Naujienų agentūrai AFP policijos pareigūnas Ajbaharas Ali Shaikhas (Adžbaharas Ali Šaichas) nurodė, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį pareigūnai panaudojo gumines kulkas ir ašarines dujas, kad išvaikytų mažiausiai 10 000 asmenų minią, bandžiusią užpulti du vyrus, kaltinamus šventųjų knygų sunaikinimu.

Kitas policijos pareigūnas pareiškė, kad per susirėmimus buvo sužeista mažiausiai 14 policininkų, tačiau duomenų apie nukentėjusius protestuotojus neturėjo.

Du vyrai buvo sulaikyti šiaurės rytiniame Sileto mieste – vienoje iš konservatyviausių Bangladešo dalių. Pasak jų, Koranai buvo sudeginti, nes šios šventosios knygos buvo senos ir turėjo spausdinimo klaidų.

A. A. Shaikhas įvardino du kaltinamuosius kaip mokyklos direktorių Nururą Rahmaną ir Mahbubą Alamą. Policija taip pat pranešė, kad konfiskavo 45 apdegusio Korano egzempliorius.

Kai kurie musulmonų mokslininkai teigia, kad nebenaudojamo Korano sunaikinimas yra galimas, jei tai daroma pagarbiai.

Praėjusį mėnesį po kelių protestų, kurių metu buvo viešai išniekintas Koranas, įskaitant puslapių padegimą, tarp musulmoniškų šalių ir Švedijos bei Danijos kilo įtampa.

Abi valstybės pasmerkė šiuos išniekinimus, tačiau sakė, kad gerbia savo įstatymus dėl žodžio ir susirinkimų laisvės.

Bangladeše gyvena 170 mln. gyventojų, iš kurių 90 proc. yra musulmonai, o likusią dalį daugiausia sudaro hinduistai ir krikščionys.

Šioje Pietų Azijos šalyje smurtas dėl religinių įsitikinimų yra įprastas reiškinys, o mažumos dažnai patiria išpuolius dėl kalbų apie numanomą šventvagystę ir pranešimų, kuriuose socialiniuose tinkluose pašiepiamas islamas.

Švedų ir danų kraštutinių dešiniųjų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį prie Turkijos ambasados Stokholme padegė musulmonų šventosios knygos kopiją.

Nuo to laiko kai kuriose musulmoniškose šalyse vyko protestai, o antradienį minios afganistaniečių su Pakistanu besiribojančiame Chosto mieste pasmerkė šį incidentą.

„Mirtis Švedijos vyriausybei, mirtis tokiems politikams“, – skandavo protestuotojai pagrindinėje miesto aikštėje, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti aikštėje stovintys protestuotojai, kai kurie jų laikė Talibano vėliavas, o netoliese budėjo apsaugos darbuotojai.

„Chosto gyventojai pasmerkė Korano sudeginimą Švedijoje ir paragino musulmoniškas šalis pasisakyti prieš šį piktą ir nešvarų politiką“, – AFP sakė protestuotojas ir vienas iš mitingo organizatorių Qadeeras Lakanwalas (Kadiras Lakanvalas).

Kitas organizatorius Ibrahimas Sayaras (Ibrahimas Sajaras) sakė, kad tokie veiksmai „neturėtų būti kartojami, kad nesukeltų musulmonų širdyse neapykantos kitoms religijoms“.

Afganistano užsienio reikalų ministerija anksčiau pasmerkė Korano sudeginimą.

Pareiškime, išplatintame sekmadienį, ministerija paragino Švedijos vyriausybę „nubausti kaltininką“ ir nutraukti „tokius bjaurius ir provokuojančius, antiislamiškus ir antimusulmoniškus veiksmus“.

Demonstracijos prieš R. Paludano įvykdytą Korano sudeginimą taip pat kilo Irake ir Pakistane, o Indonezija dėl šio incidento antradienį iškvietė Švedijos pasiuntinę.

Nuo tada, kai 2021 metų rugpjūtį valdžią perėmė Talibanas, jis uždraudė protestus, kuriems nepritaria režimas, ypač tuos, kuriuose reikalaujama moterų teisių į mokslą ir darbą.

2020 metais kai kuriuose Afganistano miestuose buvo surengti nedideli prieš Prancūziją nukreipti protestai po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) apgynė satyrinio žurnalo teisę skelbti pranašo Mohammedo (Mohamedo) karikatūras.

Pakistaniečiai protestavo prieš Korano sudeginimą Švedijoje

Šimtai žmonių antradienį musulmoniškame Pakistane surengė protestą, kad išreikštų pasipiktinimą dėl savaitgalį Švedijoje sudeginto Korano.

Švedų ir danų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį prie Turkijos ambasados Švedijos sostinėje padegė islamo šventosios knygos egzempliorių, taip sukeldamas Ankaros, kuri pareiškė, kad nepalaikys Skandinavijos šalies siekio tapti NATO nare, pyktį.

Protestuotojai, atsiliepę į vietos partijų raginimą, per mitingą didmiestyje Lahore skandavo „Gėda Švedijai“.

Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas (Šehbazas Šarifas) sekmadienį tviteryje parašė: „Žodžio laisve negalima prisidengti siekiant įžeisti 1,5 mlrd. musulmonų visame pasaulyje religinius jausmus. Tai nepriimtina.“

Supykusi, kad policija leido R. Paludanui surengti protestą, Ankara atšaukė Švedijos gynybos ministro vizitą ir iškvietė Stokholmo ambasadorių.

Incidentą pasmerkė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas), kuris tviteryje parašė: „Saviraiškos laisvė yra esminė demokratijos dalis. Tačiau tai, kas teisėta, nebūtinai yra tinkama. Daugeliui šventų knygų deginimas yra labai nepagarbus veiksmas.“

„Noriu pareikšti užuojautą visiems musulmonams, kuriuos įžeidė tai, kas šiandien įvyko Stokholme“, – pridūrė jis.

Šventvagystė ir islamo įžeidinėjimas yra svarbūs klausimai Pakistane, kuris tarptautinėje arenoje nuolat reiškia susirūpinimą dėl didėjančios islamofobijos visame pasaulyje.

Irake pirmadienį vyko demonstracijos prieš R. Paludano Korano sudeginimą, o antradienį Indonezija dėl šio incidento iškvietė Švedijos pasiuntinę.