„Mūsų noras, kad žemės ūkio bendroji politika būtų bendra, kad nebūtų diskriminacijos. Kad būtų išlaikytas stabilus bendrasis žemės ūkio biudžetas, galbūt didinamas. Kad nebūtų didinama atskirtis tarp Rytų ir Vakarų kaip du kartus ar net tris kartus skiriasi (tiesioginės – ELTA) išmokos“, – Eltai sakė A. Svitojus.

Jo teigimu, taip pat siekiama, kad Lietuva nebūtų traktuojama kaip nauja ES valstybė.

„Tai yra normali ES valstybė, kuri turi savo kvotas, teises, atstovavimą ir lygiateisiškumą. Nėra taip, kad esame naujokai. (...) 165 mln. gyventojų Vidurio Europos valstybių turi turėti tokias pačias teises kaip ir kita pusė ES“, – kalbėjo A. Svitojus.

Jis teigė, kad ketvirtadienį su žemdirbiais Briuselyje susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda suteikė vilties, kad Europos Vadovų Taryboje kalbės ta linkme, kurios tikisi žemdirbiai.

ŽŪR pirmininko teigimu, ketvirtadienį proteste taip pat dalyvavo Centrinės Europos šalys – Čekija, Slovakija ir Lenkija.

ŽŪR duomenimis, vidutinė išmoka už hektarą dabar sudaro 181 eurą.

Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį.

Trijų Baltijos šalių ir Suomijos žemdirbiai trečiadienį Briuselyje surengė akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į žemės ūkio sektoriaus praradimus dėl Rusijos embargo.

Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininko teigimu, prašoma, kad kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžete būtų numatytas rezervas patirtiems nuostoliams kompensuoti.

„Tai ne streikas, galbūt labiau galima pavadinti tik dėmesio atkreipimas, kad vis dėlto nėra pasibaigęs Rusijos embargas, plius kvotų panaikinimas. Pieno sektoriui kiti metai bus gana sudėtingi ir svarstant 2015 metų Europos Sąjungos biudžetą siekiame, kad būtų atkreiptas dėmesys, ir šitam sektoriui būtų numatytas rezervas ar kažkoks kompensacinis mechanizmas, jei jo prireiktų“, - BNS sakė Andriejus Stančikas.

Estijos žemės ūkio rūmai anksčiau pranešė, kad nesulaukdamos ES paramos, keturių šalių žemės ūkio organizacijos gruodžio pradžioje planuoja streikuoti. A.Stančiko teigimu, buvo nuspręsta neorganizuoti streiko, tik akciją.

Europos Komisija (EK) lapkritį trijų Baltijos šalių pieno gamintojams skyrė 28 mln. eurų (96,7 mln. litų) paramą, iš kurios Lietuvai teko 14,1 mln. eurų (48,7 mln. litų), nors šalis prašė 32 mln. eurų. Estijai skirta 6,9 mln. eurų (23,8 mln. litų), Latvijai - 7 mln. eurų (24,2 mln. litų).

A.Stančiko teigimu, ši parama nėra tokia didelė, palyginti su žemdirbių patirtais nuostoliais. Anot jo, vien tik Lietuva prašė 30 mln. eurų (103,5 mln. litų) paramos.

Europos Parlamentui ir ES valstybėms narėms lapkričio viduryje nepavykus susitarti dėl kitų metų biudžeto, EK pradėjo rengti naują projektą, kuris turėtų būti patvirtintas iki gruodžio 18 dienos. A.Stančiko teigimu, daugiau panašių akcijų Baltijos šalių žemdirbiai organizuoti neplanuoja.

Rusija rugpjūčio pradžioje uždraudė iš Europos Sąjungos įvežti maisto ir žemės ūkio produktus.

Iš įvairių Europos šalių į Briuselį susirinkę protestuotojai penktadienį susirėmė su policija per demonstraciją prieš didžiulį nedarbą; į policininkus imta mėtyti akmenis, buvo daužomi langų stiklai, kai protestuotojai žygiavo per miesto centrą prie Europos Sąjungos institucijų.

Šią protesto akciją, artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, surengė profesinės sąjungos, kad atkreiptų dėmesį į jaunimo nedarbą.

Pasak akcijos rengėjų, joje dalyvavo apie 40 tūkstančių žmonių; policijos vertinimu demonstrantų buvo apie 25550.

Policija nurodė, kad, apskritai, protestai buvo taikūs, bet prie Europos parlamento, o vėliau prie Europos Komisijos būstinės kai kurie dalyviai ėmė mėtyti akmenis į policininkus.