Verslas ir mokslas – išvien

Konferencijos metu aptarta esama statybų sektoriaus bei šios srities specialistų mokymo situacija, rinkos pokyčiai bei perspektyvos, analizuoti gerieji profesinio mokymo pavyzdžiai.

„Profesinis mokymas be verslo atstovų nebus pažangus. Ruošdami savo mokinius, turime atsižvelgti į tai, ko reikia šiandieninei darbo rinkai bei ką mūsų mokiniai turi mokėti, kokias turi įgyti kompetencijas, kad jiems pavyktų įsitvirtinti darbo rinkoje“, – pastebėjo Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.

Anot jos, šiuo metu statybų, inžinerinės pramonės specialybės yra patrauklios, darbdaviai gana aktyviai ieško šių sričių specialistų.

Technologijos tobulėja

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas Jonas Dumašius pastebėjo, kad profesinis rengimas statybų verslui yra itin svarbi grandis.

„Mes matome, kad statybų sektoriuje technologijos ir mechanizmai reikalauja pasiruošimo ir išsimokslinimo. Technologijos, medžiagos smarkiai žengia į priekį. Manau, kad ateityje darbininkas turės planšetėje išsitraukti brėžinį ir suprasti, ką jam reikia daryti“, – tikino pašnekovas.

J.Dumašius pabrėžė, jog šiuo metu Lietuvoje dar nėra bendro registro, kuris leistų suvokti, kiek ir kokių skirtingų statybų specialistų yra darbo rinkoje.

„Tai yra didžiulė spraga. Turi būti identifikuota, kiek mes turime žmonių“, – neabejojo asociacijos viceprezidentas.

Pašnekovas taip pat neslėpė, kad statybų sektorius itin smarkiai jaučia emigracijos mastą – išvyksta nemažai neseniai specialybes įgijusių jaunuolių, todėl verta dar labiau stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Sulaukia atvykėlių

Lietuvos statybininkų asociacijos Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas taip pat akcentavo statybų sektoriuje smarkiai įsigalinčią visų procesų skaitmenizaciją.

„Tai reiškia visą technologinį pertvarkymą“, – teigė V.Ramanauskas ir pridūrė, kad ateityje tai leis pasiekti tikslumo, našumo, kokybės.

Kaip dar vieną šiuolaikinių statybų sektoriaus tendencijų jis išskyrė specialistų iš kitų šalių – Ukrainos, Baltarusijos – imigraciją, to lemiamus iššūkius.

„Iššūkis yra tai, kad tie darbuotojai būtų atitinkamos kvalifikacijos ir nenutiktų taip, jog atvažiuoja tie, kas niekada nėra dirbę statybose ir pretenduoja čia būti geru meistru“, – dėstė V.Ramanauskas.

Nauja sistema ir pažymėjimai

Todėl ateityje siekiama sukurti sistemą, leisiančią įvertinti visų statybininkų kvalifikaciją ir kompetencijas.

„Statybininkų asociacija planuoja nuo šių metų kurti darbo išteklių registrą, taip pat išduoti statybininkų korteles, kurios bus patvirtinantys dokumentai, kad statybose dirbantis asmuo tikrai yra kvalifikuotas specialistas“, – dėstė pašnekovas.

Minėta sistema pradedama kurti, jau egzistuoja pirmoji duomenų bazė. Sistema bus plečiama ir apims visas statybų sektoriaus kvalifikacijas, bus išduodami minėti pažymėjimai.

„Tai suteiks žmonėms motyvaciją siekti aukštesnio lygio. Esu tikras, kad įmonėse tai siesis ir su atlygio sistemomis“, – pastebėjo V.Ramanauskas.

Nuo rugsėjo – naujos specialybės

Diskusijai profesinio rengimo bei statybų verslo atstovus sukvietęs E.Galvanausko profesinio mokymo centras ugdo ir apdailininkus, mūrininkus, tinkuotojus, pastatų šiltintojus, plytelių klojėjus, stogdengius, stalius, baldžius, statybinių medžiagų pardavėjus.

Centrui priklausančiame vieninteliame Vakarų Lietuvoje autodrome ruošiami visų kategorijų vairuotojai, galima įgyti vadinamąjį 95 kodą, išklausyti „ADR“ arba pavojingų krovinių vežimo kursą.

Nuo rugsėjo centre bus pradėti rengti ekspeditoriai-logistai bei tolimųjų reisų vairuotojai.

Laukia naujokų

Centras didelį dėmesį skiria profesiniam orientavimui, todėl vyresniųjų klasių moksleiviai gali atvykti į mokymo centrą ir susipažinti tiek su statybų, tiek su sveikatos srities specialybėmis (masažuotojais, probleminių pėdų priežiūros specialistais ir kt.) bei transporto sektoriaus praktinio mokymo baze.

„Priėmimas, žinoma, vyks tik po valstybinių brandos egzaminų, tačiau norintieji jau dabar pas mus registruojasi. Registracija yra paprasta – reikia atvykti į mūsų centrą ir užpildyti prašymą, o, baigę mokyklą ir apsisprendę, pateiks dokumentus“, – paaiškino D.Martišauskienė.

Profesinio mokymo centre laukiami ne tik jaunuoliai, bet ir vyresnio amžiaus ar išsilavinimą jau anksčiau įgiję žmonės.

Kauno socialinių paslaugų ir statybų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro (PRC) vadovas Ričardas Šeštokas ir švietimo ir mokslo ministro patarėjas Andrius Stankevičius penktadienį surengtame Nacionaliniame profesinių mokyklų socialinio slaugytojo specialybės mokinių meistriškumo konkurse akcentavo, kad profesinis mokymas šiuo metu vėl atgauna prestižą, jį renkasi vis daugiau jaunimo.

Ateina ir iš aukštųjų mokyklų

Nacionaliniame profesinių mokyklų socialinio slaugytojo specialybės mokinių meistriškumo konkurso atidarymo metu savo sveikinimo kalboje A.Stankevičiaus pastebėjo, kad šiuo metu žmonės vis labiau supranta profesijos, amato svarbą. „Pastebime tendenciją, kad į profesinio rengimo mokyklas įgyti amato ateina netgi aukštąjį išsilavinimą įgiję žmones“, – teigė jis.

Pernai į Kauno PRC įstojo 1080, o šiemet jau beveik 1,5 tūkst. jaunuolių. „Tai rodo, kad žmonėms reikia amato, be jo netoli nueisi. Tam tikru laiku valdžia nekreipė pakankamo dėmesio į profesinį mokymą, todėl šiandien labai trūksta kai kurių sričių specialistų. Dėl to vyksta savaiminis procesas, kai atsigręžiama į profesinį mokymą“, – kalbėjo A.Stankevičius.

Kauno PRC direktorius R.Šeštokas irgi tvirtino, kad profesinis rengimas kasmet vis labiau populiarėja. Šioje mokykloje mokosi 1328 moksleiviai. Jie mokomi pagal 30 pirminio profesinio rengimo ir 38 tęstinio (suaugusių) mokymo programas.

„Parengėme dar keturias specialybių programas: pas mus bus galima įgyti šiuo metu labai reikalingas kultūros paveldo statinių sienų, grindų, medienos, stogų tvarkymo specialybes“, – sakė R.Šeštokas.

Populiarėja socialinė slauga

Tarp populiariausių Kauno PRC specialybių yra ir socialinė slauga. „2008 m. išleidome 14 socialinių slaugytojų, 2011 m. –  60, o 2015 m. planuojame išleisti net 204 specialistus“, – teigė jis.

Penktadienį į Kauno PRC susirinko būsimos socialinės slaugos specialistės iš visų mokyklų, kur rengiami šios srities specialistai: Alytaus profesinio rengimo centro, Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro.

Pasak R.Šeštoko, būsimos socialinės slaugytojos turi visus Europos standartus atitinkančią parengimo bazę. Tam daug pagelbėjo parengti projektai gauti paramą iš ES fondų.

„Moksleivėms sudaromos sąlygos atlikti praktiką Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje. Ten jie įgyja patirties geriausiose šios šalies ligoninėse“, – sakė R.Šeštokas.

Kauno PRC įsigijo metodinės literatūros ir vokiečių bei anglų kalbomis, kad slaugytojos galėtų lengvai pritaikyti įgytus įgūdžius ir kitose šalyse. Šiuo metu Europoje šios srities darbuotojų reikia vis daugiau. Pavyzdžiui, Vokietijoje trūksta 21 tūkst. šios srities specialistų. 

Rungėsi būsimos slaugytojos

R.Šeštokas pasakojo, kad penktadienį surengtas Nacionaliniame profesinių mokyklų socialinio slaugytojo specialybės mokinių meistriškumo konkursas padėjo mokykloms pasikeisti patirtimi, informacija. „Jauni žmonės tokiuose renginiuose gauna naujų įgūdžių, bendros kompetencijos žinių, mokosi įveikti jaudulį, išreikšti save“,– teigė R.Šeštokas, kuris buvo šio konkurso iniciatorius.

Moksleivės rungėsi teorinėmis žiniomis ir praktiniais įgūdžiais. Konkurse geriausias profesines žinias pademonstravo ir pirmą vietą užėmė Toma Miliūnaitė iš Kauno PRC.

„Slaugos mokausi keturis mėnesius. Šia specialybe susidomėjau dar 10 klasėje, – pasakojo 19 metų amžiaus T.Miliūnaitė. – Noriu padėti kitiems žmonėms, todėl ir pabaigus mokslus toliau domėsiuosi šia sritimi.“

Antrą vietą užėmė Virginija Vervečkaitė iš Alytaus profesinio rengimo centro, trečią – Violeta Petkevič iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro.

Sėkminga plėtra

Siekiant tobulinti profesinį mokymą Lietuvoje 2006 m. buvo pradėtas renovuoti Kauno PRC Kauno Statybos sektorinio praktinio mokymo centras R.Kalantos g. 80. Šios mokymo bazės atnaujinimas bus labai naudingas ne tik jaunimui, bet ir suaugusiems asmenims iš visos Lietuvos, kurie galės naudoti pačias naujausias ir moderniausias mokslo technologijas.

Planuojama, kad pačios moderniausios centro mokslo bazės pristatymas bus surengtas 2014 m. birželio 30 d. Jis atidaromas kaip tik tuo metu, kai profesinių specialybių plėtrai bus skiriamas itin didelis dėmesys.

Kauno Statybinis sektorinis praktinio mokymo centras rekonstruojamas įsisavinant ES regiono plėtros fondo ir Lietuvos lėšas.

Kauno PRC jaunimui patraukli ir neformaliuoju ugdymu. „Pas mus treniruojasi imtynių, krepšinio, tinklinio, neįgaliųjų Kauno PRC sporto klubo komandos. Jos dalyvauja ne tik šalies, bet ir tarptautinėse varžybose“, – pasakojo R.Šeštokas.