– Kodėl jūs šiuo metu nepatenkinti tuo, kas priiminėjama Seime?

– Na, iš tikrųjų Seimas neįsiklauso į bendruomenę ir vis dėlto visi komitetai nusprendė, kad mažinti garantijas yra gerai. Tai mes norime, kad socialinės garantijos pareigūnams išliktų, t. y. priedas už stažą liktų 30 proc.,  nebūtų sumažintas į 20 proc. Taip pat norime, kad profesinės sąjungos būtų įtrauktos į darbo užmokesčio politikos formavimą ir tvirtinimą. Šiuo metu ministras nustatinės darbo užmokesčio politikos gaires ir vienas pasitaręs su kitais dviem ministrais – finansų ir teisingumo – nustatys atlyginimų lubas.

– Suprantu, šitos pataisos labiau paliestų jaunesnius pareigūnus, ar tai tiesa?

– Na, šitos pataisos paliestų atlyginimo prasme, tai jaunesni gaus daugiau, o vyresni – kai kam gal nieko. Tai čia tik per statutą. O per biudžetą, biudžete mes papildomų pinigų neprašome, mes esame gavę gana neblogą finansinę situaciją 2024 m., atlyginimai turėtų visiems kilti. Kaip pažadėjo vidaus reikalų ministrė, tai 108 eurais vidutiniškai kils atlyginimai. Bet esmė net ne šituose piniguose, esmė, kad garantijos bus sumažintos ir, ilgainiui, visam laikui. Tai mes už tuos ribojimus, tą pavojų, draudimus, draudimą streikuoti – nes dabar tik piketą galime daryti – mes ir turime socialines garantijas, ir norime jas išlaikyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios gali būti pasekmės?

– Šiuo metu daugiau negu 30 proc. pareigūnų gali išeiti į pensiją, jie jau yra tokio amžiaus ir turi stažą. Tai nusivylę pareigūnai gali tai padaryti. Mes sakome, Seimas nori lažintis. Na, mes nenorėtume lažintis ir nenorėtume, kad tai įvyktų. Bet šita galimybė yra.

„Kai kurių politikų siekis turbūt yra tą situaciją supainioti ir bandoma kažkaip argumentuoti, nes tikrai tos pačios diskusijos, derinimo procesas buvo nuolatinis su profesinėmis sąjungomis. Mes derinome, ėjome link kompromisų ir radome tuos kompromisus. Taip, keičiasi ta pati darbo užmokesčio skaičiavimo sistema, bet noriu pažymėti, kad atsirado ir skaičiuoklė, kuri leido pasižiūrėti kiekvieno pareigūno individualią situaciją ir įsivertinti, kad tikrai mažėjimo nebus.

Ir kaip tik tas didėjimas ypatingai pasijus tiems, kurie šiandien uždirba mažiausiai. Nes mums taip pat labai svarbu pritraukti naujus pareigūnus į sistemą. Jų labai trūksta. Kas bus toliau su tais žmonėmis, kurie yra išdirbę 20 metų ir daugiau, matyt, čia yra didžiausias klausimas ir nerimas. Bet mes tikrai norime patikinti, kad jeigu pareigūnas yra ištarnavęs 20 metų, tai tas jo sukauptas stažas ir liks. Ir už kiekvienus papildomus metus taip pat bus skaičiuojama po 1 proc. Dėl to esame susitarę su profesinėmis sąjungomis“, – situaciją pakomentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Yra negerai, kai tėvų ir šeimų balsas apie šią programą nėra išgirstamas, yra išgirstama tik viena pusė. Mes nesutinkame su programoje pateikta lytinio švietimo koncepcija, kuri nekvestionuoja, ar lytiniai santykiai ankstyvame amžiuje yra etiški, neetiški, bet apsiriboja dviem dalykais – jei yra sutikimas, jei yra kontracepcija, viskas yra gerai. Mes kaip tėvai, atsakingai žiūrėdami į vaikus, su tokiu požiūriu į lytinį švietimą tikrai nesutinkame“, – BNS sakė vienas renginio organizatorių, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas.

Renginio dalyviai laikė plakatus su užrašais „Ugdyti, o ne seksualizuoti“, „Gyvūną valdo instinktai, žmogų – valia“, „NE Gyvenimo įgūdžių programai, NE indoktrinacijai“, „Ministre, kiek yra lyčių?“ ir panašius.

Piketą organizavo Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija, Rengimo šeimai asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Laisvos visuomenės institutas ir kitos tėvų ir šeimų, krikščioniškos organizacijos.

Apie Stambulo konvenciją turiu tokią nuomonę, kad ji Lietuvoj nereikalinga, kad ji neapgins mūsų moterų nuo smurto, o ji skirta visai kitiems dalykams, tai apvalkalas, priedas, kad gina moteris, o išties tai būdas genderizmui ateiti pas mus.

Tėvai taip pat kritikuoja, kad bendrojo ugdymo programa yra privalomas dalykas, teigia, kad mokytojai neparengti jos mokyti, tad su mokiniais „bus eksperimentuojama“.

Organizacijų teigimu, programos lytiškumo ugdymo dalis yra orientuota „ne į doros, valios ugdymą ir rizikos vengimą, bet į lytinio malonumo tenkinimą ir pasekmių vengimą“, tad ji skirta ne moksleivių ugdymui, bet darbui su rizikingo elgesio jaunimo grupėmis.

„Programa yra hibridinė ir kai kurios dalys yra geros, prevencijos dalis, kur kalbama apie psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją, alkoholio prevenciją – ji turi būti vykdoma mokykloje, bet tėvams kyla klausimas, ar reikia prevenciją vykdyti bendrojo dalyko kontekste. Anksčiau prevencija buvo vykdoma per neformalias švietimo veiklas, dabar ji perkelta ir paversta privalomu dalyku“, – kalbėjo M. Aušrotas.

Nacionalinio susivienijimo atstovė, skautė, tikybos mokytoja Danutė Vervečkienė sakė protestuojanti prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą.

„Apie Stambulo konvenciją turiu tokią nuomonę, kad ji Lietuvoj nereikalinga, kad ji neapgins mūsų moterų nuo smurto, o ji skirta visai kitiems dalykams, tai apvalkalas, priedas, kad gina moteris, o išties tai būdas genderizmui ateiti pas mus“, – BNS sakė D. Vervečkienė.

Seimui ketvirtadienį opozicinės darbotvarkės metu planuojama pateikti pataisas, kad lytiškumo ugdymo temos būtų integruotos į tikybos ar etikos pamokas.

Švietimo įstatymo pataisa nustatytų, kad „į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu“.

Pasak iniciatorių, gyvenimo įgūdžių ugdymo programa liktų, tik iš jos būtų išimtas lytiškumo ugdymo komponentas, kuris taptų dorinio ugdymo dalimi.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Gyvenimo įgūdžiai 5 ir 7 klasėse dėstomi po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

Po minėjimo prie parlamento vyksta Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas prieš šalies valdžią.

„Laisvės gynėjų dienos minėjimas praėjo ramiai, pažeidimų nebuvo užfiksuota, sulaikytų asmenų nėra“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja.

Jos teigimu, renginio metu dirbo ir vis dar dirba sustiprintos policijos pajėgos, tačiau tikslus pareigūnų skaičius neatskleidžiamas.

Nepriklausomybės aikštės prieigose, policijos duomenimis, per Laisvės gynėjų dienos minėjimą buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių.

Tarp jų – ir protestuotojai, minėjimo metu nušvilpę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę.

Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis.

Protestuotojai mitinguoja „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat reikalauja atstatydinti Vyriausybę, teigia sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos narys Raimundas Lopata tvirtina, kad jau dieninėje dalyje buvo galima įžvelgti tam tikras agresijos apraiškas. Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parlamentarė Dovilė Šakalienė pažymi, kad tiek proteste, tiek riaušėse didžioji dalis žmonių buvo tie patys, o renginio organizatoriai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kas įvyko vakare.

Visgi Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Vytautas Bakas sako, kad jis labiau linkęs gilintis, kodėl žmonės apskritai praėjusį antradienį susirinko prie parlamento. Seimo narys įsitikinęs, kad analizuoti tai, kada ir kaip protestas išvirto į riaušes, turėtų teisėsaugos institucijos, o ne NSGK politikai.

„Kai politikai bando nagrinėti klausimus, kokia tai dalis, kas joje įvyko, taip jie atlieka ne savo darbą“, – Eltai sakė V. Bakas.

Kai politikai bando nagrinėti klausimus, kokia tai dalis, kas joje įvyko, taip jie atlieka ne savo darbą.

Apie tai, kad antradienio įvykius reikėtų skirti į dvi dalis, praėjusią savaitę portalui Delfi.lt prakalbo šalies vadovas Gitanas Nausėda.

„Mes turime aiškiai matyti, kad tos dienos įvykiai turi labai aiškias ir ryškias dvi dalis. Ir galbūt buvo galvojama, kad pagrindiniai įvykiai pasibaigs su 17 valanda, kuomet baigėsi tas pagrindinis mitingas, kuris buvo skirtas nepasitenkinimui dėl vakcinavimo išreikšti. Bet po to sekė antrasis kėlinys arba antroji stadija, kurioje ir žmonės buvo visiškai kiti, ir intencijos“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.

Tačiau opozicijos lyderis Saulius Skvernelis laikosi kitokios nei šalies vadovas pozicijos. Jo teigimu, toks skirstymas tėra labai sąlyginis.

„Kai tu gauni papildomos informacijos, mes vakar turėjome (posėdį – ELTA) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, mums tarnybos irgi pateikė informaciją, tai ne vieša informacija. Tai ta skirtis tarp pirmos ir antros mitingo dalies tampa labai sąlyginė. Deja, bet yra toks faktas. Labai sąlyginė“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

Su ekspremjero mintimis sutiko ir LRLS frakcijai priklausantis R. Lopata. Politikas taip pat sako, kad riaušėse buvo matomi tie patys asmenys, kurie dalyvavo ir proteste, o agresyvų dalyvių nusiteikimą, pasak parlamentaro, buvo galima įžvelgti dar tik prasidėjus protestui

„Aš labiau sutikčiau su Sauliumi Skverneliu, nes ir rytinėje dalyje buvo smurto proveržių. Konkrečiai prieš žurnalistus. Buvo ir kitų ženklų, rodančių, kad čia ne kvietimas į dialogą, padiskutuoti. Kartuvės jau buvo atneštos. Jos simbolinės, aišku, bet jos rodė pačią intenciją“, – Eltai kalbėjo R. Lopata.

Liberalas tvirtina, kad su protestuotojais susikalbėti buvo praktiškai neįmanoma, o iš minios sklido replikos, susijusios ne tik su galimybių pasu ir vakcinacija.

„Man pačiam teko bendrauti su dalyviais, gal 40 minučių kalbėjausi, čia buvo vakarop. Buvo be galo sunku kalbėtis, praktiškai neįmanoma (...) Paliestos visos įmanomos temos. Nuo vakcinacijos, kad nėra grėsmės nacionaliniam saugumui, kad pabėgėliai išgalvoti“, – pasakojo LRLS frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad dalis žmonių pasakodavo ir neva asmenines istorijas, o būtent tokie pasakojimai sukeldavo daugiausiai emocijų.

Visgi parlamentaras pabrėžia, kad dažniausiai pasikartojęs mitinguotojų reikalavimas – paleisti Seimą, apskritai yra prieštaraujantis Konstitucijai.

„Iš principo kalba ėjo, kad reikėtų paleisti Seimą. Tai antikonstituciniai reikalavimai“, – įsitikinęs R. Lopata.

D. Šakalienė: dalis mitinge dalyvavusių žmonių minią nuteikė agresyviai skleisdami melagienas

Kad praėjusį antradienį protestavusių asmenų išsakyti reikalavimai dėl Seimo paleidimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, akcentavo ir LSDP frakcijos parlamentarė D. Šakalienė. Visgi ji priduria, kad mitinguotojus jau pasibaigus protestui išduoto leidimo laikui užsiimti neteisėtais veiksmais paskatino ir kai kurių renginyje dalyvavusių politikų retorika.

„Keli tūkstančiai žmonių negali nuversti parlamento. Tai kaip tik yra neteisėta, antikonstituciška, nedemokratiška. Tačiau kai kurių politikų neapykantos kurstymas privedė prie to, kad dalis žmonių iš esmės liko tęsti agresyvių veiksmų ir daryti tiek administracinės teisės pažeidimus, tiek pagal baudžiamąjį kodeksą tai yra vertinama“, – galimą parlamentarų atsakomybę įžvelgė D. Šakalienė.

Socialdemokratė kartu pabrėžė, kad tiek ryte, tiek vakare antradienį prie Seimo buvo susirinkę tie patys žmonės, todėl renginio skirstyti į dvi atskiras dalis negalima.

„Dalis žmonių buvo tie patys, tai mes turime suvokti, kad tai nebuvo du atskiri renginiai“, – tikino ji.

Parlamentarės teigimu, prie Seimo tuomet buvo susirinkę labai įvairūs žmonės. Dalis žmonių, jos nuomone, iš tiesų atėjo protestuoti dėl pasipiktinimą sukėlusių Vyriausybės klaidų valdant pandemiją, tačiau kita dalis, pasak D. Šakalienės, iš karto atvyko nusiteikę agresyviai ir nenorėdami jokio dialogo su politikais.

„Skirtingi žmonės dėl skirtingų tikslų atvyko prie parlamento. Dalis žmonių pirmoje dalyje išsakė nuomonę ir išvyko namo. Dalis, matyt sukurstyti agresyviai besielgiančių asmenų, tikriausiai ir pasiliko. Ryšys yra tarp dviejų to paties renginio dalių. Nebuvo taip, kad susirinko vieni žmonės, jie visi išvyko, pasibaigė renginys, o tada po pertraukos iš naujo susirinko kiti žmonės. Kaip matėme, tiesiog nesiskirstė dalis susirinkusios minios ir tiesiog tapo vis labiau agresyvi. Ryšys tarp protesto ir riaušių ir yra tai, kad dalis žmonių liko prie Seimo, kurstomi labai agresyvių dalies dalyvių, skleidžiančių melagienas ir raginančių iš esmės susidoroti su parlamentu“, – aiškino socialdemokratė.

Pasak NSGK dirbančios parlamentarės, protestuotojai tą dieną ir jai pačiai išsakė melaginga informacija grįstų teiginių, kurie netgi nebūtinai buvo susiję su vakcinacija ar koronavirusu.

„Įvedėme karo padėtį, kodėl mes slepiame, jog žudomi irakiečiai prie sienos, kodėl norima išmesti 150 mln. sienai, kai jų trūksta kitiems dalykams. Priešinami mūsų visuomenės saugumo ir socialinių poreikių naratyvai“, – pasakojo ji.

Socialdemokratė dėl kilusių riaušių įžvelgia organizatorių atsakomybę: nereikia stebėtis, kad gaisras išplito sausame miške uždegus laužą

Visgi D. Šakalienė mano, kad dėl kilusių riaušių atsakomybę turėtų prisiimti ne tik politikai ir melagienas skleidę bei minią pakurstę asmenys, bet ir renginio organizatoriai.

„Jeigu tu uždegi sausame miške laužą nesilaikydamas miškininkų nustatytų reikalavimų, nereikia stebėtis, kad po to išplinta gaisras“, – metaforą pateikė socialdemokratė.

Paklausta, ar mitingą suorganizavusių asmenų atsakomybę parlamentarė įžvelgia vien tame, kad jie neužtikrino, jog dalyviai išsiskirstytų pasibaigus iki 17 val. išduoto leidimo laikui, LSDP frakcijos politikė sakė neatmetanti ir platesnės atsakomybės taikymo galimybių.

„Mažų mažiausiai taip. Ar tai apskritai yra dar net didesnė atsakomybė, šiuo metu komentuoti negaliu“, – kalbėjo D. Šakalienė.

V. Bakas: nusikaltimus tirti turėtų teisėsauga, o ne politikai

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis V. Bakas apskritai nebuvo linkęs vertinti sąsajų tarp dieninės protesto dalies ir vakare vykusių riaušių. Pasak jo, tokius skirstymus daryti ir tirti nusikaltimus turėtų teisėsaugos pareigūnai, o ne Seimo nariai.

„Daryti takoskyras, tirti nusikaltimus, jeigu jie buvo padaryti protesto metu, yra teisėsaugos darbas, o ne politikų. Mes NSGK galime burti iš kavos tirščių arba iš antraščių, pareigūnų pranešimų. Vis dėl to tai, kas buvo, vertinti takoskyras, ar buvo nusikaltimas, administracinis pažeidimas, tai turėtų daryti pareigūnai“, – į NSGK kolegų išsakytus teiginius atkirto V. Bakas.

Parlamentaras tikina, kad vietoje aiškinimosi apie galimus nusikaltimus, politikai turėtų pasidomėti, kodėl apskritai įvyko toks protestas.

„Politikai turi visiškai kitą darbotvarkę. Jų užduotis - pasigilinti į proceso turinį. Vienaip ar kitaip pats protestas, jis buvo. Susirinko tūkstančiai žmonių. Mano galva, politikų namų darbai yra įsiklausyti į turinį, su kokiomis nuoskaudomis, kodėl žmonės ten atėjo“, – tikino jis.

NSGK dirbantis parlamentaras sutiko, kad šio komiteto nariams būtina nagrinėti mitinge galimai kilusias grėsmes ir rizikas šalies nacionaliniam saugumui. Tačiau tuo pačiu jis pridūrė, kad daugelis šalies saugumui kylančių grėsmių ir atsiranda tuomet, kai šalies politikai sukuria terpę pasinaudoti valstybėje atsiradusiomis problemomis.

„Aš sutinku, kad iš nacionalinio saugumo pusės tuos klausimus analizuoti reikia, bet vėlgi, mūsų oponentai iš Rytų, arba radikalūs politikai visada naudosis politinės sistemos spragomis arba visuomenėje esančiomis įtampomis, kurias ir sukelia politiniai sprendimai“, – aiškino Mišrios grupės narys.

Mano, kad politikai į protestuotojų veiksmus reaguoja per daug jautriai

V. Bakas taip pat pritarė, kad reikia išsiaiškinti, kas lėmė, jog protestas peraugo į riaušes. Visgi politikai, išsakydami savo vertinimą apie vienos mitingo dalies sąsajas su kita dalimi, parlamentaro nuomone, taip daro spaudimą teisėsaugai. Panašią politikų reakciją jis sako prisimenantis ir po 2009 m. įvykių prie Seimo.

„Priežastis (kodėl kilo riaušės - ELTA) be abejo reikia nagrinėti, bet tai turi daryti teisėsauga. Nereikia daryti spaudimo teisėsaugai. Kai politikai pradeda tirti ir skaidyti į dalis, jie atlieka ne savo darbą. Aš prisimenu 2009 metų riaušes. Buvo einama lygiai tokiu pačiu keliu, tada buvo apkaltinti patys pareigūnai. Politikai ėmė kaltinti pareigūnus, kad jie panaudojo perteklinę jėgą“, – įsitikinęs Seimo narys.

Parlamentaras tikino, kad daugelis protestuotojų buvo nusiteikę taikiai, o jis pats pasakojo mitinge pakalbėjęs ne su vienu žmogumi bei taip pabandęs išsiaiškinti, kas lėmė žmonių sprendimą ateiti prie Seimo. Jo teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių yra Vyriausybės pasirinkta retorika valdant COVID-19 pandemiją.

„Viena iš priežasčių yra nesveikos įtampos, kurias iššaukė draudimų, gąsdinimo ir bauginimų retorika: jeigu tu nesivakcinuosi, būsi atleistas iš darbo, neįleistas į polikliniką, ar negalėsi įeiti į autobusą. Tai tikrai yra nenormalu“, – sakė V. Bakas.

Jo nuomone, absoliuti dauguma mitinge dalyvavusių žmonių, buvo nusiteikę taikiai, o tik nedidelė dalis agresyviai nusiteikusių asmenų, darė nusikaltimus ir taip diskreditavo pačią „politinę iniciatyvą“. Pats V. Bakas, paklaustas, kaip jam pavyko pasikalbėti su mitinge buvusiais asmenimis, pažymėjo, kad matė ne vieną su žmonėmis bendravusį politiką, tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų gretų. Nesiryžusiems eiti bendrauti su minia parlamentarams, jis patarė tiesiog nebeužsiiminėti politika.

„Esu nemažai metų politikoje, dirbęs visuomeninėje veikloje. Ne man dalinti kažkokių didelių receptų ir čia išsiskirti, bet man atrodo, jeigu politikas bijo išeiti pas žmones, jam reikia paieškoti kito darbo. Politiko darbas yra kalbėtis su žmonėmis“, – teigė parlamentaras, kartu pridurdamas, kad į protesto metu įrengtą kartuves simbolizavusią instaliaciją dėmesį atkreipę politikai į tai reagavo per daug jautriai.

„Tiesą sakant, gal būsiu nepopuliarus, bet žiūrėdamas protestus Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ar kur kitur, tai man atrodo, kad Lietuvos politikai per daug jautriai į tai reaguoja. Toje pačioje Amerikoje neša politikų kaliauses, parodijas, iškamšas per gatves. Kažkaip niekas dėl to nesuserga“, – tikino V. Bakas.

Marga kelių tūkstančių žmonių minia labai drastiškomis priemonėmis bandė maištauti prieš jiems nepatinkančią vakcinaciją nuo koronaviruso, nors ten netrūko piktų grasinimų ir kitų sferų adresu.

Per televiziją girdėjau kai kurių mitingo dalyvių pasisakymus – jie kartojo, kad yra sveiki kaip ridikai ir nežada sirgti, todėl skiepų jiems nereikia.

Tačiau jie kalbėjo tik apie save, o ne apie pavojingą virusą, kuris susargdino milijonus žmonių ir tūkstančius nuvarė į kapus. O juk jų dauguma dar visai neseniai buvo sveiki.

Man labai keista, kad tarp priešininkų mačiau ir daug jaunų žmonių, kurie naudojasi moderniausiomis išmaniosiomis technologijomis, o tuo pat metu yra tokie tamsūs, neišprusę, nieko nežinantys, lyg viduramžių raganų deginimo laikais.

Kodėl jie rodė tokį aktyvų karingumą ten, kur to visai nereikėjo?

Geriau jau tą savo energiją panaudotų prasmingiau, prisidėtų prie šiukšlių surinkimo akcijų ar panašių dalykų.

Tie protestuotojai bijo ne viruso ir ne ligos, o gydymo ir apsaugos priemonių nuo tos negandos. Ir sveiku protu tai sunku suprasti.