„Daugiau kaip 130 verslų pateikė inovatyvių idėjų, kurių vertė – beveik 115 milijonų eurų. Įsipareigojame padaryti viską, kad visos teigiamai įvertintos paraiškos būtų finansuojamos. Lėšų tam rasime, liko tik gauti Europos Komisijos patvirtinimą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerija nurodo, kad pirmuoju etapu finansavimas pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“ skirtas 35 projektams. 23 pažangių inovatorių projektams paskirstyta beveik 20 mln. eurų, o 12-ai brandžių inovatorių projektų skirta beveik 15 mln. eurų.

Projektai bus finansuojami sveikatos ir biotechnologijų, naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologinei informacinių ir ryšių technologijų srityse. Daugiausiai projektų bus įgyvendinama Kauno apskrityje.

Taip pat planuojama skirti papildomą beveik 80 mln. eurų sumą dar beveik 100-ui teigiamai įvertintų reikšmingų projektų.

Inovatoriams skirtos priemonės „InoPažanga“ ir „InoBranda“ įgyvendinamos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Miestas norėtų imti 4,42 mln. eurų paskolą investicijų projektams finansuoti.

Tuomet būtų užtikrintas skvero ties prekybos centru Šilutės pl. 40A ir pėsčiųjų bei dviračių takų nuo Šilutės pl. iki Taikos pr. atnaujinimas.

Tam reikėtų 1 mln. eurų (viso projekto vertė – 3 mln. eurų, įgyvendinimo laikotarpis – 2020–2024 m., iki šių metų pradžios jau investuota 1,676 mln. eurų).

Paimtos paskolos dalis būtų skirta ir Sportininkų gatvės šaligatvių kapitaliniam remontui.

Tam prireiks 721,4 tūkst. eurų, viso projekto vertė (kuris turi būti įgyvendintas iki 2025 m.) – 736,2 tūkst. eurų.

Paskolos dalis – 1,2 mln. eurų – bus panaudota ir H. Zudermano gimnazijos pastato rekonstrukcijai.

Visa projekto vertė – 3,8 mln. eurų. Projektas turi būti baigtas iki 2024 m.

Savivaldybės dokumentuose nurodoma, kad visa šio projekto vertė viršija 7 mln. eurų, jis turi būti įgyvendintas iki 2025 m.

Paskolą ketinama panaudoti ir pilies didžiojo bokšto atkūrimui, tam skiriant 1,5 mln. eurų.

Visa projekto vertė – 3,8 mln. eurų. Projektas turi būti baigtas iki 2024 m.

Teigiama, kad, nepriėmus sprendimo dėl ilgalaikės paskolos ėmimo, sutriktų investicijų projektų finansavimas, miesto tarybos numatytas 2024 m.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba pateikė išvadą, kad, paėmus 4,42 mln. eurų paskolą investicijų projektams finansuoti, nebus viršyti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyti skolos ir skolinimosi limitai.

Miestui paėmus paskolą, jos aptarnavimui (palūkanų mokėjimui), preliminariais skaičiavimais, reikėtų 780,2 tūkst. eurų, iš jų 121 tūkst. eurų einamųjų metų palūkanoms mokėti numatyta šių metų Klaipėdos savivaldybės biudžete.

Finansavimas skiriamas mokslo ir technologijų parkui „Tech-Park Kaunas“, startuolių platformai „Rockit“, startuolių akceleratoriui „Baltic Sandbox“ ir Saulėtekio slėnio mokslo technologijų parkui. Jie teiks startuolių preakceleravimo ir inkubavimo paslaugas bei skatins inovatyvių produktų idėjų vystymą per hakatonus, pranešė Inovacijų agentūra.

„Planuojame, kad finansuojamomis paslaugomis pasinaudos ne mažiau kaip keli šimtai startuolių, o įgyvendinami projektai jiems padės užtikrinti sėkmingą verslo vystymąsi ir plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą“, – pranešime sakė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Ieva Paludnevičiūtė.

Vertinant planus buvo atsižvelgiama į jų patirtį teikiant preakceleravimo paslaugas, inkubuojant startuolius ir organizuojant hakatonus, o taip pat į numatomą preakceleruoti startuolių skaičių.

Pareiškėjai galėjo pretenduoti į maksimalų 850 tūkst. eurų finansavimą. Bent 15 proc. projekto išlaidų bus finansuojama jų lėšomis, todėl bendra projektų, kuriems skiriamas finansavimas, vertė siekia 3,6 mln. eurų.

„Įgyvendinant kvietimo lėšomis finansuojamus projektus ne mažiau kaip 200 startuolių vidurio ir vakarų Lietuvoje numatoma padėti išgryninti savo veiklos modelius ir suteikti kitas startuolių kūrimuisi ir idėjų generavimui reikalingas paslaugas“, – teigė Inovacijų agentūros Kūrybinių ir tarptautinių investicijų skyriaus vadovė Giedrė Indriulienė.

Maždaug pusė finansavimo bus panaudota personalo, kuris dirbs su startuoliais ir teiks jiems reikalingas paslaugas, darbo užmokesčiui. Trečdalis teks verslo modelių, strategijų rengimo, konsultacijų organizavimo, elektroninės leidybos išlaidoms padengti. Likusi dalis – patalpų ir įrangos nuomos, informavimo apie projekto veiklas išlaidoms.

Finansuojamų projektų veikos turės būti baigtos iki 2029 metų rugsėjo.

Į šias lėšas gali pretenduoti projektai, skirti veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, taip pat sporto inventoriui ir įrangai įsigyti, organizuoti sporto renginius, bei kvalifikacijai tobulinti ir sporto informacijos sklaidai.

Be kita ko, į finansavimą gali pretenduoti projektai, skirti esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui.

10 proc. fondo lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti.

Paraiškas sporto projektų finansavimui gauti gali teikti tik juridiniai asmenys. Fondo lėšomis gali būti finansuojama iki 90 proc. projekto išlaidų, o projektų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei ketveri metai.

Paraiškas projektams galima teikti iki gruodžio 23 dienos, išskyrus paraiškas pastatų plėtrai, priežiūrai ar remontui – jas galima pateikti iki kitų metų kovo 1-osios.

Sporto projektų konkursus administruoja ministerijai pavaldus Švietimo mainų paramos fondas. Centrinė projektų valdymo agentūra administruoja pastatų plėtros, priežiūros ir remonto projektų konkursus.

Finansuojami projektai atrenkami konkurso būdu. Paraiškas vertina nepriklausomi ekspertai ir vertintojai, po to – švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta Sporto projektų komisija.

2022 metais naujiems sporto projektams planuojama paskirstyti ne mažiau 5 mln. eurų fondo lėšų. Tęstiniams projektams finansavimas bus užtikrinamas iš kiekvienų kitų metų fondo biudžeto.

Ministerija primena, kad po pernai priimto Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo nuostatos, reglamentuojančios fondo finansavimą ir lėšų skyrimo tvarką, buvo pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, pasikeitė fondo sudarymo tvarka.

Antikonstitucinėmis buvo pripažintos tos Sporto įstatymo nuostatos, kurios iš anksto numatė fiksuoto dydžio finansavimą, įtvirtinant jo konkretų lėšų dydį kaip tam tikrą procentinę dalį nuo akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką (2, 2,5, 3 proc.) ir loterijų ir azartinių lošimų mokesčio (10 proc.) dalies, o taip pat tos, kurios numatė, kad einamaisiais biudžetiniais metais nepanaudotos lėšos negrąžinamos į valstybės biudžetą ir paliekamos kitais biudžetiniais metais numatytiems sporto projektams finansuoti.

Pasak ministerijos, dėl to dabar fondas yra biudžeto priemonė be specialaus pajamų šaltinio ir įstatymu apibrėžtų apimčių ir jam tik vieneriems biudžetiniams metams skiriamų lėšų dydį kasmet nustato Vyriausybė ir Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą.

Numatoma, jog 2022-iesiems fondui bus skirti 14,88 mln. eurų. Iš šios sumos bus finansuojami ir 2019-2021 metų kvietimų sporto projektai.

„Iš esmės projektai yra įšaldyti. Tik klausimas, ar jie turėtų būti tęsiami. Mano supratimu, jie tęsiami neturėtų būti, ir mes tą klausimą taip pat pasiūlėme iškelti Vadovų Taryboje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

„Didžiausia šių projektų problema yra ta, kad jie nėra tęsiami, nes kaip bežiūrėtumei, prie tų projektų prisiliečia įvairios režimo institucijos ir gauna iš to finansinę naudą“, – teigė ji.

Vyriausybės vadovės teigimu, vienašališkai nutraukus pasienio projektų įgyvendinimą grėstų didelės finansinės baudos.

„Jeigu tie projektai nėra tęsiami, taikomos tam tikros finansinės korekcijos už tuos pinigus, kurie jau buvo išleisti, ir tai yra tikrai ženklios sumos. Mūsų prašymas buvo tiesiog sudaryti galimybes valstybėms nutraukti šituos projektus be finansinių pasekmių. Kitaip reikėtų juos tęsti, o tęsti būtų prieš įsitikinimus“, – sakė I. Šimonytė.

Anot jos, nutraukti projektus reikia, nepaisant to, kad Lietuva patirs finansinių praradimų.

Didžiausia šių projektų problema yra ta, kad jie nėra tęsiami, nes kaip bežiūrėtumei, prie tų projektų prisiliečia įvairios režimo institucijos ir gauna iš to finansinę naudą.

„Čia jau nebe pinigų klausimas. Tie projektai reikalauja tam tikro bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis ir tikrai tarp institucijų yra tokių, su kuriomis bendradarbiavimas yra sunkiai įsivaizduojamas“, – tvirtino premjerė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį BNS sakė, kad nutraukti pasienio projektų finansavimą – principinė Lietuvos pozicija.

„Turime šalia tironą ir negalime jo maitinti“, – teigė ji.

„Negalime finansuoti šito režimo ir naudoti tam europinių pinigų, ypač šiame kontekste, kai vyksta tokie įvykiai. (...) Jau kreipėmės į Europos Komisiją, dar nesulaukėme atsakymų, bet aš tikiu, kad dabartiniame kontekste tikrai bus rastas sprendimas“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, pirmiausia reikia pasiekti, kad už projektų nutraukimą ES nesiimtų finansinių sankcijų, o paskui bus vertinami Lietuvoje vykdomi projektai ir sprendžiama dėl jų ateities.

„Labai atsakingai žiūrėsime ir ieškosime sprendimų“, – teigė A. Bilotaitė.

2015 metais Europos Komisija patvirtino Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Jos biudžetas – 81,4 mln. eurų, iš jų Europos Sąjungos indėlis – 74 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pagal pasienio programą vykdomi 7,155 mln. eurų vertės projektai.

Tarp jų yra Pabradės užsieniečių registracijos centro rekonstrukcija ir statyba, Kinologijos centro Mickūnuose remontas, transporto bei dresavimo priemonių užkardoms įsigijimas, traktoriaus bei katerio, skirtų valstybės sienos priežiūrai, įsigijimas, elingo įrengimas.

VRM teigimu, jei programos lėšos būtų pripažintos netinkamomis, Lietuva netektų 6,440 mln. eurų.

Pagal minėtą programą, ES planuoja 4,5 mln. eurų skirti Latvijos ir Baltarusijos pasienio punktui modernizuoti, 3,3 mln. eurų – telekomunikacijų infrastruktūros plėtrai Baltarusijos ir Lietuvoje pasienyje (BOMBEL-4), 0,5 mln. eurų – Baltarusijos mokslų akademijai sukurti sistemą mažinti invazinių rūšių poveikį saugomoms pasienio teritorijoms, 270 tūkst. eurų – Lydos rajono vykdomojo komiteto kultūros departamentui paveldo ir tradicinių įgūdžių išsaugojimui, kt. 

Sankcijų prieš Baltarusiją Lietuva imasi, kai Aliaksandro Lukašenkos nurodymu sekmadienį prievarta Minske buvo nutupdytas keleivinis „Ryanair“ lėktuvas su daugiau kaip 100 keleivių. Juo skridęs Baltarusijos opozicijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

Pavyzdinis miestas

J.Narkevičius yra išsakęs mintį, jog ministerija turėtų remti aktyvias savivaldybes, kurios ne tik turi idėjų, kaip pagerinti infrastruktūrą, bet ir imasi įgyvendinti projektus tiek už valstybines, tiek už savo savivaldybės lėšas. Pasak susisiekimo ministro, Kaunas gali būti pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, nes nemažai projektų įgyvendinama būtent Kauno lėšomis.

„Peržiūrėjau savivaldybių įnašą į vykdomus projektus, tai Kaunas tikrai yra viena aktyviausių savivaldybių, kuri daugiausiai investuoja į infrastruktūros kūrimą. Jie naudoja kone daugiausiai savų lėšų t. y., jie prisideda patys dvigubai daugiau, nei buvo skirtas finansavimas iš Vyriausybės. Manau, kad jei savivaldybė pati rodo iniciatyvą ir stengiasi dėl savo piliečių, valstybė taip pat turėtų remti tokias savivaldybes ir padėti joms įgyvendinti didelius projektus“, – apie tai, kad Kaunas nestabdo projektų vystymo ir stengiasi prisidėti iš miesto biudžeto, pagyrė J.Narkevičius.

Jaroslavas Narkevičius/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Jis taip pat paminėjo, kad infrastruktūros Kauno projektams šiais metais buvo skirta apie 20 mln. europinės paramos, o norint ją gauti, būtina dalį sąmatos padengti iš savų lėšų. „Siekiant gauti europinius pinigus, reikia ne tik ruošti projektus, bet tai daryti tinkamai. Kitose savivaldybėse buvo netinkamai paruoštų projektų ir jie nebus įgyvendinti iki numatyto termino, todėl reikės paramą grąžinti arba perkelti paraiškas kitam finansavimo laikotarpiui. Šiuo aspektu Kaunas neturi problemų“, – pridūrė J.Narkevičius.

Kaunas tikrai yra viena aktyviausių savivaldybių, kuri daugiausiai investuoja į infrastruktūros kūrimą.

Gali gauti daugiau

Susisiekimo ministras pažymėjo, kad ministerija jau paskirstė apie 60 mln. eurų iš ateitis ekonomikos plano, tačiau dar gali savivaldybės teikti paraiškas ir gauti daugiau lėšų infrastruktūros projektų įgyvendinimui.

„Yra galimybė dar išnaudoti ateities ekonomikos DNR planą, nes jis suteikia galimybę ekonominio naudingumo pagrindu panaudoti lėšas ir sutvarkyti infrastruktūrą. Kauno miesto savivaldybė tikrai turi paruoštų projektų, todėl atsiradus galimybei juos įgyvendinti pasinaudojus DNR planu, yra didelių šansų gauti papildomą finansavimą tiems projektams, kurie būtų baigti iki 2021 metų pabaigos“, – kalbėjo J.Narkevičius.

Papildomai pinigų iš DNR plano skirta geležinkelio infrastruktūros gerinimui, bus įrengtos įvairios triukšmo mažinimo priemonės, sutvarkytos pervažos. Taip pat ministras vardijo, kad iš DNR plano bus finansuota Kauno viešojo transporto infrastruktūros plėtros projektas. Jam bus skirta 867 tūkst. eurų. Dar daugiau nei 409 tūkst eurų bus skirta intelektinių transporto sistemų diegimui Kauno mieste.

Į ateitis ekonomikos planą įtrauktas ir daubiau nei 1,8 mln. eurų projektas, skirtas bevariklių transporto priemonių skatinimui. Pagal šį projektą numatyta Kaune atnaujinti 10,7 km pėsčiųjų takų ir šaligatvių, įrengti 12 vnt. dviračių saugyklų.

Ilgalaikė perspektyva

Ateitis ekonomikos DNR planas yra tik viena priemonių, kuria skirtas finansavimas Kauno projektams. Susisiekimo ministerija šiemet miestui suteikė paramos ir iš įvairių ES fondų.

Štai beveik 123 tūkst. eurai ES paramos skirta dviračių tako įrengimui Nuokalnės gatvėje ir Tvirtovės alėjoje. Kauno darnaus judumo planas taip pat sulaukė beveik 204 tūkst. eurų paramos.

Viena didžiausių sumų, skirtų iš ES struktūrinių fondų, buvo naujų troleibusų įsigijimui. Šiame projekte iš ES fondų Kaunui skirta daugiau nei 6,28 mln. eurų.

Nereikėtų pamiršti ir didžiojo Nemuno laivakelio tvarkybos projektų. Jam skirta daugiau nei 28 mln. eurų. Šio projekto metu nuo Kauno iki Kuršių marių Nemune bus įrengtos bunos, kurios leis turėti tvarkingą laivakelį ir vystyti laivybą.

Ilgalaikėje perspektyvoje Kaunui taip pat ministerija yra numačiusi finansavimą. Į tokius planus įtrauktas ir pietinio Kauno aplinkkelio projektas. Taip pat Susisiekimo ministerija numačiusi prisidėti ir prie Kėdainių tilto statybų darbų. Šis projektas nepatenka į DNR planą, nes jo įgyvendinimas yra ilgesnis, todėl šio projekto finansavimui skirtos lėšos bus skirtos iš kitų programų.

Rugsėjo 11-15 dienomis atrinkti SOFA alumnai turės galimybę pristatyti savo projektus patyrusiems privatiems investuotojams ir viešųjų Europos kino fondų atstovams. Naujosiose dirbtuvėse SOFA siūlo dalyviams ir jų kultūriniams projektams tiesioginę prieigą prie galimų finansavimo partnerių viešajame bei privačiajame sektoriuose.

Kino kultūros vadybos mokykla SOFA - tai mokymai perspektyviems kino profesionalams, kurių metu jie vysto, randa finansavimą ir įgyvendina inovatyvius projektus, skirtus nacionalinei ir tarptautinei auditorijai. Tarptautiniame kontekste ši iniciatyva yra unikali tuo, kad didžiausią dėmesį skiria ne režisieriams ar prodiuseriams, o kino kultūros vadybininkams, agentams ir ambasadoriams iš Vidurio ir Rytų Europos, Vokietijos, Graikijos, Izraelio, Centrinės Azijos bei Kaukazo.

Nuo 2013 m. SOFA aktyviai remia projektus, susijusius su Europos kino rinka ir skatinančius nacionalinių kino industrijų struktūrinį vystymąsi. Ši iniciatyva, bendradarbiaudama su patyrusiais kino industrijos profesionalais bei aukščiausio lygio ekspertais, padeda dalyviams visapusiškai išvystyti kuriamų projektų idėjas, pasiruošti finansavimui bei efektyviai jas realizuoti, taip kartu skatindama ir regioninį kino kultūros bei industrijos augimą. Papildoma vertė bandomųjų dirbtuvių Vilniuje dalyviams - alternatyvių kultūrinių projektų finansavimo galimybių kino srityje tyrinėjimas. Vilniuje vyksiančios dirbtuvės sukvies SOFA alumnus ir galimus finansavimo partnerius iš viešojo ir privačiojo sektorių.

Į dirbtuves buvo atrinkti penki SOFA alumnai, aktyviai veikiantys kino industrijoje: Iris Elezi (Albanija), Miroslavas Mogorovičius (Serbija), Lizaveta Bobrykava (Baltarusija), Inesa Ivanova (Lietuva) ir Dorina Oarga (Rumunija).

Pasak SOFA mokymų vadovo Nikolajaus Nikitino, su naujosiomis bandomosiomis dirbtuvėmis SOFA struktūra pasiekė tris stadijas ir tapo visus metus trunkančiais mokymais.

„Nuo šiol kasmet rengsime vienas dirbtuves tai pačiai dalyvių grupei apie projektų vystymą Varšuvoje ir vienas apie projektų rinkodarą Tbilisyje, o prie jų prisijungs naujai įkurtos Vilniaus dirbtuvės, atviros visiems SOFA alumnams ir skirtos privačiajam-viešajam finansavimui bei partnerystei. Esame labai laimingi ir dėkingi mūsų pagrindiniams partneriams Lietuvos kino centrui ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijai, kad padėjo mums įgyvendinti šią svajonę. Džiaugiamės, kad dirbtuves galime rengti Vilniuje - vaizdingame mieste su aktyviu kultūriniu gyvenimu būtent šiuo metu, kai Lietuva patiria ekonominį proveržį ir aktyviai dalyvauja kino bei naujųjų medijų srityse“, - sakė N. Nikitinas.

SOFA dirbtuvių Vilniuje dalyviai turės progą mokytis iš dviejų itin patyrusių ekspertų, kino industrijos profesionalų, „Media Deals“ atstovų Julianės Schulzės ir Thierry Baujard. „Media Deals“ organizuoja Europos investuotojų forumus įvairiose Europos šalyse, kurių metu antrepreneriai ir investuotojai gali susitikti ir aptarti investavimo bei partnerystės galimybes.

Po dviejų dienų intensyvių mokymų su lektoriais dalyviai pristatys savo projektų idėjas finansuotojams ir Europos viešųjų fondų atstovams, viešintiems Lietuvoje.

SOFA dirbtuves finansuoja Lietuvos kino centras ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

S.Šedbaras į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi dėl Lietuvos mokslo tarybos nustatyto reikalavimo projektų vadovams skelbti publikacijas nurodytose prestižinėse duomenų bazėse.

Teismas, sausio pabaigoje priėmęs nagrinėti skundą, parlamentaro prašymu Mokslo tarybai uždraudė atlikti konkurse pateiktų socialinių mokslų srities paraiškų vertinimą. Teismo atstovė Neringa Lukoševičienė BNS nurodė, kad posėdžio data dar nėra paskirta, jo gali tekti laukti kelis mėnesius – mažiausiai tiek nusikels ir projektų vertinimas.

Bet gal teismas pripažins, kad visi mokslininkai turi orientuotis į pasaulinį lygį. Mokslas negali būti labai vietinis.

„Preliminariai įvertinus gautų bylų skaičių ir norminių administracinių bylų nagrinėjimo terminus, tikėtina, kad ši byla LVAT būtų nagrinėjama gegužės mėnesį“, – teigė N.Lukoševičienė.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Dainius Haroldas Pauža BNS sakė, kad teismo sprendimas stabdyti paraiškų vertinimą paveiks ir tuos mokslininkus, kurie neturėjo pretenzijų dėl reikalavimų.

„Man atrodo, visi puikiai supranta susidariusią situaciją, ir teismo sprendimo nevertintini, mes jį, aišku, šventai vykdysime. Baigėsi paraiškų priėmimas, matysime realybę ir kažkiek nusikels. Bėda ta, kad praktiškai tai teisininkai mokslininkai kreipėsi į teismą, bet yra daugybė kitų socialinių mokslų – ir ekonomika, ir psichologija, ir kiti mokslai, kurių irgi dabar nebus galima vertinti iki atskiro sprendimo“, – aiškino D.H.Pauža.

Anot jo, reikalavimui dėl tarptautiško labiausiai priešinasi teisininkai.

„Motyvuojama tuo, kad Latvijos teisė, Lenkijos teisė, Lietuvos teisė yra skirtingos, bet vienas dalykas yra mokslas, moksliniai tyrimai, o kitas dalykas yra teisė. Tai kartais sumaišoma“, – dėstė D.H.Pauža.

Anot jo, jeigu teismas nuspręs, kad Mokslo taryba pažeidė kokius nors teisės aktus, bus skelbiamas naujas konkursas.

„Bet gal teismas pripažins, kad visi mokslininkai turi orientuotis į pasaulinį lygį. Mokslas negali būti labai vietinis. Yra ir gamtininkai, kurie tyrinėja tik vietos vertybes, gali būti ir technologai, kurie sprendžia vietines technologines problemas, bet dėl to niekas nekelia klausimų. Mokslas arba yra, arba nėra, jis negali būti kažkoks tautinis. Būna lokalių dalykų, bet viskas susideda iš pavyzdžių, iš atvejų, jei plačiau matai ir pateiki, tai ir tie pasauliniai žurnalai spausdina“, – dėstė D.H.Pauža.

S.Šedbaras skunde teismui aiškino, jog sklaidos reikalavimai buvo pernelyg suabsoliutinti, apribotos galimybės mokslininkams, reikšmingų mokslinių straipsnių paskelbusių kituose leidiniuose ar kitais mokslo bendruomenei pripažįstamais būdais.

„Neatmetant mokslo tarptautiškumo reikšmės, pastebėtina, kad šiuo metu kontinentinės teisės tradicijos mokslas Web of Science ar SCOPUS nėra proporcingai reprezentuojamas, palyginti su fizinių ar kitų socialinių mokslų kryptimis, tėra vos keletas žurnalų, kurių tematika tik iš dalies gali būti siejama su teisės mokslu. Dėl tokių objektyvių priežasčių Lietuvos teisės mokslas, kaip ir daugelio kitų kontinentinės teisės tradicijos valstybių pirmtakių, pavyzdžiui, Vokietijos, Prancūzijos, yra reprezentuojamos tarptautiniu mastu panaudojant kitus kanalus, o ne Web of Science ar SCOPUS, todėl, sprendžiant dėl teisės krypties mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo ir konkursų sąlygų diferencijavimo, būtina į šias aplinkybes atitinkamai atsižvelgti, pripažįstant, kad socialinių mokslų teisės krypties mokslinių tyrimų objektas lemia publikavimosi specifiką, artimą humanitarinių mokslų publikavimosi problematikai“, – teigia S.Šedbaras.

Vilniaus universiteto (VU) atstovai Lietuvos mokslo tarybos reikalavimus vadina diskriminaciniais.

„Akivaizdu, kad Lietuvo mokslo tarybos nustatyti reikalavimai objektyviai negali būti įgyvendinti labai plačioje Lietuvos socialinių mokslų srityje, todėl šie mokslininkai akivaizdžiai diskriminuojami. Tokie reikalavimai turėtų būti pakeisti“, – teigia VU Teisės fakulteto profesorius habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius.

VU Filosofijos fakulteto docentas daktaras Antanas Kairys pabrėžė, kad labai stipri orientacija į užsienio publikacijas turės neigiamą poveikį – Lietuvai itin aktualios, bet vietinės reikšmės temos bus tiesiog ignoruojamos mokslininkų, nes jų tirti nebeapsimokės – tarptautinių publikacijų tokiomis temomis neparengsi, o vietinės pagal naujus vertinimo kriterijus jokios vertės nebeturi.

„Be to, socialiniuose moksluose tyrimai paprastai trunka kelerius metus – planavimas, duomenų surinkimas, analizė. Kai taip staigiai, nesuteikiant pakankamo pereinamojo laikotarpio, keičiami reikalavimai, didelė dalis tyrėjų atsiduria keistoje situacijoje – vykdo tyrimus, kurie, anot naujų reikalavimų, yra beverčiai. Ir negali gauti finansavimo naujiems tyrimams, nes iki šiol tos pačios Mokslo tarybos finansuotų tyrimų pagrindu parengtos publikacijos yra bevertės“, – teigė jis.

 „Įvertinus jaunimo politikos formavimą ir jaunimo politikai socialinės apsaugos ir darbo srityje 2015 metais panaudotus 1,9 mln. eurų, nustatyta, kad, finansuojant kai kuriuos projektus, nėra vertinamas kokybinis jų poveikis jaunimui, trūksta projektų vykdymo kontrolės, dubliuojamos priemonės. Pasigendama ir politiką įgyvendinančių įstaigų veiklos efektyvumo“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.

Auditoriai įžvelgia ir sisteminių visos jaunimo politikos formavimo trūkumų. Šiemet 83 proc. lėšų skiriama jaunimo nedarbo problemoms spręsti, jos nukreipiamos nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui, nors šis sudaro tik 6,3 proc. visos jaunimo grupės. Kitų aktualių klausimų sprendimui dėmesio ir išteklių lieka mažiau.

Sunkumų identifikuojant ir sprendžiant jaunimo problemas, pasak valstybės auditorių, kelia ir tai, kad jaunimo amžius įvairiuose teisės aktuose ir priemonėse Lietuvoje yra suprantamas ir apibrėžiamas skirtingai: jaunimu skirtingais atvejais laikomi asmenys nuo 14–19 metų iki 23–34 metų.

Jaunimas Lietuvoje pernai sudarė beveik penktadalį visų šalies gyventojų. Tais metais iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. gyventojų, iš kurių jaunimas sudarė net pusę. Akcentuojama, kad jaunimas – vienas svarbiausių ateities stabilumo veiksnių, tačiau, remiantis Europos Komisijos duomenimis, nacionalinio biudžeto lėšų dalis, tenkanti jaunimui Lietuvoje, yra viena mažiausių Europos Sąjungoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015 metais jaunimo politikai skyrė 18 mln. eurų. Valstybės biudžeto dalis, tekusi jaunimui dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, sudarė tik 7,3 euro vienam asmeniui (pernai planuotas pasiekti rodiklis – 24,62 euro).

Atsižvelgdama į audito metu nustatytas problemas, aukščiausioji audito institucija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė rekomendacijų: užtikrinti didesnę biudžeto lėšomis finansuojamų jaunimo projektų pridėtinę vertę, stiprinti jų kontrolę, identifikuoti visų jaunimo grupių problemas, formuojant jaunimo politiką siekti kokybinio arba kokybiškai reikšmingo rezultato ir kita.

Praėjusiais metais Lenkijos valstybė iš savo biudžeto Lietuvoje gyvenančiai lenkų tautinei mažumai išleido 14 mln. zlotų arba 3,5 mln, eurų. Iš viso padėti lenkų bendruomenėms užsienyje Lenkijos užsienio reikalų ministerija skyrė 92 mln. zlotų (23 mln. eurų) per metus.

Šie skaičiai paskelbti antradienį per Senato Emigracijos reikalų ir ryšių su lenkais užsienyje komiteto posėdyje, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Rytuose gyvenantiems lenkams iš minėtos sumos teko 39 mln. zlotų (9,75 mln. eurų). Paremti net tik Lietuvos lenkai, bet ir Ukrainos, Baltarusijos. Daugiau nei 60 proc. paramos išleista įvairiems projektams buvusiose Sovietų sąjungos šalyse.

Pernai finansuoti 136 projektai, skirti pagerinti Lenkijos bendruomenių padėtį toje šalyje, kur jie gyvena, išlaikyti ryšius su Lenkija, mokyti lenkų kalbos ir pan.