„Nekalbėjome apie tai. Aš specifiškai minėjau, kad nematau tam pagrindo. Bet Justas priėmė sprendimą“, – Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Viliuosi, kad požiūris į valstybei svarbius klausimus bus konstruktyvus“, – sakė ji.

TS-LKD frakcijos seniūnė pripažino, kad J. Džiugeliui nepavyko išsklaidyti kilusių abejonių dėl galimų ryšių su lošimų verslo atstovais – anot jos, papildomų klausimų sukėlė ir nauja viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija.

„Gal (prisidėjo – ELTA) ir paties Justo vertinimas, kad norima diskredituoti jo pataisas, kurių tinkamumo niekas nekvestionuoja. Toks bendras vaizdas tarsi klampesnis pasidaro“, – svarstė parlamentarė.

„Kartais ir skaudžiai, bet tenka priimti sprendimus ir uždaryti temą“, – pripažino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

J. Džiugelis dar antradienį pranešė, kad suspenduoja vadovavimą SRDK. Tačiau jam pasitraukus iš konservatorių frakcijos ir sustabdžius narystę partijoje, seniūnė nurodo, kad TS-LKD turės deleguoti naują komiteto pirmininką. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog šis klausimas bus aptartas frakcijoje, tačiau kada atsiras galimas kandidatas – nenurodė.

„Aišku, pirmininką deleguosime. Bet tam reikia susirinkti frakcijoje, jis bus tvirtinamas plenarinėje sesijoje“, – nurodė Seimo narė.

„Nesiversime per galvą – darbas vyks taip, kaip vykęs“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

„Traukiuosi, nes TS-LKD frakcijoje yra daugybė padorių žmonių ir gerų Seimo narių. Nenoriu, kad ši istorija trukdytų jiems ruoštis pavasario sesijai ir produktyviai dirbti joje. Nenoriu, kad bereikalingai būtų linksniuojama konservatorių partija, kurios idealais aš vis dar tikiu“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė politikas.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo Mindaugui Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Paaiškėjus šioms aplinkybėms, suabejota, ar Seimo SRDK pirmininkas nesinaudojo pareigomis, jog į komiteto darbotvarkę įtrauktų lošimų rinkai palankias iniciatyvas.

Dalis konservatorių paragino J. Džiugelį trauktis iš SRDK pirmininko pareigų. Antradienį politikas pranešė, kad suspenduoja vadovavimą komitetui. Tuo metu Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti.

Savo ruožtu informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

„Po vakar paaiškėjusių dar naujų detalių, ką (Mindaugas) Ardišauskas teigė, kad jam darbuojantis su lošimų verslu jis tuo pačiu metu dirbo ir pas J. Džiugelį, tai parodo tam tikrą ryšį jo temų pasirinkimų, aš šiandien dar kalbėsiuosi su Justu, bet nelabai įsivaizduoju, kaip galėtų toliau eiti komiteto pirmininko pareigas“, – antradienį BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnaitė.

Į klausimą, ar šio pokalbio metu ji siūlys J. Džiugeliui trauktis iš pareigų, konservatorių seniūnė atsakė teigiamai.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat pažymėjo, kad sprendimus dėl komiteto vadovybės pokyčių turės tvirtinti Seimas ir „be plenarinės sesijos tie klausimai neišsispręs“.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas J. Džiugelis antradienį BNS atsiliepė telefonu, bet sakė situacijos nekomentuosiantis.

Naujienų portalas „15min“ pirmadienį paskelbė interviu su Mindaugu Ardišausku, kuriame jis patvirtino, kad konsultavo Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją tuo pat metu, kai teikė paslaugas parlamentarui.

M. Ardišauskas taip pat teigė, jog konflikto jie nematę, nes tuo metu J. Džiugelis lošimo klausimais nesidomėjo.

J. Džiugelio ryšiai su M. Ardišausku paaiškėjo Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus, kad J. Džiugelis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumokėjo M. Ardišauskui 23 tūkst. eurų už Seimo nario ataskaitų rengimą.

Trejus metus komunikacijos klausimais J. Džiugelį konsultavęs M. Ardišauskas šių metų vasarį tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu.

J. Džiugelis yra teikęs pataisų dėl lošimo reguliavimo, su lošimais susijusius klausimus nagrinėjęs savo vadovaujamame komitete.

Trečiadienį klausimą dėl J. Džiugelio galimų ryšių su lošimų bendrovėmis ar jų atstovais ketina aiškintis Seimo Antikorupcijos komisija. Ji į posėdį kviečia J. Džiugelį ir SRDK vadovybę, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovus.

Konservatorių frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma apie Džiugelio situaciją BNS sakė, kad kol kas „frakcija jam pačiam paliko laiko pamąstyti ir galbūt priimti sprendimą trauktis iš komiteto pirmininko pareigų“, tačiau tai buvo dar iki paaiškėjant naujoms detalėms dėl ryšių su lošimų lobistu.

„Yra bendras principas politikoj, kai tau susikaupia kaltinimų ir įtarimų visuma, arba tu sugebi juos paneigti, išsklaidyti, atremti, arba turi daryti sprendimus, prisiimdamas tam tikrą kaltę, net ir tuo atveju, jei nesijauti kažką labai blogo padaręs. Derėtų to principo laikytis“, – teigė R. Razma.

„Aš nesiimu vertinti, ar pavyko jam išsklaidyti tas abejones, bet kol kas man atrodo, kad nelabai. Atsiranda naujų detalių, paaiškėjo, kad jo konsultantas tuo pat metu konsultavo ir lošimo bendroves, to fakto iš pradžių nebuvo“, – pažymėjo konservatorius.

„Išklausėme Justo Džiugelio poziciją. Paraginome jį išsklaidyti abejones, nuimti įtampą tokiais būdais, kokiais jis nuspręs“, – Eltai ketvirtadienio vakarą teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Paprastai, panašiais atvejais, jei bendruomenės narys atsiduria tokioje situacijoje – pasirinkimas yra narystės stabdymas partijoje ir frakcijoje arba atsisakymas vadovaujančių pozicijų, jo atveju – komitete“, – aiškino ji.

Visgi R. Morkūnaitės-Mikulėnienės akcentavo, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kol kas nemato būtinybės imtis griežčiausių priemonių

„Iš partijos ir frakcijos J. Džiugelio šalinti nesiūlome. Nėra duomenų, kad būtų buvusi prekyba poveikiu ar vykdoma panašaus pobūdžio veikla. Tokių duomenų mes neturime. Kolega savo ruožtu patikino, kad kreipsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją“, – sakė frakcijos lyderė.

Pasak politikės, frakcija J. Džiugeliui taip pat siūlo susilaikyti nuo lošimų temos.

„Paaiškėjus žmogui, su kuriuo Justas Džiugelis bendradarbiavo, primygtinai siūlome jam nusišalinti nuo lošimų temos“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad opozicijai priklausantys Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai kelia klausimų dėl komiteto pirmininko J. Džiugelio ryšių su lošimų sektoriaus lobistu įsiregistravusiu, anksčiau politiko konsultantu dirbusiu M. Ardišausku. Pasak jų, J. Džiugelis naudojosi savo pareigomis, jog į komiteto darbotvarkę būtų įtraukti lošimų rinkai palankūs klausimai.

„Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas.

M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

„Viešumoje pasirodžiusi informacija apie J. Džiugelio samdytą komunikacijos ekspertą, kuris vėliau tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu, ir viešosios erdvės vertinimai užduoda klausimus, į kuriuos turi būti atsakyta. J. Džiugelis savo ruožtu juos atsakė žiniasklaidai, nežinau, ar jie įtikina visuomenę. Mestas šešėlis turi būti išsklaidytas“, – trečiadienį Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, pažymėdama, kad ši situacija, be kita ko, artimiausiu metu bus vertinama ir frakcijoje.

ELTA primena, kad „Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

Todėl, teigia politikė, frakcijos nariui ji siūlys kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

„Kol kas nesu išsamiai susipažinusi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gali būti netikslumų sąskaitose, jose esančiose formuluotėse. Tačiau konsultacijos pagal nustatytas tvarkas yra galimos, kaip ir ataskaitų rengimas“, – Eltai antradienio vakarą komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Siekiant aiškumo, kalbėsiuosi su kolega, siūlysiu kreiptis į Seimo Etikos komisiją“, – pabrėžė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos lyderė.

ELTA primena, kad „Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis Mindaugas Ardišauskas.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

„Šiai kadencijai to tikrai nepavyks padaryti dėl prijungimo, nes nėra numatyta biudžete lėšų dėl mokesčių nuo tos sumos sumokėti, tiktai būtų galima daryti su kitu biudžetu, o tai reiškia ir su kita kadencija“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji teigė nematanti problemos, jei parlamentinės lėšos būtų sumažintos ar prijungtos prie atlyginimo.

„(...) tos parlamentinės išlaidos yra konstitucinė norma numatyta. Buvo diskusijų – gal palikti vieną eurą, o kitą dalį prijungti prie atlygio ir nuo to mokėti visus mokesčius“, – sakė frakcijos seniūnė.

Taip ji kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.

Pasak Seimo narės, diskusijos parlamentinių lėšų klausimu tikrai vyks. Išlieka galimybė koreguoti ir dabartinę jų naudojimo tvarką.

Buvo diskusijų – gal palikti vieną eurą, o kitą dalį prijungti prie atlygio ir nuo to mokėti visus mokesčius.

„Gal galima dabartinę tvarką koreguoti, įnešti daugiau aiškumo, bet iki šiol tos nuomones išsiskirdavo, bet tikrai nebuvo šimtaprocentinės, kurios sakytų – taip, atsisakom paliekam vieną eurą į tiek žinių, tokios realijos, manau, tuos pokalbius tęsime“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, Seimo nariai turėtų sau iškelti klausimą, ar esama tvarka ir išlaidų „kiekvieną sykį toks narstymas“ yra malonus procesas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienės teigimu, tiek Seime, tiek jos frakcijoje yra kolegų, kurie nelinkę keisti esamos tvarkos vien dėl parlamentarų darbo specifikos – vieni labiau koncentruojasi miestuose, kiti, kurie dirba vienmandatėse, lanko bendruomenes, važinėja po Lietuvą, užsakinėja skelbimus laikraščiuose dėl susitikimo ir patiria kitokias išlaidas.

Diskusijos dėl parlamentinių lėšų naudojimo kilo suabejojus Laisvės partijos atstovo Mariaus Matijošaičio išlaidomis, kai A. Tapinas paskelbė, kad Seimo narys už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Antradienį M. Matijošaitis paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų sąrašo.

Tuo metu praėjusią savaitę energetikos ministras ir parlamentaras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų. D. Kreivys komentavo, kad tyrimo autoriams klausimų sukėlė parlamentinių lėšų naudojimas dvylikos metų senumo automobilio draudimui.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

„Prezidento komandos pareiškimas, kad Seimo vykdoma parlamentinė kontrolė „būtų traktuojama kaip spaudimas prezidentui ir Vyriausybei“ – jau yra kažkoks naujas lygis ambasadorių neskyrimo istorijoje, o ir apskritai požiūryje į valstybę ir Konstituciją. Nežinau, ar čia prezidento komunikacijos grupės nuomonė, ar ir paties prezidento. Bet kokiu atveju – tokie pareiškimai yra antikonstituciniai“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kaip skelbta anksčiau, URK pirmininkui Žygimantui Pavilioniui užsiminus apie tai, jog komitetas pareikš savo poziciją, jeigu iki sutartos datos – sausio 29 d. – prezidentas neapsvarstys pateiktų kandidatūrų į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją, Daukanto aikštė nurodė, kad dabartinėje klausimo svarstymo stadijoje URK kišimasis gali vertinamas kaip bandymas daryti spaudimą.

Lietuva yra parlamentinė Respublika, konstitucinė Seimo teisė, o ir pareiga, vykdyti valstybėje parlamentinę kontrolę, užsiimti įstatymų leidyba.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neabejoja – tokie Prezidentūros pareiškimai „rodo būtinybę klausimą spręsti Seime“.

„Atsiverti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Įrašyta aiškiai – Lietuva yra parlamentinė Respublika, konstitucinė Seimo teisė, o ir pareiga, vykdyti valstybėje parlamentinę kontrolę, užsiimti įstatymų leidyba“, – nurodo politikė.

G. Surplys: komitetas nei tarėsi, nei priėmė sprendimą užsiimti demaršu

Savo ruožtu URK pirmininko pavaduotojas, „valstietis“ Giedrius Surplys kritiškai vertina Ž. Pavilionio pasiųstas žinutes Prezidentūrai. Opozicijai priklausančio politiko teigimu, URK pirmininko išsakyti raginimai ir gąsdinimai tėra vienasmenė Ž. Pavilionio nuomonė.

„Kartais mūsų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas galbūt aštriau pasisako arba aiškiau palaiko ministeriją, bet tai yra tik vienasmenė jo nuomonė. Komitetas šiuo klausimu nei tarėsi, nei priėmė sprendimą užsiimti demaršu“, – sakė G. Surplys.

„Mūsų, kaip Užsienio reikalų komiteto, tikslas yra, kad mes turėtume ambasadorių Lenkijoje. Ir kuo greičiau. Dėl to ir organizavome posėdžius, dėl to kvietėmės abi puses bei kalbėjomės. Tačiau mes neturime jokios prerogatyvos kažkaip priversti vieną ar kitą pusę susitarti dėl kandidatų. Tai neįmanoma“, – pridūrė politikas.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

„Šiemet mūsų partija švenčia įkūrimo 30-metį. Tai bus šventinis suvažiavimas, neabejotinai talpinantis savy ir diskusijas su bendražygiais, ir išklausant praeities pirmininkus, kurie tikrai, ką pasakyti“, – BNS sakė pirmoji partijos pirmininko pavaduotoja, TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Labiausiai nusipelnę konservatoriai per suvažiavimą bus apdovanoti „Lietuvos ąžuolų“ ženklais.

„Jie skirti pagerbti mūsų ne tik gerai žinomus visuomenei bendradartiečius, bet ir tuos kurie tyliai darbuojasi ilgus dešimtmečius mūsų bendruomenėje“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

TS-LKD suvažiavimas taip pat planuoja priimti deklaraciją, kurioje įvertinamas nueitas kelias ir nubrėžiama kryptis ateičiai.

Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, šventiniame renginyje laukiama ir svečių iš užsienio, pasveikinti konservatorių planuoja atvykti Moldovos parlamento pirmininkas Igoris Grosas.

TS-LKD savo istoriją skaičiuoja nuo 1993 metų, kai buvo įkurta Tėvynės sąjunga. Ši partija save vadina Lietuvos nepriklausomybę iškovojusio Sąjūdžio darbų tęsėja.

Konservatoriai šios kadencijos Seime turi 50 atstovų, yra delegavę devynis ministrus iš 14, jų narė Ingrida Šimonytė vadovauja Vyriausybei.