažeidžiamas konstitucinio proporcingumo principas, ribojant tokių asmenų teises mokytis labiau nei tai yra būtina. Tuo pačiu yra ignoruojamas tiek darbo rinkoje egzistuojantis tam tikrų profesijų poreikis, tiek pačios valstybės finansinės galimybės finansuoti valstybei reikalingų ir trūkstamų profesijų mokymą valstybės finansuojamoje vietoje“, – sakoma kreipimosi tekste.

Kreipimosi į KT iniciatorė, Seimo Švietimo ir mokslo komitete dirbanti S. Lengvinienė pažymi, kad įstatymo 37 straipsnis riboja mokymosi visą gyvenimą galimybių įgyvendinimą, remiantis tuo, kad asmuo jau yra įgijęs valstybės lėšomis išsilavinimą ar kvalifikacijas.

„Net ir tokiu atveju, jei asmens įgytas aukštasis išsilavinimas ar kvalifikacija dėl besikeičiančio gyvenimo taptų nebereikalingi ar mažiau paklausūs, ir asmeniui dėl to tektų persikvalifikuoti, patirtos finansinės sąnaudos tektų pačiam asmeniui. Tokiu atveju valstybė neskatina mokymosi visą gyvenimą principo, neskatina visuomenės mokytis, tobulėti, prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos. Valstybė kaip tik riboja galimybes asmenims valstybės finansuojamoje vietoje įgyti naujų kvalifikacijų ar profesijų – tokiu atveju nėra patenkinami ir pačios valstybės poreikiai ir interesai, kadangi su laiku atsiras naujų profesijų poreikis bei specialistų trūkumas“, – sakoma kreipimosi į KT tekste.

Jame akcentuojama, kad įstatymo 37 straipsnis apriboja asmenims galimybę mokytis visą gyvenimą, mokytis, įgyti naujų žinių, kvalifikacijų, profesijų.

„Nors Konstitucija užtikrina asmenims mokslo prieinamumą, įtvirtinant, kad mokslas profesinėse mokyklose yra nemokamas, tačiau įstatymo 37 straipsnis kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo Konstitucijai“, – sakoma dokumento projekte, kuriuo siūloma Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, toks sprendimas priimtas siekiant patenkinti išaugusį susidomėjimą profesiniu mokymu tarp stojančiųjų paklausiose srityse, kuriose akivaizdus kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

„Šiuo sprendimu dar pusei tūkstančio stojančiųjų sudarysime galimybę valstybės lėšomis įgyti rinkoje paklausias profesines kvalifikacijas inžinerijos ir inžinerinių profesijų, sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės, transporto paslaugų, statybos ir kituose sektoriuose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pranešė ministerija, Vyriausybei pritarus valstybės finansuojamas vietas profesinio mokymo įstaigose šiemet galės gauti dar 518 asmenų. Padidintas preliminarus 2020 metų priėmimo planas siekia 21 tūkst. 128, ankstesniame plane į profesinio mokymo įstaigas buvo numatyta priimti 20 tūkst. 610 asmenų.

Papildomos valstybės finansuojamos vietos atiteks šioms sritims: inžinerijos ir inžinerinių profesijų (80), informacijos ir ryšio technologijų (80), architektūros ir statybos (80), sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės (158), transporto paslaugų (80), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (20), didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (20).

Ministerijos teigimu, priėmimas į profesinio mokymo įstaigas šiemet sulaukė itin didelio stojančiųjų dėmesio: siekiantieji įgyti profesinį išsilavinimą sudarė 1,5 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai: šiemet – 21,1 tūkst., pernai – 19,6 tūkstančio.

Pranešime teigiama, kad šiemetiniai rezultatai yra geriausi nuo 2017 metų, kai startavo bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema, taip pat šiemet pirmą kartą pasiektas priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planas.

Šiemet pirmą kartą sudaryta galimybe įgyti pirminių profesijos įgūdžių dar besimokant mokykloje pasinaudojo daugiau nei pusė tūkstančio gimnazistų.

Šiemet priėmimas į likusias laisvas vietas profesinio mokymo įstaigose vyksta iki gruodžio 20 dienos.

Sutartis mokytis inžinerinių profesijų pasirašė 3787 jaunuoliai, su paslaugų sektoriumi susijusių profesijų – 3220, architektūrą ir statybą –1887.

Per pagrindinį priėmimą šiemet iš viso buvo pakviesti beveik 19 tūkst. stojančiųjų, tai beveik 30 proc. daugiau nei pernai.

Anot pranešimo, ypač padaugėjo stojančiųjų, kurie siekia įgyti profesinį išsilavinimą jau turėdami vidurinį išsilavinimą. Šiemet jų yra 13,3 tūkst., pernai buvo 9,3 tūkstančio.

Šiemet pradėjus įgyvendinti naują iniciatyvą – profesijos žinių suteikti dar bendrojo ugdymo mokyklos suole – sutartis su profesinio mokymo įstaigomis pasirašyti pakviesti 385 būsimi I–IV gimnazijos klasių ir 9–12 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai. Jie mokysis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Jau vyksta papildomas vasaros priėmimo į profesinio mokymo įstaigas etapas, jis baigsis rugpjūčio 26 dieną.

Į profesinio mokymo įstaigas likus laisvų vietų taip pat bus galima stoti per rudeninį priėmimą – nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 20 dienos.

Nuo trečiadienio galima teikti prašymus LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS).

Pagrindiniame priėmime mokymo programas stojantiesiems siūlys per 60 profesinio mokymo įstaigų.

Anot pranešimo, šiemet prašymus mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius profesinio mokymo įstaigose galės teikti I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai. Šie mokiniai tuo pačiu metu galės mokytis ir savo bendrojo ugdymo mokyklose, siekdami vidurinio išsilavinimo, ir profesinio mokymo įstaigose. Baigę modulius jie gaus kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą.

Pagrindinio priėmimo vasaros etapo prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 7-osios, o vidurinį išsilavinimą turintys asmenys – iki rugpjūčio 12-osios.

Šiame etape stojantysis gali nurodyti ne daugiau kaip tris pageidavimus.

Kvietimai mokytis asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą ar jo neturintiems, bus paskelbti rugpjūčio 10-ąją, vidurinį išsilavinimą turintys asmenys kvietimus gaus rugpjūčio 14-ąją.

Mokymo sutarčių su pakviestaisiais mokytis sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks rugpjūčio 12 – 17 dienomis.

Nuo rugpjūčio 15-osios iki rugpjūčio 26-osios vyks papildomas priėmimas.

Pernai į profesinio mokymo įstaigas priimta per 19,4 tūkst. mokinių, tai yra 2,2 tūkst., arba 13 proc., daugiau nei 2018 metais. Daugiausiai vietų teko inžinerijos ir inžinerinių profesijų, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos švietimo sritims.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nustatė ir skelbia kreditams skiriamas lėšas pagal švietimo sritis ir posričius. Naujoji finansavimo tvarka kurs palankias sąlygas plėsti modulinį mokymą, sudarys prielaidas greitesnei mokymosi visą gyvenimą plėtrai, padės žymiai greičiau reaguoti į darbo rinkos paklausą ir tikslingiau naudoti valstybės lėšas.

„Profesinio mokymo finansavimo modelis pagal kreditus yra pažangus ir lankstesnis. Perėjimas prie kreditų leis suvienodinti profesinio mokymo įkainius švietimo, užimtumo ir darbuotojų perkvalifikavimo sferose ir kurti vieningą mokymosi visą gyvenimą sistemą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Viceministras taip pat pabrėžia, kad naujoji finansavimo metodika leidžia apskaičiuoti lėšas besimokančiojo pasirinktiems moduliams, tokiu būdu žmogus galės laisviau rinktis tai, ko jam ar darbdaviui reikia ir formuoti individualius kompetencijų rinkinius. Metodika taip pat skatins profesinio mokymo teikėjus plėtoti profesinį mokymą pameistrystės forma.

Rugpjūčio 28 d. Vyriausybės patvirtintoje profesinio mokymo finansavimo metodikoje nustatyta, kad ŠMSM kasmet iki metų pabaigos apskaičiuoja ir skelbia kitų metų vieno mokymosi kredito lėšas pagal švietimo posričius.

Iki šiol profesinio mokymo lėšos buvo skaičiuojamos pagal profesinio mokymo valandas. Tokia metodika neturėjo pakankamo lankstumo – skaičiuojant lėšas programai, nebuvo galimybių operatyviai reaguoti į darbo rinkos poreikius ir efektyviai naudoti išteklius, skiriant finansavimą tik atskiroms kompetencijoms įgyti.

2020 m. profesinio mokymo įstaigoms numatyta skirti 112,2 mln. eurų, 2019 m. skirta 103,7 mln. eurų.

Pastaraisiais metais finansavimas profesiniam mokymui nuosekliai didinamas. Valstybės biudžeto lėšos profesiniam mokymui per penkerius metus augo daugiau nei ketvirtadaliu – 27 proc.: nuo 88,6 mln. eurų 2016 m. iki 112,2 mln. eurų 2020 m.

Auga ir profesinį mokymą prasirinkusių mokinių skaičiai. Šiemet iš viso per priėmimą į profesinio mokymo įstaigas buvo priimta 19,5 tūkst. stojančiųjų, tai 2,2 tūkst., arba 13 proc., daugiau nei pernai.

„Šis papildomas priėmimas gali būti naudingas tiems, kurie šiemet baigė mokyklą ir vasarą nebuvo apsisprendę, ką veikti toliau, taip pat suaugusiems žmonėms, norintiems įgyti paklausią profesinę kvalifikaciją“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Profesinio mokymo įstaigoms šiemet iš viso buvo numatyta skirti 20 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, iš jų beveik 2 tūkst. per vasaros-rudens priėmimą liko neužimta.

Daugiausia laisvų vietų liko gamybos ir perdirbimo, architektūros ir statybos, verslo ir administravimo  srityse.

Papildomas priėmimas, kaip ir pagrindinis, bus vykdomas centralizuotai internetu per LAMA BPO sistemą.

Priimtieji pradės mokytis po mokymo sutarties su profesinio mokymo įstaiga pasirašymo, jie prisijungs prie jau nuo rudens besimokančių grupių.

Per vasaros-rudens priėmimą į profesinio mokymo įstaigas šiemet priimta 18,2 tūkst. mokinių – tūkstančiu daugiau nei pernai.

Daugiausia sutarčių sudaryta Inžinerijos ir inžinerinių profesijų, Paslaugų asmenims ir Architektūros ir statybos švietimo sričių mokymo programose.

Planuojama, kad 2020 metais priėmimas į profesines mokyklas vyks ne tik vasarą: pirmasis jo etapas bus organizuojamas nuo sausio pradžios iki vasario vidurio, kad iš aukštųjų mokyklų per pirmąjį semestrą iškritę studentai galėtų iškart pradėti mokytis profesinio mokymo įstaigose neprarasdami pusės metų.