Kaip antradienį pranešė nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“, Kyjive ukrainiečiams perduoti komplektai, apimantys individualius antidronus, naktinio matymo monokuliarus ir lazerinius taikiklius, padeda kariams apsisaugoti nuo priešo bepiločių orlaivių ir efektyviai vykdyti savo misijas.

„Ukrainos kariai jau ne kartą patvirtino – šie komplektai realiai padeda apsaugoti karių gyvybes fronte. Kaip ir žadėjome pristatydami akciją – Lietuvos žmonių aukos virsta išsaugotomis gyvybėmis. O tai ypač svarbu šiuo metu, kai agresorius vėl aktyvina veiksmus fronte“, – pranešime cituojamas vienas iš „Blue/Yellow“ įkūrėjų Jonas Ohmanas.

Iš viso Ukrainos karius pasiekė 443 individualūs antidronai ir po 224 naktinio matymo monokuliarų bei lazerinių taikiklių.

„Planavome vežti iš trijų įrangos dalių sukomplektuotus pilnus paketus, tačiau dėl aktyvių priešo veiksmų fronte matydami vis didesnį individualių antidronų poreikį, sutarėme su gamintoju ir jiems suderinome atskirą logistikos liniją. Todėl juos vežame spartesniu tempu, vos tik gauname iš gamintojo – kad tik greičiau pasiektų frontą ir saugotų karius“, – teigė J. Ohmanas.

Pasak „Blue/Yellow“ direktorės Lauros Paukštės, greitesniam saugaus kario komplektų perdavimui trukdo priklausomumas nuo įrangos gamybos tempų bei besikeičianti Ukrainos muitinės tvarka.

„Nuo kovo mėnesio taisyklės buvo dar labiau sugriežtintos ir įvesta daugiau biurokratijos, todėl čia turime iššūkių dirbdami neapibrėžtomis karo sąlygomis: muitinei reikia dokumentų, kuriuos turi pateikti kariai, o jie kariauja, karinių vienetų vadai pasikeičia, kartais, deja, ir dėl to, kad žūsta fronte. Efektyvindami šią komunikaciją su kariniais daliniais ir dėl spartesnio reikiamų dokumentų gavimo, sustiprinome „Blue/Yellow“ komandą dviem naujais darbuotojais“, – sakė L. Paukštė.

Iš viso per akciją „Radarom!“ buvo surinkta 8,56 mln. eurų, o už šias lėšas bus įsigytas 1141 saugaus kario komplektas.

Vienas saugaus kario komplektas kainuoja 7,5 tūkst. eurų.

Kol leidome laiką kartu, visai smagiai pavyko nužvelgti aplinkinius staliukus ir tarsi perbėgti per visus gyvenimo etapus: vyresni senjorai – su desertais, kokiu dešimtmečiu vyresnė vyną gurkšnojanti pora, rankų ir akių vienas nuo kito atplėšti negalintys jaunuoliai. Gal ir komerciška, bet man gražu ir miela, tik per ilgai švęsti Valentino dieną nevalia, nes vos po poros dienų – mūsų valstybės šventė.

Visi draugiškai atšventėme Tėvynės gimtadienį. Ar dėl to, kas vyksta Ukrainoje, ar dėl bepročio Rytuose, bet gal pastebėjote, kiek daug vienybės atsirado gatvėse, skveruose, baruose, restoranuose. Matyt, pavojaus akivaizdoje žmogus ieško bendrystės, stengiasi priklausyti grupei. Pavojus, mano nuomone, yra tikras ir labai realus. Beprotis, nuolat kartojęs, kad SSRS žlugimas yra katastrofa, beprotis, kuris į Baltijos šalis žiūri kaip į narkotikų dozę, beprotis, kuris niekada neslėpė savo imperialistinių kėslų, kuris visai šalia pradėjo karą, tiesiog laukia progos sujungti tą Suvalkų koridorių…

Svarbu: visi draugiškai atšventėme Tėvynės gimtadienį. Ar dėl to, kas vyksta Ukrainoje, ar dėl bepročio Rytuose, bet gal pastebėjote, kiek daug vienybės atsirado. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Turime suprasti, kad šiais sudėtingais laikais, norėdami taikos, privalome rengtis karui. Neturime Winstono Churchilio, kurio dabar tikrai reikėtų ir mums, ir Europai, bet turime galvas ant pečių, taigi tikrai galime sugalvoti planą, kaip ir kada žmonoms ir vaikams saugiai palikti šalį, nes vyras negalės ramiai ginti šalies nežinodamas, ar jo šeima saugi. Galime labai atsakingai rinktis balsuodami, nes šiemet mūsų laukia net treji rinkimai. Galime stengtis mažiau konfliktuoti tarpusavyje ir būti vieningesni visose srityse, rodydami bepročiui iš Rytų, kad su gėlėmis ir dainomis niekas jo čia nelauks.

Mes galime stengtis mažiau konfliktuoti tarpusavyje ir būti vieningesni visose srityse, taip rodydami bepročiui iš Rytų, kad su gėlėmis ir dainomis niekas jo čia nelauks.

Visa tai veda prie akacijos RADAROM finišo. Manau, kaip ir pernai,  šiemet taip pat galime didžiuotis savimi, kaimynu, bendradarbiu, darbdaviu ar šiaip žmogumi iš gatvės, nes kiekvienas Lietuvoje gyvenantis lietuvis teoriškai paaukojo Ukrainai po 3 eurus. Nors tie 8,3 mln. eurų neišgelbės Ukrainos, bet gal įkvėps daugiau šalių padaryti tą patį, parodys kitų šalių politikams, kad dabar ne laikas kartoti Antrojo pasaulinio karo klaidas. Esame maža šalis, bet turime stiprią valią ir geležinį charakterį, kurį ne kartą demonstravome Europai ir tai pačiai Rusijai, nes net 50 metų okupacijos nepražudė mūsų kaip tautos. Taigi, padėdami kitai tautai, padedame ir sau, – turime teisę didžiuotis tokiu pilietiškumu ir savimi.

Ateis pavasaris, ir vėl devyniems mėnesiams galėsime pamiršti tamsųjį metų laiką, kai tamsūs įvykiai atrodo dar tamsesni, bet po tamsos visada ateina šviesa, taigi galime kurti ateitį, siekti savo svajonių ir tikslų, o reikšmingesnius kovo įvykius pabandysiu sutalpinti į tokį pat tekstuką jau kito mėnesio pabaigoje.

Per tris finalinio koncerto valandas, nuo 21.00 val., Lietuvos žmonės vien telefono skambučiais paaukojo daugiau nei 854 tūkst. eurų, t. y. trumpuoju numeriu 1485 paskambino daugiau nei 170 tūkst. kartų.

Vien vasario 24 d. trumpuoju numeriu 1485 sulaukta beveik 250 tūkst. skambučių, o per visą akcijos laikotarpį (nuo sausio 24 iki vasario 27 d.) – 454 tūkst. skambučių. Tad vien telefono skambučiais paaukota daugiau nei 2 mln. 273 tūkst. eurų.

„Esame labai dėkingi Lietuvos žmonėms, kurie ne pirmą kartą įrodo, kad ne tik nepripranta prie karo, bet ir yra pasiruošę padėti Ukrainai visomis išgalėmis. Neįtikėtini ir finalinės dienos skaičiai, už kuriuos esame dėkingi ir prie akcijos prisidėjusiems verslams, kurie savo pavyzdžiu ir kvietimu aukoti dvigubinant surinktas aukas įnešė reikšmingą dalį pridedant prie pagalbos Ukrainai saugaus kario paketais“, – teigė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

J. Stacevičiaus / LRT nuotr. 

LRT „Radarom!” telemaratone, trukusiame nuo šeštadienio ryto iki vidurnakčio, buvo transliuojami reportažai iš Ukrainos bei pokalbiai su įvairių sričių ekspertais. Pokalbiuose apie padėtį Ukrainoje kalbės paramos akcijos „Radarom!” organizatoriai, ukrainiečiai, psichologai, menininkai, mokslininkai, žurnalistai, susivieniję vienam tikslui – atkreipti dėmesį į karą Ukrainoje ir padėti ten esantiems kariams.

Visos dienos transliacijoje dalyvavo ir verslų atstovai, prisijungę prie akcijos įvairiomis iniciatyvomis ir kvietę Lietuvos gyventojus aukoti Ukrainai.

D. Umbraso / LRT nuotr. 

Prie akcijos visą mėnesį aktyviai prisidėjo ir verslai, nesustoję aukoti ir paskutinę akcijos dieną. Šeštadienio telemaratono metu „Teltonika“ saugaus kario paketams paaukojo 500 tūkst. eurų, o baigiamojo renginio metu tarptautinė biuro baldų įmonė „Narbutas“ dvigubino numeriu 1485 gautas aukas – prie surinktų 750 tūkst. pridėjo dar tiek pat.

Už akcijai „Radarom!“ surinktas lėšas bus perkami saugaus kario paketai, kuriuos sudarys naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis ir individualus antidronas. Vienas saugaus kario paketas kainuoja 7 500 Eur. Visą profesionalią įrangą pagamino Lietuvoje įsikūrusios įmonės „Brolis semiconductors“ ir „NT service“.

Tai paskelbta sekmadienį po vidurnakčio, pasibaigus paramos koncertui. 

„Matydamas šią sumą, sakau, kad mes nupirksim 1 115 saugaus kario komplektų“, – sakė vienas iš renginio vedėjų ir akcijos organizatorių Andrius Tapinas. Tiesa, sulaukus ir suskaičiavus visas aukas iš užsienio, ši suma ir kario paketų skaičius gali augti.

Šiemet sausio pabaigoje prasidėjusios akcijos metu lėšos rinktos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams.

Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaronaktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.

Profesionali įranga yra pagaminta Lietuvoje įmonių „Brolis Semiconductors“ ir „NT Service“.

Keturias savaites trukusią akciją organizavo LRT kartu su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „Stiprūs kartu“ bei visuomenininke, žurnaliste Rita Miliūte.

„Kiekvienas tas rinkinys yra išgelbėtas gyvenimas ir nebūtinai vienas gyvenimas, tas kupolėlis gali siekti truputį daugiau ir išgelbėti daugiau žmonių, kurie kovoja už mus“, – labdaros renginio metu sakė R. Miliūtė.

Akcijai lėšas aukojo tiek gyventojai, tiek Lietuvos verslai, įmonės, organizacijos. Dalis lėšų surinktos rengiant aukcioną, kurio metu didžiausias sumas pasiūliusiems parduoti įvairių iškilių Lietuvos asmenybių asmeniniai daiktai, simbolinės dovanos, kiti artefaktai.

Tas kupolėlis gali siekti truputį daugiau ir išgelbėti daugiau žmonių, kurie kovoja už mus.

Paskutinį akcijos vakarą pranešta, jog skambučiais surinkti 750 tūkst. eurų bus dvigubinami – tai padarė baldų įmonė „Narbutas“, prie skambučiais gautų lėšų savo ruožtu prisidėję 750 tūkst. eurų suma.

Minint antrąsias plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje metines, šeštadienį šia proga Lietuvoje taip pat vyko įvairūs renginiai, įskaitant mitingus ir eitynes.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.

Pernai per akciją „Radarom!“ buvo surinkta 14 mln. eurų, už juos nupirkta taktinių oro erdvės stebėjimo radarų.

Taip jis kalbėjo per akcijos „Radarom!“ finalinį koncertą, minint antrąsias Rusijos pradėtos plataus masto invazijos Ukrainoje metines.

„Šie dveji metai mums labai daug ką parodė. Pirmiausia tai, kad agresorius yra ypatingai žiaurus, ypatingai kraugeriškas ir neturi jokių ribų savo žiaurumui demonstruoti“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Kita vertus, mes pamatėme ir įgijome didžiulę pagarbą Ukrainos tautai“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, prievolė padėti Ukrainai buvo ne tik prieš metus, kai viltis, kad karas baigsis greitai, buvo didesnė.

„Bet ypatingai padėti dabar, kai ypatingai sunku, kai galbūt kai kas praranda optimizmą arba kai kurie užsienio šalių politikai galvoja, kad štai dabar keičiasi politiniai ciklai, keičiasi rinkėjų nuotaikos“, – teigė G. Nausėda.

„Mes neturime teisės jokiems politologiniams svarstymams. Mes privalome padėti Ukrainai, nes šiandien tai – absoliuti būtinybė“, – pridūrė prezidentas.

Mes kartu su jumis iki pergalės.

Šalies vadovas žadėjo, kad parama kariaujančiai Ukrainai bus ir toliau telkiama „tiek politiniu, tiek kariniu, tiek kitu formatu“.

„Mes kartu su jumis iki pergalės“, – kalbą baigė G. Nausėda.

Nuo sausio pabaigos Lietuvoje vyksta didžiausia pastarojo metu paramos Ukrainai akcija „Radarom!“.

Jos metu renkamos lėšos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams. Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaro Lietuvos įmonių gaminti naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.

Iniciatyvos „Laisvė šviečia. Radarom. Kaunas“ organizatoriai Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto ir kitų Kauno aukštųjų mokyklų studentų atstovybės, trečius metus kvietė parodyti savo solidarumą ir palaikymą tebekovojančiai Ukrainai. Tradiciškai, susibūrimą pradėjo bendruomenės  „Šešios trim“  bėgikai. Startavę 18 val. nuo Vyčio paminklo prie Kauno pilies, po pusvalandžio su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis jie pasirodė Vienybės aikštėje, kur lūkuriavo minia žmonių.

„Ačiū tiems, kurie atėjo, kurie nepabūgo tikrai šiltesnio oro nei 2022-aisiais ir  2023 metais. Ačiū tiems, kurie rado laiko, kurie mato ir jaučia, kad tai yra  svarbu“, – žvelgdamas į susirinkusiuosius Lietuvos studentų sąjungos Garbės narys Mindaugas Reinikis džiaugėsi, kad į Vienybės aikštę susirinko labai įvairi publika.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Aplink liepsnojančią širdį prie scenos būrėsi ir vyresnio amžiaus kauniečiai, ir jaunimas, ir maži vaikai.

„Renginys tapo tradicija. Viena vertus smagu, kad žmonės eina, kad kalba ir kažką daro, bet liūdna, kad karas vyksta ir dėl to mes čia renkamės. Norėčiau, kad kitąmet atėję į Vienybės aikštę mes kalbėtume ne apie karą, ne apie netektis, o apie laisvą Ukrainą ir jos žmones“, – kalbėjo susibūrimo dalyvė kaunietė Aistė.

Gerokai retesnės nei anksčiau miestiečių gretos liūdino studentę, kaip ir vis dažniau tautiečių lūpose pasigirstančios kalbos. Kažkam Lietuvoje per daug Ukrainos vėliavų, kažkas pavargo nuo karo.

„Matosi, kad žmonės priprato prie to, kas vyksta Ukrainoje. Gerokai sumenkęs aukojimas tą akivaizdžiai rodo. Praėjusiais metais per akciją „Radarom“, jei neklystu, buvo paaukota apie 14 mln. eurų, šiemet suma kur kas kuklesnė. Žmonės, atsisakykite kavos puodelio, kurį kasdien perkate degalinėje ar kavinėje ir perveskite Ukrainos kovotojams“, – į tautiečius kreipėsi Aistė.

Žmonės, atsisakykite kavos puodelio, kurį kasdien perkate degalinėje ar kavinėje ir perveskite Ukrainos kovotojams.

Tik šįryt iš Ukrainos į Lietuvą grįžusi poetė, dramaturgė Dalia Tarailienė antrino studentei. Kiekvienas euras, anot jos, tai išgelbėta gyvybė, todėl skaičiuodama paskutines valandas iki akcijos „Radarom“ pabaigos, vakaro viešnia susirinkusiuosius nuo scenos ragino nesiliauti aukoti.

„Atvykus aš nuėjau į Maidaną, nusilenkti „Dangaus šimtinei“. Tarp tos milžiniškos vėliavų ir vėliavėlių jūros pamačiau ne tik skausmo išraišką, bet begalinę viltį, ryžtą,  drąsą ir tvirtą pasakymą: mūsų nenugalės, mūsų neparklupdys. Šiandien mes irgi stengiamės kiek įmanydami paremti Ukrainą akcijomis ir šis telefono numeris yra labai iškalbingas. Norėčiau pasakyti tiems, kurie vaikosi paskalų, nepasitiki, kur nueina parama  ir kaip liaudis sako, ieško sliekų ant asfalto. Taip, aš savo akimis mačiau, kai pirmieji 50 rinkinių buvo atiduoti Ukrainos kariams. Jie be galo dėkingi, nes kiekvienas antidronas yra kario garantija į gyvybę. Dabar Gavėnia, todėl pabandykim šiek tiek papasninkauti malonumuose ir visa tai paaukoti Ukrainai“, – D. Tarailienė kvietė nebūti savanaudžiais.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Už akcijos metu surinktas lėšas bus perkami saugaus kario paketai. Paketą sudarys naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis ir individualus antidronas. Vienas saugaus kario paketas kainuoja 7,5 eurų. Akcijos internetiniame puslapyje skelbiama, kad jau surinkta daugiau nei 5,6 mln. eurų. Praėjusiais metais Lietuvos žmonės paaukojo daugiau nei 14 mln. eurų.

Vilniuje popiet visuomeninės iniciatyvos „Ukrainos namai“, „Šaulių leičiai“ ir poetas, vertėjas Marius Burokas organizuoja paramos ir solidarumo eitynes, kurios prasidės prie ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo.

Eitynių dalyviai žygiuos iki Katedros aikštės, kur organizuojamas 87-asis Ukrainai palaikyti skirtas mitingas. Jame dalyvaus NATO šalių ir Ukrainos ambasadoriai, visuomenininkai, valstybės vadovai.

Po jo vyks eisena su didelėmis Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis iš Katedros aikštės į Lukiškių aikštę, kur vyks Ukrainai skirtas akcijos „Radarom!“ koncertas.

Šiemet „Radarom!“ organizatoriai kviečia aukoti pinigus, už kuriuos Ukrainoje kovojantiems kariams bus perkami saugaus kario paketai.

Kaune šeštadienį kovojančius ir žuvusius ukrainiečius Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pagerbs kariljono varpai.

Vėliau vyks simbolinis bėgimas nuo Vyčio paminklo iki Vienybės aikštės, kur vyks solidarumo su Ukraina renginys, Ukrainos vėliavos spalvomis nušvis Kauno menininkų namų, Kauno kultūros centro ir Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatai.

Laisvės alėjoje antrųjų karo metinių proga eksponuojama fotografijų paroda. Čia rodomi apšaudyti Charkivo, Lucko ir Lvivo miestai. Paroda veiks iki kovo 10-osios.

Šiaulių kultūros centre vyks koncertas, po kurio gyventojai kviečiami Prisikėlimo aikštės skvere prie savivaldybės kartu su dvasininku Vitalijumi Mockumi sukalbėti maldą ir uždegti vilties žvakutes už Ukrainą.

Panevėžio muzikiniame teatre vyks paramos ir labdaros koncertas, Ukrainos vėliavos spalvomis bus apšviestas savivaldybės pastatas.

19 val. žmonės visoje Lietuvoje tylos minute kviečiami pagerbti žuvusius ir palaikyti tebekovojančius ukrainiečius.

Seime antrosios invazijos metinės paminėtos penktadienį, parlamento Virtražo galerijoje atidaryta Ukrainos fotomenininkės Martos Syrko fotografijų paroda „Skulptūros“, taip pat Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Samooborona“ ir Ukrainos jaunimo grupės Lietuvoje tapybos meno ant karo eksponatų paroda „Plieno spalvos“.

Parlamente penktadienį surengtas ir tarptautini forumas „Jūsų pergalė – mūsų pergalė“, kuriame Lietuvos ir Ukrainos kariai skaitė pranešimus apie karo Ukrainoje realijas, vyko dokumentinio filmo peržiūra.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, dar daugiau sužeista, suniokota šalies infrastruktūra.

Paketą sudarys naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus antidronas. Profesionali įranga yra pagaminta Lietuvoje įmonių „Brolis Semiconductors“ ir „NT Service“. Vienas saugaus kario paketas kainuoja 7 500 eurų.

„Mūsų tauta nepavargo, mes ir toliau gebame palaikyti Ukrainos karių kovingumą. Privalome tai daryti, nes jų kovingumas yra mūsų ir visos Europos skydas. Turime galimybę paremti Ukrainos karius priemonėmis, gaminamomis ne kur kitur, bet Lietuvoje, o svarbiausia, kad jos be galo reikalingos fronte kariaujantiems kariams“, – teigia „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas. 

Anot jo, šios lietuviškos priemonės ne tik leidžia pamatyti priešą tamsoje, bet ir apsaugoti gyvybę nuo rusų dronų.

Aukoti žmonės kviečiami mėnesį iki vasario 24 dienos. Visi, norintys prisidėti prie didžiausios akcijos karo niokojamai Ukrainai, gali tai padaryti skambindami specialiu akcijos trumpuoju numeriu 1485 – auka 5 eurai.

Mūsų tauta nepavargo, mes ir toliau gebame palaikyti Ukrainos karių kovingumą.

Taip pat aukoti galima ir apsilankius specialiame puslapyje radarom.lt, kuriame yra galimybė atlikti bankinį pavedimą būtinai nurodant paskirtį – „radarom“.

Kaip ir pernai, prie akcijos kviečiamos prisijungti ir verslo organizacijos.

Keturias savaites truksiančią akciją organizuoja LRT kartu su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „Stiprūs kartu“ bei visuomenininke, žurnaliste Rita Miliūte. Ją baigs speciali LRT televizijų, radijų, portalo transliacija vasario 24 dieną, o vakare per LRT televiziją bus transliuojamas baigiamasis paramos koncertas.

Pernai per akciją „Radarom!“ surinkta per 14 mln. eurų, už kuriuos nupirkta 17 radarų – trimis radarais daugiau nei planuota, keturios padidinto pravažumo transporto priemonės mobiliesiems radarams, surengti mokymai radarų naudotojams Ukrainoje, o už likusius pinigus nupirkti 69 antidronai ir jų priedai radarus naudojantiems Ukrainos gynėjams. 

Skelbiama, kad pavykus deryboms nupirktas dar vienas, 17-asis mobilus radaras, kuris į Ukrainą iš Lietuvos iškeliaus artimiausiu metu.

„Radarus pirkome iš Izraelio, siuntėme į Lietuvą ir tada atskirais etapais į Ukrainą. Kadangi tai yra specialios paskirties įrenginiai, užtruko dokumentacijos, leidimai, draudimai. Taip pat nupirkome tam tikrą programinę įrangą radarams, leidžiančią plėsti jų galimybes – veikia priešdroninė sistema, taip pat galima matyti artilerijos ir minosvaidžių sviedinius, raketas“, – teigia organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohman.

Pasak jo, šių radarų lokacijos nebus atskleidžiamos, kadangi jie saugos svarbius kritinės infrastruktūros objektus.

„Galiu tik pakartoti, kad ukrainiečiai nenustoja žavėtis tuo, ką padarė Lietuva – žmonės ir verslas šaliai nupirko gyvybiškai svarbias apsaugos sistemas. Tai neabejotinai įeis į istoriją“, – sakė J. Ohman.

Kaip skelbiama, Ukrainos kariai jau iš anksto buvo apmokyti, kaip naudotis moderniais radarais.

Lietuvių surinktomis lėšomis nupirkti radarai pasižymi universalumu, puikiai identifikuoja, aptinka ir apskaičiuoja objektų, pavyzdžiui, raketų ar dronų trajektorijas.

Akciją „Radarom!“ šių metų pradžioje organizavo visuomeninis transliuotojas LRT ir Ukrainai paramą teikiantys fondai: „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“.

Pirmieji mokymai

Lietuvoje jau kelias savaites yra vienas akcijos metu „Radarom“ už žmonių suaukotus pinigus nupirktas radaras. Šią savaitę jis pervežtas į Kauną, kur prasidėjo Ukrainos karių mokymai.

„Mokymų kursą pradėjome pirmadienį. Pirmos dvi dienos numatytos teorinėms paskaitoms, toliau vyksime į laukus ir bandysime praktiškai. Mokome, kaip eksploatuoti patį sensorių. Šiuo metu mokosi keturiolika Ukrainos karių“, – komentavo Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės ir kontrolės valdybos kurso koordinatorius Donatas Kulokas.

Pasak kariuomenės atstovo, Lietuvos kariuomenė taip pat naudoja panašius radarus, todėl mūsų kariai gali pasidalyti žiniomis. Pašnekovas tikino, kad radarus valdymas nėra labai sudėtingas, o Ukrainos kariai greitai perpranta veikimo principus.

„Į Kauną atvykę kariai tikrai turi patirtį dirbti su radiolokacine technika, todėl jie perpranta viską labai greitai“, – pridūrė D. Kulokas.

Į Kauną atvykę kariai tikrai turi patirtį dirbti su radiolokacine technika, todėl jie perpranta viską labai greitai.

Radarai turi kelis darbo modulius, todėl gali skirtis ir techninės galimybės bei atstumai, kada gali pamatyti atskrendančią artileriją, dronus ar kitą Ukrainos dangų raižančią karinę techniką.

„Jis veikia, kaip ir kiekvienas radaras. Yra siunčiamas elektroninis impulsas į erdvę, tas impulsas atsispindi nuo objekto ir radaras išmatuoja atstumą ir kampą iki taikinio. Taip gauname trijų dimensijų duomenis apie objekto koordinates erdvėje. Tam tikrame režime radarai gali numatyti ir objekto skridimo kryptį. Vienas rimų yra priešartilerinis, tad galima nustatyti tiek, iš kur paleidžiamos, tiek kur skris raketa. Šiai dienai ši technologija yra naujausia radarų pasaulyje“, – radaro veikimo principus trumpai apžvelgė D. Kulokas.

Ne simbolinė parama

Kaip vyksta karių mokymai atvyko stebėti ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. Pasak jo, nupirkti radarai tikrai leis uždengti dalį dangaus.

„Tai dar vienas labai svarbus Lietuvos žmonių projektas padėti Ukrainai šiame kare. Praėjo jau metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir mes turime šansų laimėti, nes turime didelį palaikymą tiek iš kitų valstybių, tiek jų gyventojų. Buvo ne vienas projektas, kuris buvo neįsivaizduojamas prieš karą, lietuviai buvo pirmieji, kurie pasitelkė sutelktinio finansavimo kompanijas ir pirkto „Bayraktar“ dronus, dabar – radarus. Anksčiau tokius pirkimus galėjo daryti tik vyriausybės. Radarai yra tikrai labai gera priemonė uždengti Ukrainos dangų. Svarbu apsaugoti ne tik karines teritorijas, bet ir energetikos infrastruktūrą bei gyvenamuosius namus, į kuriuos Rusija nuolat taikosi. Tai reiškia, kad turime daryti daugiau, kad galėtumėme viską apsaugoti, todėl ši akcija buvo labai taikli ir reikalinga Ukrainos žmonėms“, – kalbėjo Kaune apsilankęs ir mokymus stebėjęs P. Bešta.

Paklausus, ar toks kiekis radarų gali padaryti ryškių pokyčių kare, ar visgi tai daugiau simbolinis gestas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje patikino, kad tai tikrai daugiau nei simbolis.

„Keturiolika radarų tikrai rimtas žingsnis tokio dydžio šaliai kaip Lietuva. Jei tokį kiekį paaukotų Didžioji Britanija, tai būtų simboliška, bet tikrai ne Lietuvai. Be to, labai svarbu parodyti pavyzdį kitoms tautoms, kaip galima daugiau prisidėti“, – pridūrė P. Bešta.

Daugiau – LNK vaizdo įraše:

Daugiau nei planuota

Akcijos metu buvo surinkta 14 mln. eurų. Anksčiau skelbta, kad už šią sumą išeis keturiolika radarų, tačiau vienas akcijos iniciatorių, organizacijos „Blue-Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas atskleidė, jog bus perkami dar papildomai du radarai.

„Kiekvienam radarui buvo numatyta po milijoną eurų, bet mes perkame šešiolika. Kai kur pavyko nusiderėti, taip pat bus keturi specialiosios paskirties radarai. Jie šiek tiek kitokie ir bus naudojami kiek kitokiems tikslams“, – teigė J. Ohmanas.

Pirmieji radarai jau pasiekė Lietuvą, dar trys iš Izraelio bus atgabenti artimiausiu metu. Po to likusieji keliaus tam tikromis porcijomis. Iš Lietuvos radarai siunčiami į Ukrainą.

„Dabar Lietuvoje yra pirmieji Ukrainos kariai, kurie apmokomi su šiais radarais. Ilgai laukti nereikės ir pirmieji radarai jau pasieks ir Ukrainą. Kita radarų partija – jau pakeliui į Lietuvą. Reikia suprasti, kad anksčiau Izraelis niekam neduodavo tokių radarų, o mums pavyko susiderėti ir procesas jau vyksta. Akcijos pradžioje nebuvo aišku, kiek pavyks pinigų surinkti, tad dešimt radarų jau buvo paruošti, kiti dar gaminami. Svarbu pažymėti, kad tai daroma ne per viešuosius pirkimus, nes tada būtumėme trukę gal ir pusmetį, o mes tai padarėme per mėnesį“, – kalbėjo J. Ohmanas.

„Blue-Yellow“ organizacija veikia ne vienerius metus, todėl jos darbai jau matomi tarptautinėje rinkoje. Tai, pasak jos įkūrėjo, leido įgyti pasitikėjimą ir pasiekti tokių rezultatų, o kartu tapti ir geru pavyzdžiu kitiems.

„Kai dirbi metų metus, žmonės pradeda tave matyti ir tikėti. Rinkti pinigus buvo iššūkis, bet mes pažįstame lietuvius, kad jie gali. Be to, dabar lietuviai tikrai gali sau tai leisti, nes žmonės turi pinigų ir supranta visą situacijos rimtumą, kad reikia prisidėti“, – nurodė „Blue-Yellow“ vadovas.

Akcijos „Radarom“ metu žmonės buvo labai suaktyvinti aukoti, tačiau J. Ohmanas tikino, kad parama nenutrūko ir žmonės toliau aukoja pinigus. Jie skiriami humanitarinei pagalbai bei įvairios technikos, kurios reikia Ukrainos kariams, pirkimams.

„Dabar grįžtame į savo normalią situaciją, kai stabiliai gauname paramą. Kad ir šią savaitę mes išsiųsime įrangos už pora šimtų tūkstančių. Karas dar nesibaigė, todėl vis dar reikia prisidėti“, – apie tai, kokią paramą gauna organizacija pasibaigus akcijai, kalbėjo J. Ohmanas.