Turi savo vidinį laikrodį

Devyniolikmetis Tomas gyvena pagal savo vidinį laikrodį. Paklaustas, kiek dabar valandų, atsako minučių tikslumu. Negana to, Tomas iš atminties gali teisingai įvardyti, kokia prieš daug metų buvusi diena buvo savaitės diena. Naujienų portalo JP žurnalistės paklaustas, kuri savaitės diena buvo 1964 metų kovo 13-oji, Tomas nė nemirktelėjęs atsako – penktadienis.

Jie visi turi savitus bruožus ir kiekvienas – skirtingus. Vienas kvapams, kitas – detalėms.

Jau yra dviejų LRT projekto „Lietuvos nerealiųjų“ pusfinalių nugalėtojai, kurie sausio 24 dieną susigrums finale. Šį penktadienį, sausio 17 dieną, turėtų paaiškėti, kas taps pusfinalio nugalėtojais. Todėl dar galima pamatyti filmuką apie panevėžietį Tomą ir jo neįtikėtiną talentą bei už jį balsuoti.

Valandas žino be laikrodžio

Jaunuolių dienos centro direktorė Lina Trebienė pasakojo, kad ją pačią stebina unikalūs Tomo sugebėjimai.

„Tomas net nesusimąstęs gali pasakyti kokia savaitės diena buvo praeityje, bet lygiai taip pat pasako ir kokia bus ateityje. Jo vidinis laikrodis pasako, kokia tai yra diena. Be to, Tomas be vargo pasako, kiek dabar valandų minučių tikslumu. Tam jam nereikia matyti laikrodžio. Paaiškinti, kaip tai vyksta – negaliu. Kaip to paaiškinti negali ir pats autizmo spektro sutrikimą turintis Tomas. Lankyti Jaunuolių dienos centrą jis atėjo jau gebėdamas spėti laiką, savaitės dieną“, – žavėjosi T. Ulio sugebėjimais socialinės įstaigos vadovė.

Atsakymai be klaidų

Kalbintas vaikinas pasakė savo vardą, kiek jam metų, atkartoja, kokį nors jam šiandienos įsimintiną žodį, bet Tomo akys nušvinta išgirdus svarbiausią klausimą, į kurį jis žino atsakymą. O tie klausimai: kiek dabar valandų ir kokia savaitės diena buvo tam tikrais metais ir tam tikrą mėnesį.

R. Ančerevičiaus nuotr.

Tuomet jaunuolį tarsi kas pakeičia ir jis išberia atsakymą be klaidos. Jo laiko suvokimas – nepaprastas.

Pasižymi kruopštumu

Kiekvienas vaikas autistas – unikalus.

Jaunuolių dienos centro darbų studijų vadovės Aurima Blužienė ir Neringa Alenčikienė pasakojo, kad Tomas ne tik gali tiksliai nustatyti laiką.

„Darbų studijoje turime užsiėmimus, kuriuose reikia supakuoti 5 žvejo kabliukus ir sulankstyti žvakių pakuotę. Turime du verslininkus – Andrių Urboną iš Panevėžio ir kaunietį, kurie pasiūlė mūsų centro lankytojams darbą. Būtų smagu, kad turėtume ir daugiau tokių verslininkų, kurie pasitikėtų Jaunuolių dienos centro lankytojais ir suteiktų jiems užsiėmimą. Žvejo kabliukus į pakuotę Tomas sudėlioja net nežiūrėdamas į juos ir niekada nesupainiojo, kokius kabliukus reikia dėti į pakuotę. Jis labai kruopštus ir atsakingas“, – sakė A. Blužienė ir N. Alenčikienė ir pridūrė: „Tomas turi ne tik unikalų laiko suvokimą, bet ir puikiai atkartoja įvairių televizijos laidų intarpus arba išgirdęs dainą, gali ją tiksliai sudainuoti. Beje, daina gali būti ir ne lietuvių kalba.“

Žmonių su negalia galios

Anot Jaunuolių dienos centro direktorės L. Trebienės, LRT projektas „Lietuvos nerealieji“ sudomino ir buvo nuspręsta parodyti Tomo unikalumą.

„Nusprendėme parodyti žmonių su negalia galias, gebėjimus, gabumus. Manome, kad šis televizijos projektas kaip tik parodyti mūsų Tomo galias ir gebėjimus“, – paprastai paaiškino L. Trebienė.

R. Ančerevičiaus nuotr.

Vieta prieš veidrodį

Dabar jau devyniolikmetis T. Ulys, prieš pradėdamas lankyti Jaunuolių dienos centrą, mokėsi Panevėžio specialiojoje mokykloje. Autizmo spektro sutrikimą turintį vaikiną mokė Rasa Asminavičienė.

Mokytoja pasakojo, kokia mokslų pradžia buvo, kokią vietą kabinete pasirinko Tomas.

„Pasirinko vietą priešais veidrodį. Tomą mokiau beveik dešimt metų ir pirmus mokslo metus bendravome per veidrodį. Nebuvo jokio akių kontakto. Jeigu uždengdavau veidrodį, Tomas nieko nebegirdėdavo ir nematydavo. Tačiau, atėjęs į svečius, į mokyklą, iškart sėdasi į savo buvusią vietą“, – prisiminė R. Asminavičienė ir tęsė:

„Kiekvienas vaikas autistas – unikalus. Į pirmą klasę atėjo mokėdamas skaityti, bet Tomas nesuvokė, ką skaito. Autistai labai greitai pagauna sistemą, pritaiko savo logiką. Pradžioje išmoko skaityti ir suprasti, ką skaito. Paskui išmoko nekartoti užduoto klausimo, o į jį atsakyti. Tačiau klausimai užduodami iš eilės. Jeigu sumaišai eiliškumą, išgirsti netinkamą atsakymą.“

R. Ančerevičiaus nuotr.

Skaičių seką sudaro be vargo

Pasiteiravus, kaip Tomo galvoje atsirado skaičiai, datos, R. Asminavičienė pasakojo:

„Sudėties, atimties veiksmų Tomas nesuprato. Tačiau, paprašius surašyti skaičių seką, jis be vargo ją sudarydavo. Su kalendoriumi taip buvo. Pradžioje jis galėjo pasakyti tik einamųjų metų dienas, bet pradėjo domėtis kalendoriais. Tomas juos vartydavo ir sudarė savo sistemą. Laiko suvokimas buvo visą laiką. Bet jį perpratau, kai paskirdavau laiką treniruotei ant treniruoklio. Kai jo paklausdavau, kiek laiko liko treniruotei, Tomas iškart atsakydavo. Tai jo talentas, jo suvokimas. Tuo ir unikalus Tomas bei kiekvienas vaikas autistas.“

Manau, kad yra dirbama teigiama linkme. Turintiems autizmo spektro sutrikimą ieškoma niša, kurioje būtų galima panaudoti savo unikalius gebėjimus.

Ieškoti nišos

Mokytoja pasakoja, kad dabar moko šešis vaikus autistus.

„Jie visi turi savitus bruožus ir kiekvienas – skirtingus. Vienas kvapams, kitas – detalėms“, – tęsė pokalbį R. Asminavičienė, o išgirdusi klausimą, kur savo gebėjimus galėtų panaudoti T. Ulys, svarstė:

„Apie tai galvojama. Mokykloje bandai padėti, kad suvoktų, savo gebėjimus. Duoti užduotis, mokai bendrauti, bet dabar negalėčiau pasakyti, kur Tomas galėtų pritaikyti savo gebėjimus. Reikėtų rasti nišą, kurioje būtų galima pritaikyti unikalius Tomo sugebėjimus. Beje, Tomas padėdavo rašyti teminius planus, nes nereikėdavo vartyti kalendoriaus savaitės dienai nustatyti. Tą padarydavo Tomas. Net metų pradžioje pasakydavo, kokia savaitės diena bus Kalėdos ar kitos švenčių dienos. Be to, negalėdavai pakeisti teminių planų, o jeigu pakeiti, tai Tomas sėdi ir aiškina, kad ne tokia tema turėjo būti.“

R. Ančerevičiaus nuotr.

Apie autistus galvojama

Pasak R. Asminavičienės, šiuo metu Lietuvoje galvojama, kaip galėtų į visuomenę būti integruojami autistai.

„Manau, kad yra dirbama teigiama linkme. Turintiems autizmo spektro sutrikimą ieškoma niša, kurioje būtų galima panaudoti savo unikalius gebėjimus. Dėl Tomo labai džiaugiuosi, nes baigęs mokslus, iškart pradėjo lankyti užsiėmimus Jaunuolių dienos centre. Jis gali bendrauti. Tomas, pagal savo sutrikimus, labai komunikabilus. Beje, jis greitai pagauna kalbančiojo toną ir gali pamėgdžioti. Klausydamas radijo stočių laidų, net buvo išmokęs dainuoti itališkai, o ir kalboms gabus. Vieną dieną kalba rusiškai, kitą dieną – angliškai“, – vis vardijo Tomo sugebėjimus jį išugdžiusi mokytoja.