Ši nutartis veikiausiai išprovokuos naują politinę krizę, šaliai grumiantis su naujojo koronaviruso pandemija.

„Jis daugelį kartų ir atkakliai nepakluso Centrinės rinkimų komisijos nurodymams rinkimų proceso metu pašalinti tam tikrus simbolius nuo viešųjų pastatų, priklausančių Generalitetui (regioninei vyriausybei)", – paskelbė Aukščiausiojo Teismo teisėjai, vienbalsiai atmetę Q. Toros apeliacinį skundą.

Aukščiausiojo Teismo sprendimas reiškia, kad Q. Tora turės atsistatydinti. Šis žingsnis išprovokuos naują politinę krizę tokiu metu, kai Katalonijos regiono vyriausybei sunkai sekasi suvaldyti spartų koronaviruso plitimą šioje smarkiai pandemijos paveiktoje Ispanijos srityje. 

Kol kas neaišku, kaip greitai įsigalios nušalinimas. Šį klausimą spręs Katalonijos aukštasis teismas, pernai gruodį pripažinęs Q. Torą kaltu dėl katalonų separatistų simbolių naudojimo ant viešųjų pastatų prieš 2019 metų balandį vykusius nacionalinius rinkimus.     

Teismo sprendimu Q. Torai buvo uždrausta pusantrų metų užimti renkamą postą, tačiau jam buvo leista eiti pareigas, kol vyks apeliacinis procesas. 

Regiono parlamentas jau pareiškė, kad nepaisys sprendimo nušalinti Q. Torą. Pats Katalonijos prezidentas taip pat gali jam nepaklusti. 

Pirmadienį paskelbta nutartis tikriausiai dar paaštrins nesutarimus smarkiai susiskaldžiusiame Katalonijos separatistų judėjime ir gali išprovokuoti pirmalaikius rinkimus regione.

Toks sprendimas buvo priimtas Ispanijos teismui gruodį nuteisus jį už nepaklusnumą, nes jis per rinkimų kampaniją neliepė nuimti separatistų simbolių nuo viešųjų pastatų, ir uždraudė jam 18 mėnesių eiti viešąsias pareigas.

Q. Torra pareiškė apskųsiantis nutartį, įsigaliosiančią tik tuo atveju, jeigu ją patvirtins šalies Aukščiausiasis Teismas, kuris tikriausiai nagrinės bylą ne vieną mėnesį.

Jei sprendimas bus patvirtintas, Katalonijoje gali kilti nauja politinė krizė, galinti nuvesti iki pirmalaikių rinkimų šiame turtingame šiaurės rytų regione.

„Politiškai motyvuotas teismas negali atstatydinti manęs iš pareigų. Tai gali padaryti tik Katalonijos parlamentas“, – teisėjų verdiktą komentavo Q. Torra.

Kovą Ispanijoje rinkimų komisija liepė katalonų prezidentui pašalinti separatistų simbolius, kad būtų laikomasi institucinio neutralumo principo prieš balandžio mėnesį vykusius parlamento rinkimus.

Komisija ypač nepritarė plakatui su užrašu „Laisvė politiniams kaliniams ir tremtiniams“ ir pavaizduotu geltonu kaspinu, iškabintam prie Katalonijos regioninės vyriausybės būstinės. Tokiu būdu buvo reiškiama parama devyniems sulaikytiems Katalonijos separatistų lyderiams, spalį pasiųstiems už grotų daugeliui metų už nesėkmingą mėginimą 2017 metais paskelbti regiono nepriklausomybę.

Tas teismo sprendimas išprovokavo Barselonoje ir kituose Katalonijos miestuose virtinę piktų protestų, kuriuos dažnai temdė smurtas.

Katalonijos vyriausybė nepaisė dviejų terminų nuimti plakatą, bet galiausiai nusileido, kai įsikišti jau ruošėsi policija.

Katalonijos Aukštasis Teisingumo Teismas nutarė, kad Q. Torra „ryžtingai, nuolat ir atkakliai priešinosi“ rinkimų komisijos nurodymams, kurie „buvo diktuojami įstatymų nustatyta tvarka“.

Prokurorai prašo teismo metams ir aštuoniems mėnesiams uždrausti Quimui Torrai (Kimui Torai) dirbti valstybės tarnyboje. Dėl to jis negalėtų likti Katalonijos prezidento poste.

Q. Torros teismas prasideda Ispanijos Aukščiausiajam Teismui spalio 14 dieną devyniems katalonų separatistų lyderiams paskyrus ilgas įkalinimo bausmes dėl nesėkmingo 2017 metų bandymo paskelbti regiono nepriklausomybę. Nuosprendžiai išprovokavo piktų protestų bangą, per kurią ne kartą prasiveržė smurtas.

Kovo mėnesį Ispanijos rinkimų pareigūnai nurodė Q. Torrai nuimti separatistinius simbolius nuo valstybinių pastatų, kad būtų gerbiamas institucijų neutralumas prieš parlamento rinkimus balandį.

Pareigūnams ypač nepatiko transparantas prie Katalonijos regioninės vyriausybės būstinės „Laisvė politiniams kaliniams ir tremtiniams“, simbolizuojantis paramą praėjusį mėnesį nuteistiems katalonų separatistų lyderiams.

Katalonijos vyriausybė ignoravo du transparanto nukabinimo terminus, bet galiausiai nusileido prieš pat suplanuotą policijos įsikišimą.

Katalonijos parlamente ir vyriausybėje dominuoja separatistų partijos, bet pats regionas lieka labai susiskaldęs nepriklausomybės klausimu, o pastarojo meto krizė susiskaldymą tik padidino.

Katalonijos aukščiausiojo tribunolo pareiškime sakoma, kad teismas pradeda procesą prieš Q. Torrą dėl reikalavimų nevykdymo, tačiau teismo data nenurodoma.

Šio šiaurės rytinio Ispanijos regiono prokurorai ragina 20 mėnesių nušalinti Q. Torrą nuo valstybės tarnybos. Tokiu atveju jis negalėtų toliau eiti regiono prezidento pareigų.

Kovo mėnesį Ispanijos rinkimų komisijos pareigūnai nurodė Q. Torrai nuimti separatistinius simbolius nuo visų valstybinių pastatų, kad būtų išsaugotas institucijų neutralumas prieš parlamento rinkimus. 

Šis reikalavimas buvo paskelbtas dėl plakato prie Katalonijos regiono vyriausybės būstinės, su užrašu „Laisvę politiniams kaliniams ir tremtiniams“, ir geltono kaspino, simbolizuojančio paramą suimties Katalonijos separatistų lyderiams.

Jie bus teisiami už vadovavimą nepavykusiam 2017 metų bandymui atsiskirti nuo Ispanijos.

Katalonijos vyriausybė dukart ignoravo terminą plakatui nuimti, bet pagaliau jį nukabino, įsikišti pasiruošus policijai.

Slovėnijai 1991 metais vienašališkai paskelbus nepriklausomybę nuo Jugoslavijos, buvo kilęs trumpas ginkluotas konfliktas.

„Tai nevykęs ir apgailėtinas (raginimas). Nežinau, ar jis pamiršo, kad Slovėnijoje žuvo dešimtys žmonių, o šimtai buvo sužeisti“, – Ispanijos radijui sakė vyriausybės atstovė Isabel Celaa (Isabel Sela), kai jos buvo paklausta apie katalonų lyderio Quimo Torros (Kimo Toros) komentarus.

Katalonijos vyriausybė „labai gerai žino, kad jei bus kokių nors įstatymo pažeidimų, Ispanijos vyriausybė imsis veiksmų“, pridūrė atstovė.

Tuo tarpu Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borellas (Chosepas Borelas) žurnalistams Briuselyje sakė, kad Q. Torra tokiomis kalbomis „atrodo prašantis sukilimo“.

Šeštadienį sakydamas kalbą Briuselyje Q. Torra paragino katalonus eiti „Slovėnijos keliu“ į nepriklausomybę.

„Katalonai nebijo. Jie mūsų negąsdina. Negalima apsigręžti kelyje į laisvę“, – pridūrė Q. Torra, kuris neseniai lankėsi Slovėnijoje.

Jo žodžiai buvo cituojami Katalonijos vyriausybės paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

„Slovėnai nusprendė eiti į priekį su visomis pasekmėmis. Darykime kaip jie ir būkime pasirengę viskam, kad gyventume laisvai“, – sakė jis.

Surengę sėkmingą referendumą už nepriklausomybę, kurį Jugoslavija laikė neteisėtu, Slovėnijos pareigūnai bergždžiai bandė derėtis dėl nepriklausomybės su Belgradu.

Tuomet, 1991 metų birželio 25 dieną, Slovėnijos parlamentas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę ir kilo 10 dienų trukęs ginkluotas konfliktas su Jugoslavijos armija, per kurį žuvo 62 žmonės.

Q. Torros pirmtakas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) 1991 metų vasarą lankėsi Slovėnijoje stebėti jos nepriklausomybės vajaus.

Katalonijos parlamentas po referendumo, kurį Ispanija uždraudė, 2017 metų spalį nesėkmingai vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas spalio mėnesį nurodė už nepriklausomybės paskelbimą teisti 18 buvusių Katalonijos separatistų lyderių.

Prokurorai siekia įkalinimo iki 25 metų bausmių už maištą ar netinkamą valstybės lėšų panaudojimą. Kaltinimai yra susiję su regiono bandymu atsiskirti nuo Ispanijos.

Šis opus teismo procesas turi prasidėti 2019 metų pradžioje.

Ispanijos vicepremjerė Carmen Calvo Poyato (Karmen Kalvo Pojato) savo ruožtu pareiškė, kad „šiuo klausimu nedaug ką galima pasakyti“, nes vyriausybė neleis rengti nepriklausomybės referendumo, kurį laiko prieštaraujančiu konstitucijai. Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad susitikimas buvo produktyvus ir Q. Torra bei P. Sanchezas sutiko kalbėtis toliau.

Taip automatiškai baigsis ir kelis mėnesius trukęs tiesioginis regiono valdymas iš Madrido. Ispanijos centrinė vyriausybė penktadienį oficialiame leidinyje paskelbė pakoreguotą Q. Toros vyriausybės sąrašą ir taip uždegė žalią šviesą jos darbui.

Pirmąjį kabineto sąrašą Madridas atmetė. Q. Tora į jį buvo įtraukęs Hordį Turullą ir Josepą Rullį, kurie yra kalinami netoli Madrido. Dar du jo pageidaujami kandidatai Tonis Cominas ir Lluisas Puigis pabėgo į Belgiją - kartu su buvusiu regiono prezidentu Carlesu Puigdemont'u, kuris šiuo metu yra Berlyne.

Antradienį pateiktame pakoreguotame kandidatų į ministrus sąraše keturių minėtų politikų pavardžių neliko. Sąrašo paskelbimas oficialiame leidinyje buvo galimas tik pritarus Ispanijos centrinei vyriausybei.

Madridas spalio gale perėmė tiesioginį Katalonijos valdymą ir nušalino tuometinę regiono vyriausybę, kai Katalonijos parlamentas Barselonoje paskelbė nepriklausomybę.

Q. Torra gegužės viduryje nežymia dauguma buvo išrinktas naujuoju Katalonijos regiono prezidentu ir prisaikdintas.

„Prašau, Rajoy, jūs paskirsite laiką ir vietą“, – sakė jis Berlyne, kur išvakarėse paskirtas Katalonijos vadovas lankė savo pirmtaką Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudždemoną).

Q. Torros kandidatūrą asmeniškai iškėlė Madrido nuverstas, tremtyje gyvenantis buvęs Katalonijos lyderis C. Puigdemont'as, šiuo metu esantis Vokietijoje. Ten jis buvo suimtas pagal Ispanijos išduotą Europos arešto orderį. Vėliau jis buvo paleistas už užstatą ir dabar laukia teismo sprendimo, ar išduoti jį Ispanijai.