Kauno menininkų namai jau ne pirmus metus suburia bendraminčius švęsti Putvinskio gatvės dienų. Šiais metais ši šventė atiduota į menininkų rankas, kurie pakvietė prisijungti prie kūrybinių dirbtuvių, žaisti iki sutemų bei prisiminti vaikystės nostalgiją, kuomet kieme darydavome „sekretus“.

Ar pamenate, kaip vaikystėje po stiklu dėliodavome įvairias gėlių kompozicijas, popierėlius ar kitas įdomybes, vėliau viską užberdavome smeliu ar žemėmis ir tada atverdavome visą grožį? Būtent „sekretai“ tapo vienu iš Putvinskio gatvės sentimentų. Surengta ir jų paroda.

„Gera prisiminti vaikystę, kai ir patys darydavome „sekretus“. Pamenu, kad populiariausia būdavo iš žiedų, bet jie ilgai nesilaikydavo ir po stiklu nuvysdavo. Aišku, tada gaudavosi jau naujas kūrinys. Liūdniausia būdavo, kai kas nors sudaužydavo stiklą“, – kalbėjo sutikta kaunietė.

Prie Pompėjos laiptų menininkai atsivežė 600 metų senumo ąžuolo kelmą, tiksliau, jo šaknis ir pakvietė praeivius kartu iš jo kurti meninę instaliaciją.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Tas kelmas yra didžiulis, bet keliant jį jis lūžo. Dabar turime įvairius įrankius ir kviečiame visus pamedituoti, kurti tarsi madalą pavalant kamieną nuo žemių ar natūralių jo dalių. Žmonės prisidės prie kolektyvinio meno kūrinio, nes vėliau iš šio kelmo bus sudėliota kompozicija. Daug kas priklausys, kiek žmonės išgremš to kelmo, kas iš jo liks, tad kol kas nežinia, kaip atrodys galutinis kūrinys“, – kolegos darbą pristatė menininkė Aistė Motiejūnaitė.

Ji sakė, kad per kelias valandas prie medžio kamieno likučių prisilietė apie 30 žmonių, tikimasi, kad per visą dieną tokių bus apie kelis šimtus.

Sukurti savąją paslaptį

Didžiajai dienai, kuri, beje, yra „Kaunas 2022" šiuolaikinio Kauno mito trilogijos antrojo veiksmo „Santaka" dalis, rengiamasi gerokai iš anksto. Nuo gegužės 16 d. kauniečiai kviečiami į KMN vidinį kiemą, kur, prisiminę vaikystę, galės sukurti savo sekretą.

Sekretai – vaikystėje po stiklu į žemę dedami gėlių žiedai, augalai, blizgantys popierėliai, kamšteliai – tai, kas randama kieme ir kišenėse. KMN ras įvairių priemonių savajam paslaptingam objektui sukurti, o V.Putvinskio gatvės dieną, gegužės 21-ąją, 13–18 val. veiks gyventojų kuriama sekretų galerija.

Tądien skirtingose V.Putvinskio gatvės vietose vyks keturios kūrybinės dirbtuvės, skulptūrų meno instaliacija ir performansai. KMN terasoje veiks Kultūros infocentras.

„V.Putvinskio gatvės dienos lankytojai galės dalyvauti meno akcijoje, kurios centrinė ašis – 600 metų senumo ąžuolo šaknų sistemos dalis. Dirbtuvių metų šis objektas bus restauruojamas – valomas juodžemis, molis ir trūnėsiai, atidengiamas kietmedžio sluoksnis. Menininkas, it skarabėjas tyloje, apsiginklavęs medicininiais įrankiais, visą dieną šveis ir valys kelmą. Dirbtuvių lankytojai bus kviečiami prisijungti prie kūrybinio proceso, išgirsti pasakojimų“, – apie Adomo Žudžio dirbtuves pasakojo KMN kuratorius Edvinas Grinkevičius.

Pamatyti nauju kampu

Vienos dienos programoje organizatoriai taip pat kviečia sujungti architektūros, miestų planavimo, šiuolaikinio meno, dizaino žinias ir kurti V.Putvinskio gatvės ateities scenarijus.

Gatvės pastatai, medžiai, grindinys, parduotuvės lyg priemonės bus pasitelkiami nuspėti tai, kas bus ir nebebus svarbu rytoj.

Viliaus Vaitiekūno dirbtuvių metu dalyviai susipažins su įvairiomis vaizduotės ir kūrybos praktikomis, bendraamžių iniciatyvomis kuriant viešąsias kitų pasaulio miestų erdves ir, pasitelkdami skirtingas medžiagas ir priemones, permąstys savo pačių santykį su V.Putvinskio gatve ir Kauno miestu.

„Gatvės pastatai, medžiai, grindinys ir ant jo vykstantis gyvenimas, istorija, parodų erdvės, parduotuvės ir kiti vietos reikalai lyg priemonės bus pasitelkiamos nuspėti tai, kas bus ir nebebus svarbu rytoj“, – pasakoja edukatorius Vilius Vaitiekūnas.

Renginyje menininkės Saulė Norkutė ir Šarūnė Pečiukonytė pakvies gatvės dienos svečius patyrinėti KMN kaimynystę. Instrukcijas gavę dalyviai pradės žymėti ir rinkti jų tiriamų kaimynų pėdsakus ir palaipsniui pildys kartu kuriamą instaliaciją. „Nuo kitų žmonių kultūrų iki tų kaimynų, kurių plika akimi negalime pamatyti, užuosti, o kartais turime pakeisti ir žiūrėjimo kampą“, – pabrėžia menininkės.

Saulė Norkutė ir Šarūnė Pečiukonytė / K. Štreimikio nuotr.

Jaunasis menas

Apsilankiusieji V.Putvinskio gatvės dienos renginiuose išvys jaunos Kauno menininkės Rūtos Simutytės lauko instaliaciją „Dangus“. KMN erdvėje taip pat bus pristatytas Florian Bell performansas / spektaklis „Forever Young“, skirtas šiuolaikinio gyvenimo būdo ir santykio su pačiu savimi analizei.

Juvelyrė Akvilina Šimkevičiūtė pasiūlys pasidaryti savo papuošalą. Menininkės vedamų dirbtuvių metu dalyviai galės atsinešti savo radinių – augalų lapų, akmenis, medžio žievės gabalėlių, drugelių sparnų ar  kitokių organiškų objektų, kurie bus paruošti papuošalui ar tiesiog meniniam objektui gaminti.

Kaune kurianti menininkė Saulė Noreikaitė pristatys performansą „Sietys“, kuriuo kvies žiūrovus aktyvinti savo fizinį kūną erdvėje, atkreipti dėmesį ar pamatyti per kitokią prizmę mus supančią aplinką, kitus kūnus, objektus, judėjimą.

„Mūsų fiziniai pojūčiai, juslės tampa vis labiau nuslopintos, mes pradedame nekreipti dėmesio į mus supančių kūnų fizinį būvį šalia. Nors vis dar sinchroniškai dalijamės vienu laiku, nebejuntame bendrystės egzistuojant“, – teigia menininkė

Šių trijų kūrėjų projektai atrinkti KMN atviro kvietimo būdu. Jauni menininkai buvo kviečiami teikti interaktyvaus pobūdžio, žiūrovus įtraukiančius pasiūlymus – kūrybinius projektus.

Šiais metais Kauno menininkų namai Putvinskio gatvės dieną nori atiduoti į menininkų rankas ir kviečia teikti savo kūrybinius projektus, kuriuose gatvė bent trumpam taptų vienu dideliu ir gyvu kiemu.

Ši gatvė visada buvo pilna kultūros, įdomių asmenybių ir kuriozų.

„Putvinskio gatvės šventė vyksta jau kelis metus ir kaskart ieškant idėjų ir kviečiant kaimynus bendradarbiauti, atrandame kažką naujo. Nuo pirmo grindinio XX a. trečiame dešimtmetyje iki dabar, ši gatvė visada buvo pilna kultūros, įdomių asmenybių ir kuriozų. Šioje gatvėje buvo ir bohemiškų hipių mėgstamiausias baras, ir milicijos mokykla, pro kurios balkonus skambėdavo akordeono garsai, prieš tai į pobūvius vieni pas kitus eidavo Žmuidzinavičiai ir Tarabildos, burmistrai ir kiti Kauno intelektualai. Šiais laikais, iš pažiūros ramioje gatvėje, vis dar kuriamos istorijos: nuo gatvės pabaigoje esančių gimdymo namų ir aplink juos nervingai trypčiojančių vyrų, iki muziejų, renginių ir šlaitais slapta parūkyti einančio jaunimo. Šias mažąsias istorijas ir kviečiame tyrinėti, patirti, kurti. Kviečiame atrasti gatvę-kiemą – dinamišką, gyvą ir pilną kūrybos“, – pasakoja Kauno menininkų namų kuratorė Asta Volungė.

Kauno menininkų namų nuotr.

Kauno menininkų namai kviečia jaunuosius kūrėjus ir kūrėjas teikti pasiūlymus, kurie būtų interaktyvaus pobūdžio ir įtraukiantys žiūrovą. Menininkai ir menininkės turės galimybę tris savaites su Kauno menininkų kuratorių pagalba paruošti ir pritaikyti savo kūrinius Putvinskio gatvės dienos renginiui.

Projekte kviečiami dalyvauti jaunieji ir kylantys visų sričių šiuolaikinio meno kūrėjai bei kūrėjos, kurių kūriniai turi atliepti renginio temą: gatvė-kiemas. Menininkai ir menininkės galės panaudoti jau esamą kūrinį, jį transformuoti arba sukurti naują. Kūriniai bus pristatyti renginio metu – Putvinskio gatvės dieną (gegužės 21 d.). Kiekvienas menininkas gaus 400 Eur atlygį (įskaitant medžiagų ir transporto išlaidas), Kauno menininkų namų kuratorių konsultacijas. Pasiūlymus kartu su kūrybiniu portfolio kviečiame teikti iki 2022 m. balandžio 24 d. (imtinai) el. paštu asta@kmn.lt. 

Idėja gimė ekskursijoje

Galynėdamiesi su koronavirusu ir jį lydinčiais draudimais keliavome ne po užsienius, o po savo šalį, kuri ne vieną nustebino grožiu, negirdėtomis istorijomis. O ką žinome apie savo miesto gatvę, kurioje gyvename ar kasdien ja važiuojame, einame? Suprantama, konkrečios gatvės senbuviai gali kažką papasakoti apie atskirus jos pastatus, ten gyvenusius žmones, tačiau tokie prisiminimai, tik supinti su tikrais faktais ir ikonografine medžiaga, pajėgūs atskleisti tikrąją gatvės istoriją ir ja mėgautis. Ir tai įrodė neseniai išleistas 88 puslapių, istorinių faktų ir nuotraukų gausus leidinys "Vlado Putvinskio gatvė: istoriniai faktai ir atsiminimai".

Minėtą leidinį parengė du kauniečiai mokslų daktarai: kruopštus istorijos tyrinėtojas Mindaugas Balkus ir Feliksas Zinevičius, kurio vaikystė ir jaunystė prabėgo būtent V.Putvinskio gatvėje.

"Leidinio idėja man su F.Zinevičiumi radosi vienoje ekskursijoje po V.Putvinskio gatvę, kuri iš periferinės miesto gatvelės tarpukariu virto reprezentacine miesto gatve. Joje anuomet gyveno laikinosios sostinės elitas, rezidavo užsienio valstybių diplomatinis korpusas", – pasakojo M.Balkus.

2021 m.: leidinio bendraautoriai M.Balkus (kairėje) ir F.Zinevičius prie apatinės funikulieriaus stotelės, kur J.Niekrašo sklype buvo rasti POW slapti dokumentai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Susidomėję kibo į darbą. Dr. M.Balkus, paties žodžiais, meškeriojo istorinius faktus apie gatvės pastatus, jų šeimininkus, o F.Zinevičius papildė tai atsiminimais apie savo vaikystės ir jaunystės gatvę, jos gyventojus, surinko senąsias gatvės nuotraukas. Pasakodamas apie knygos atsiradimą dr. M.Balkus dėkojo už patarimus, įvairią informaciją Danutei Rūkienei, Taurui Mekui, Arvydui Pociūnui, Antanui Burkui, Audronei Veilentienei ir kitiems kauniečiams.

Iš gatvės istorijos

Anot dr. M.Balkaus, V.Putvinskio gatvė pradėta formuoti XIX a. viduryje, kai Rusijos imperatorius Nikolajus I patvirtino Kauno miesto vystymo planą. Iki XX a. pradžios šioje nelygaus reljefo gatvėje – joje pakilimus keitė nuokalnės – buvo statomi daugiausia mediniai vieno aukšto namai. Jų gyventojai po lietaus brido per negrįstos gatvės purvyną.

1923–1924 m., kai burmistravo Jonas Vileišis, gatvė buvo išgrįsta paprastų akmenų grindiniu, o jos reljefas aplygintas. Tai labai paspartino gatvės raidą: joje tapo daug patogiau statyti namus, o juose išnuomotų butų gyventojai kur kas lengviau galėjo patekti į būstus.

1930 m.: dabar 68 numeriu pažymėtame name tarpukariu veikė JAV konsulatas. / A. Burkaus rinkinio nuotr.

XX a. 4-ajame dešimtmetyje buvo modernizuojamos atskiros V.Putvinskio gatvės grindinio atkarpos. Antai 1935 m. gatvės atkarpa tarp Maironio ir S.Daukanto gatvių buvo išklota baltomis silikatinėmis plytomis, impregnuotomis bitumu. Kauniečiams gerai žinomi monumentalūs laiptai su fontanėliu tarp V.Putvinskio ir Žemaičių gatvių buvo įrengti 1938 m. Beje, tie laiptai tapo bene labiausiai įsimintinu akcentu, reprezentuojančiu V.Putvinskio gatvės pradžią.

"Laikinosios sostinės laikotarpiu V.Putvinskio gatvė tapo viena iš prestižiškiausių Kaune. Joje namus statėsi miesto burmistrai – J.Vileišis (dab. V. Putvinskio g. 66, 68), Antanas Gravrogkas (dab. V.Putvinskio g. 70), kūrėsi užsienio valstybių diplomatinės atstovybės. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šioje gatvėje patalpas nuomojosi net devynių valstybių diplomatai. Šiai gatvei nebuvo baisūs jokie Nemuno potvyniai – tad statytis čia namus ir juose gyventi buvo itin saugu", – teigė pašnekovas.

2020 m.: Juozo Zikaro 1933 m. sukurtas bronzinis bareljefas „Arklių tramdytojas“ virš 70 namo durų. / F. Zinevičiaus nuotr.

Ypatingas skverelis

Ir sovietmečiu ši gatvė, pervardyta Salomėjos Nėries vardu, sulaukė ryškių pokyčių. Jos ir A.Mickevičiaus gatvių kampe veikusios čiuožyklos vietoje iškilo keli daugiabučiai namai. Nugriovus senus medinius namus, suformuoti trys skverai: prie Žaliakalnio funikulieriaus apatinės stotelės, prie "Šilelio" (vadinamųjų "Saulės") laiptų ir greta Kauno menininkų namų.

Įdomu tai, kad netoli skvero, prie apatinės funikulieriaus stotelės, kur stovi daugiabučiai namai, XIX a. buvo dvarelis, kuriame svečiuodavosi Kaune gyvenęs ir mokytojavęs poetas Adomas Mickevičius. Poeto namelis stovėjo dabartinėje A.Mickevičiaus gatvėje, bet 1940 m. platinant gatvę buvo nugriautas.

Ši vieta įdomi dar ir tuo, kad būtent čia plytėjusiame Jono Niekrašo sklypo bulvių lauke 1919 m. rudenį mūsų jaunos valstybės žvalgybininkų dėka buvo surastas ketinusios nuversti Lietuvos valdžią POW (Polska Organizacija Wojskowa) slaptas archyvas. Taip buvo užkirstas kelias perversmui Lietuvoje.

1986 m. čia buvo pastatyta Broniaus Zalenso sukurta skulptūra "Mergaitė su dūdele", o 2015 m. šis skveras pavadintas žydų tautybės filosofo, gimusio ir augusio Kaune, Emanuelio Levino vardu.

Ryškūs modernizmo pėdsakai

1968 m. gatvės kairėje pusėje pastatytas M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vakarinis korpusas, o 1975 m. prie Vienybės aikštės (anuomet vadintos J.Janonio vardu) iškilo masyvus Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo pastatas, uždaręs S.Daukanto gatvės sankryžą su V.Putvinskio gatve.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir gatvei grąžinus V.Putvinskio vardą, joje radosi modernios architektūros statinių: Žaliakalnio šlaite – verslo centras "Capital" (V.Putvinskio g. 50), Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkcis mokslo ir studijų centras (V.Putvinskio g. 23), verslo centro "BLC 2" baltos spalvos lenktais langais C korpusas (V.Putvinskio g. 51). Prieš trejus metus pakeisti gatvės šaligatviai, atnaujinta jos danga.

2020 m.: šis verslo centro „BLC 2“ korpusas iškilo 2019 m. ir suteikė V.Putvinskio gatvei futuristinio įvaizdžio savo užapvalintu pastato kampu ir akinamai balta spalva. / F. Zinevičiaus nuotr.

Kodėl ši gatvė pavadinta V.Putvinskio vardu? Anot dr. M.Balkaus, istorijos tėkmėje gatvės pavadinimas keitėsi ne kartą: caro valdymo metais ji vadinasi Gornaja (Kalnų), kaizerinės Vokietijos okupacijos metais – Bergstrasse (Kalno gatve), tarpukariu iki 1931 m. – Kalnų, o 1931–1945 m. – V.Putvinskio vardu. Pastarajam pavadinimui rastis, matyt, įtakos turėjo tai, kad Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjas V.Putvinskis paskutinį savo gyvenimo mėnesį praleido pas savo seserį Mariją Putvinskytę-Žmuidzinavičienę (dabar V.Putvinskio g. 64), kur ir mirė 1929 m.

1945 m. gatvė pavadinta poetės Salomėjos Nėries vardu, o 1990 m. sugrąžintas V.Putvinskio vardas.

Faktus pagyvina prisiminimai

F.Zinevičius, 1957–1975 m. gyvenęs dabartinės V.Putvinskio g. 42 name, prisimena vaikystės epizodą, kai jo tėvai iš buto S.Daukanto gatvėje persikraustė į anuomet vadintos S.Nėries vardu gatvės erdvų butą su gipso ornamentais.

2020 m.: V.Putvinskio g. 42 namas – vienas seniausių ir įspūdingiausių visoje gatvėje. / F. Zinevičiaus nuotr.

Jis, tuomet penkiametis berniukas, iškart susidraugavo ir kažkaip susišnekėdavo su kiemo vaikais, kalbėjusiais lietuviškai, rusiškai, žydiškai, lenkiškai. "Paaugę žaisdavome kiemuose ne tik futbolą, stalo tenisą, badmintoną, – nusibraižėme aikštelę, įsirengėme tinklą – bet ir šachmatais bei šaškėmis, nustatydavome visų rungčių nugalėtoją", – rašo leidinyje F.Zinevičius.

1959 m. rudenį mama nuvedė jį į J.Jablonskio mokyklos pirmąją klasę, kur berniukas nustebo sužinojęs, kad nuo šiol turės antrą mamą – mokytoją Juliją Pikšrienę.

"Mūsų gatvė, lyginant su K.Donelaičio gatve, buvo tyli – čia nevažinėjo autobusai, troleibusai, bet miegančiuosius rytais žadindavo bėgančių milicijos kursantų duslus šlepsėjimas, o dukart per metus – kariuomenės naujokų palydėtuvių triukšmas. Mat tuomet gatve riedėdavo vežimai su liūdnomis būsimų kareivėlių dainomis ir sielvartingais jų šūksniais. Gegužės 1-osios ir lapkričio 7-osios rytais gatvėje rikiuodavosi demonstrantų kolonos, lūkuriuodamos, kada joms bus leista žygiuoti K.Donelaičio gatve Senamiesčio link", – prisimena F.Zinevičius.

Pastatų įžymybė

V.Putvinskio gatvės 42-asis namas, pastatytas XIX a. pabaigoje, – vienas seniausių ir įspūdingiausių šios gatvės namų, išsiskiriančių didingu balkonu, paremtu masyviomis kolonomis. Pasak F.Zinevičiaus, gyvenusio būtent šiame name, pokariu pro langus galėjai matyti S.Daukanto gatvės pabaigoje Nemuną. Mat atvira nuokalnė į dabartinę Vienybės aikštę dar nebuvo užstatyta pastatais. Ta nuokalne vaikai sovietmečiu rogutėmis lėkdavo iki pat aikštės vidurio, kur stovėdavo naujametė eglė.

"Kalno terasose, už namo, augo obelys ir kriaušės, žmonės čia degindavosi. Ypač įspūdingai atrodė dailininkas Liudas Truikys, einantis su savo gyvenimo drauge dainininke Marijona Rakauskaite, – ryškios spalvos, ryškūs žmonės", – prisimena F.Zinevičius.

1930 m.: V.Putvinskio g. 14 name veikė Prancūzijos pasiuntinybė. / A. Burkaus rinkinio nuotr.

Minėtas namas iš pradžių priklausė M.I.Rabinovičiui, tarpukariu – Lietuvos kariuomenės majorui V.Bandzevičiui-Bandžiui ir jo žmonai. XX a. 3-iajame dešimtmetyje šio namo antrajame aukšte gyveno Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis su šeima, pirmajame – generolas Mykolas Velykis ir kt. 1933–1938 m. čia veikė sovietų prekybos atstovybė, po to – Argentinos konsulatas ir gyveno konsulas. Šiame name būstą nuomojo Lenkijos karo atašė, garsus kirpėjas Kazys Muralis, architektas Stasys Kudokas ir kt.

Sovietmečiu namo aplinka, kaip prisimena F.Zinevičius, rūpinosi kiemsargis nuo A.Smetonos laikų Vincas Damalakas. Kiemo centre pūpsojo išpuoselėta gėlių klomba, kurios viduryje augo jaunas gluosnis. Priešais klombą stovėjo namo gyventojų pamėgtas didelis suolas.

Leidinys iliustruotas ne tik pastatų nuotraukomis, bet ir išlikusiomis tarpukario ar senesnėmis namų interjero ir eksterjero detalėmis, gausia informacija apie namus, buvusius jų gyventojus. Tad šį dviejų kauniečių leidinį galime pavadinti ir iliustruota V.Putvinskio gatvės enciklopedija.