LRT RADIJO žurnalistams, rengiantiems projektą „Aplink Lietuvą“, D. Šateikienė teigia, kad su jais, taip pat kaip ir emigravusiais – jie norės sugrįžti, jei tik bus kur.

Neįprasta Vasario 16-oji

D. Šateikienės namuose Daugėlaičiuose Lietuvos šimto metų gimtadienis švenčiamas kiek neįprastai – į namus susirinkusi gausi šeimyna ėmėsi didžiulio darbo. Jos laukė 33,6 tūkst. dalių dėlionė, kuri turėtų užpildyti visą 6 metrų ilgio sieną.

„Tikimės, kad šimto metų nereikės“, – apie tai, kad dėlionė neatims itin daug laiko, dar prieš šį iššūkį juokavo pašnekovė.

Nors darbas gigantiškas, tačiau ir padėjėjų nemažai.

„Nusifotografuosime su vėliava ir dėlione mes – kokie 17 žmonių. Taip ir paminėsime tą datą“, – prieš Vasario 16-ąją LRT RADIJUI teigia D. Šateikienė.

Viena iš padėjėjų – uošvienė, kuri gyvena čia pat – kitoje gatvės pusėje. Tiesa, kitaip nei tautosakoje, santykiai yra itin geri.

„Yra pliusų ir šiek tiek minusų. Pliusas tai, kad savaitgaliais, kai gaminu šventinius pietus, ji indus po visko suplauna. Vaikus pamoko, kojines išrūšiuoja – 6 vyrai namie, tai kojinių... nepatikėsit, visą vaikišką vonią turiu“, – porina pašnekovė.

Svarbiausia, kad būtų kur grįžti

Moteris itin džiaugėsi, kad minėjime gimtinėje, nors ir turėjo kitų planų, žadėjo dalyvauti visi 5 jos sūnus.

„Ar jie Lietuvoje bus, dar neaišku, nes tik mokosi. (...) Viską darai taip, kad jiems būtų smagu grįžti. Gal, kad neišvažiuotų žmonės, jiems pirma turėtų būti namai, į kuriuos jie turėtų grįžti. Tad viską ir darai, kad būtų smagu“, – mano geros nuotaikos nestokojanti D. Šateikienė.

Veiklos, anot jos, net ir vienkiemyje galima prisigalvoti, o čia pat ir gamta bei ramybė, tačiau jauno žmogaus taip nepriversi pasilikti, neišvažiuoti. Nebent neasfaltuotas, pažliugęs kelias jam sutrukdys.

„Norėtųsi, kad kelias būtų geresnis, kad būtų apšviestas kaimas, kad būtų vandentiekis. Žmogų traukia gyventi į kaimą, tačiau kai nėra elementarių dalykų, pavyzdžiui, interneto, tai kaip tas jaunas žmogus turės stimulą čia grįžti? Rudenį visi keliai pažliugę. Mes tai jau neišvažiuosim, bet kas jau gali, tas ir važiuoja. (...) Jei visada kaime reikia kvėpuoti dulkėmis, tai kas grįš į tą trobą gyventi? Niekas negrįš. Turi išasfaltuoti kelią, tačiau kaip tai padaryti, jei nėra pinigų“, – LRT RADIJUI pasakoja moteriškė.

Laukiami ir svetimšaliai

Tiesa, moteris prideda, kad ne kelias ir pinigai čia svarbiausi, mat tai, kokią valstybę turėsime, priklauso tik nuo mūsų pačių.

„Lietuva be žmonių yra niekas, tad palinkėčiau kiekvienam žmogui nebijoti prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Nepulti kritikuoti, tačiau pačiam kažką padaryti. Šimtmečio minėjimas valstybei yra labai nedaug. Jei mes kiekvienas širdy tuo nesidžiaugsime, tai ir šventės nebus. Bet jei noriu, ją pasidarau ir turiu. (...) Mes kartais nebežinome, ką su ta laisve daryti, galbūt ne taip išnaudojame, kaip turėtume išnaudoti. Žmonės turėtų būti labiau tolerantiški, turėti daugiau pagarbos“, – teigia D. Šateikienė.

E. Kubiliaus/LRT nuotr.

O pagarbos kitiems bent jau Daugėlaičiuose netrūksta. Į vienkiemį, kuriame gyvena Šateikiai, kartas nuo karto užsuka ir per Lietuvą keliaujantys bei ją besigėrintys svetimšaliai.

„Ispanai, lenkai, italai, estai, vokiečiai... Kad kas ir užsuka, tai kaip sakoma evangelijoje, „jei alkanas, tai pamaitink, jei pavargęs, tegul pailsi“. Pažiūrėjai, kad žmogus geras ir įsileidi. Turime patalpas ne pačiuose namuose, pirtelėje, kur ir lovos yra. Jie ir arbatos išsivirti gali, ir pabūti, kiek jau reikia“, – LRT RADIJUI pasakoja pašnekovė, kuri, beje, kas įdomiausia, nekalba angliškai.

Tačiau susipažinti ir praleisti puikų laiką su atvykėliais tai netrukdo.

„Mano septintokas sūnus vertėjavo, kai bendravome su estėmis, kurios čia buvo tris paras. Jis padarė ir ekskursiją po ūkį. Jos rytais eidavo į kūdrą maudytis ir valgė daržoves. Tai atsigavau: išsikepdavome baklažanų ir bei kitų daržovių, bei visos trys labai skaniai pavalgydavom, nes mano vyrams tai be mėsos nėra ką daugiau valgyti“, – geros nuotaikos nestokoja D. Šateikienė.