Padrąsinti likimo drauges ir savo istorijomis pasitikėjimo įkvėpti visoms Lietuvos mamoms sumanė Laura Mazalienė, pati dukras pirmą kartą į rankas paėmusi po cezario pjūvio operacijų.
„Tą akimirką, kai atėjo gydytojai ir pasakė man, kad aš esu „negimdanti moteris“... Toks jausmas, kad viskas mano gyvenimas kažkur išnyko ir man vėl nepavyko. Kai gimė vaikas, nebuvo tokio didelio džiaugsmo. Visą laiką graužiausi, kad jau du kartus man nepavyko. Dabar, kai jau praėjo devyni mėnesiai, į tai jau žiūriu su šypsena. Bet tuo metu, kai tu esi ką tik pagimdžiusi kūdikį, viskas atrodo visai kitaip. Tad to padrąsinimo ir žinojimo, kad su esi ne viena, labai reikia“, – pasakoja projekto „Mano gyvenimo randas“ sumanytoja.
L. Mazalienė kartu su fotografe Akvile Razauskiene, artėjant Motinos dienai, kvietė mamas, turinčias cezario pjūvio randą, dalyvauti fotosesijoje.
Fotografės A. Razauskienės teigimu, pradėjus fotografuoti šias mamas, cezario pjūvis jai tapo nugalėtojo randu: „Tai nugalėtojo randas jau vien dėl to, kad mes nugalėjome, turime naują gyvybę, mama sveika, vaikas ne našlaitis ir viskas yra gerai.“
Kalbėti apie psichikos sveikatą yra dar vienas šio projekto tikslų – pogimdyvinė depresija mamas apima dažniau būtent po cezario pjūvio operacijos.
Projektas „Mano gyvenimo randas“ – tai žinutė, kad kiekviena motinystės istorija skirtinga, o randas ant pilvo – gražiausia kūno puošmena. Šį fotoprojektą Motinos dienos proga bus galima pirmiausia apžiūrėti Vilniaus gimdymo namuose gegužės 4 dieną pirmajame korpuse.
Daugiau apie projektą – Simonos Stanapėdytės reportaže.
