Didžiosios Britanijos princas Williamas (Viljamas) pirmadienį pradėjo darbą naujose greitosios pagalbos sraigtasparnio piloto pareigose, nors į gelbėjimo misijas jis pradės skraidyti tik vėliau šiais metais, pranešė jo biuras.

„Kembridžo kunigaikštis šiandien pradėjo darbą kaip (bendrovės) „Bond Air Services“ darbuotojas, – sakoma Kensingtono rūmų pranešime. – Jis dalyvaus su darbu susijusiuose specialiuose mokymuose prieš pradedamas piloto darbą Rytų Anglijos oro greitosios pagalbos misijose (ateinančią) vasarą.“

Per tuose mokymus princas Williamas mokysis pilotuoti greitosios pagalbos sraigtasparnį skrydžių imitatoriuje, taip pat atliks skraidymo praktiką, nurodė Kensingtono rūmai.
Kunigaikščio biuras apie jo naują darbą pranešė praeitų metų rugpjūtį ir nurodė, kad Williamas dirbs Kembridžo oro uoste Rytų Anglijoje, reaguodamas į įvairius iškvietimus suteikti pagalbą – pradedant nukentėjusiais per eismo įvykius ir baigiant infarktą patyrusiais žmonėmis.

Princas, kuris yra antrasis eilėje į Britanijos sostą po savo tėvo princo Charleso (Princo Čarlzo), 2013 metų rugsėjį baigė trejus metus trukusią tarnybą Karališkosiose oro pajėgos (RAF), per kurią jis pilotavo paieškų ir gelbėjimo sraigtasparnius šiaurės vakarų Velse.

Jo 32 metų žmona – Kembridžo kunigaikštienė Catherine (Ketrin) – ateinantį mėnesį turėtų pagimdyti poros antrąjį kūdikį. Jų pirmagimiui princui George'ui (Džordžui) liepą sukaks dveji metai.

Williamas ir Kate planuoja gyventi Kensingtono rūmuose Londone, bet taip pat dalį laiko praleis Anmerio rūmuose – karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) privačiame dvare Sandringame, Norfolko grafystėje.

Princas daugiausiai dėmesio skirs savo darbui, bet jam taip pat teks vykdyti kai kurias karališkąsias pareigas Britanijoje ir užsienyje.

Planuojama, kad Williamas per metus uždirbs 40 tūkst. svarų (55 tūkst. eurų), bet visą savo atlyginimą jis perves pelno nesiekiančiai Oro greitosios pagalbos tarnybai.

Manoma, kad jis yra pirmasis teisę į Britanijos sostą turintis karališkosios šeimos narys, sudaręs darbo sutartį su civiliniu darbdaviu.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė pakėlusi į orą naikintuvus „Typhoon“, kai prie Anglijos pietinių krantų ankstesnę dieną priartėjo du Rusijos ilgojo nuotolio bombonešiai „Tu-95 Bear“, o toks incidentas buvo jau antras per pastaruosius du mėnesius.

Britanija sausį iškvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti dėl panašaus epizodo, kai Rusijos bombonešiai praskrido virš Lamanšo sąsiaurio, priversdami tarnybas skubiai pakeisti civilinių orlaivių maršrutus.

Gynybos ministerija pareiškė, kad naujausias incidentas, kuris tikriausiai dar labiau pablogins įtemptus Britanijos ir Rusijos santykius, įvyko trečiadienio vakarą.

„Rusijos lėktuvai buvo lydimi RAF (Karališkųjų oro pajėgų), kol išskrido Jungtinės Karalystės interesų zoną. Rusijos kariniai orlaiviai nei vienu metu nebuvo įskridę į JK oro erdvę“, – sakoma ministerijos pranešime.

Pastaraisiais metais NATO itin dažnai tekdavo siųsti savo naikintuvus perimti Rusijos karinių orlaivių, padidėjus įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos dėl krizės Ukrainoje. Ketvirtadienį Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika kelia „realų ir esamą“ pavojų Baltijos šalims.

Didžioji Britanija šiais metais vėl atsiųs keturis naikintuvus „Typhoon“ rotacinei Baltijos šalių oro policijos misijai, ketvirtadienį pranešė gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas), pridūręs, kad jo šalis taip pat skirs tūkstantį karių naujoms NATO ypač greito reagavimo pajėgoms.

Pernai rugsėjį Velse vykusiame viršūnių susitikime NATO lyderiai nutarė sukurti ypač greito reagavimo pajėgas, kurios būtų dalis pastangų padrąsinti sąjungininkes Rytų Europoje, nerimaujančias dėl pablogėjusios regiono saugumo padėties po Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos ir separatistinio konflikto Ukrainos rytuose.

Ketvirtadienį karinio aljanso gynybos ministrai per susitikimą Briuselyje aptars plano, pagal kurį bus suformuotos apie 5 000 karių turėsiančios pajėgos, detales.

Britanija vadovaus toms greitojo reagavimo pajėgoms 2017 metais, sakoma šios šalies Gynybos ministerijos pranešime. Britanija žada pasiųsti savo karininkų į du regioninius štabus Lenkijoje ir Rumunijoje, taip pat karių į dalinius, kurie bus dislokuoti Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Keturi Karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvai „Typhoon“ nuo gegužės iki rugpjūčio vykdys oro policijos misiją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos lėktuvais, pridūrė Britanijos gynybos ministerija. Britų „Taifūnai“ praeitais metais taip pat patruliavo virš Baltijos šalių.

„NATO patikimumas mūsų patiriamų saugumo iššūkių kontekste priklauso nuo visų indėlio įgyvendinant sprendimus, praeitais metais priimtus Velse“, – sakoma M.Fallono pranešime.

Pentagonas ketvirtadienį atskleidė planus konsoliduoti savo pajėgas Europoje, atitraukiant tūkstančius JAV karių ir civilių darbuotojų iš kai kurių bazių, daugiausiai Didžiojoje Britanijoje ir Portugalijoje, o šios pastangos turėtų padėti sutaupyti apie 500 mln. dolerių per metus.

Planuodamos mažinti karių skaičių Britanijoje, Jungtinės Valstijos taip pat nutarė, kad Karališkųjų oro pajėgų (RAF) bazė Leikenhite bus pirmoji bazė Europoje, kur bus nuolat dislokuojami naujieji amerikiečių naikintuvai F-35. Šis restruktūrizacija vyks kelerius metus, o pirmieji F-35 į Britaniją atkeliaus 2020 metais. Jie pakeis naikintuvus F-15, kurie paliks šalį.

Planuojami pokyčiai daugiausia susiję su armijos ir oro pajėgų personalu bei objektais, o JAV ginkluotųjų pajėgų narių skaičius Jungtinėje Karalystėje bus sumažintas maždaug 2 tūkst. Apie 3,2 tūkst. amerikiečių paliks RAF bazę Mildenhole, o Leikenhedo bazėje, kur bus dislokuotos dvi F-35 eskadrilės, JAV personalas padidintas apie 1,2 tūkst. narių.

Pentagonas pastaraisiais metais sistemingai mažino JAV pajėgas Europoje. Šis procesas atspindi bendrą armijos ir Jūrų pėstininkų korpuso narių mažinimą, taip pat didėjančius strateginius interesus Ramiojo vandenyno regione ir pastangas perkelti papildomų pajėgų į Rytų Europą ir kitus regionus, veikiamus padidėjusios įtampos su Rusija.

Daugiausia bus uždaromos mažesnės bazės, likusios nuo Šaltojo karo laikų.

„Privalome siekti didesnio efektyvumo, būdami Europoje, ir užtikrinti, kad ištekliai bus nukreipiami ten, kuri jie gali padaryti didžiausią poveikį“, – sakė NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas – JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas).

JAV Gynybos sekretoriaus pavaduotojas tarptautinio saugumo reikalams Derekas Cholletas (Derekas Čoletas) ketvirtadienį sakė žurnalistams Pentagone, kad ši konsolidacija nepaveiks JAV karinių operacijų arba Amerikos gebėjimo suteikti pagalbą savo partneriams Europoje. Pasak jo, Europoje dislokuoti iš viso apie 67 tūkst. JAV ginkluotųjų pajėgų narių. Vykdant pajėgų rotaciją, šis skaičius išliks maždaug toks pats.

Pagal naują restruktūrizavimo planą JAV kariai paliks apie 15 bazių, grąžindami tuos objektus šalims, kuriose jie yra įrengti. Bazių konsolidacija taip pat bus vykdoma Vokietijoje, bet Jungtinės Valstijos planuoja laikyti toje šalyje keliais šimtais karių daugiau, kai dalis jų ten bus perkelti iš Britanijos.

Gynybos sekretoriaus pavaduotojo energetikos, infrastruktūros ir aplinkos apsaugos reikalams pareigas einantis Johnas Congeris (Džonas Kongeris) sakė, kad uždarymo ir restruktūrizavimo programa kainuos apie 1,4 mlrd. dolerių, o apie trečdalis šios sumos bus skirta naujų objektų statyboms arba renovacijai.

D.Cholletas pažymėjo, kad dislokavimo sąlygas reikės gerinti kai kuriose Rytų Europos šalyse, kuriose neseniai buvo pradėta JAV pajėgų rotacija.

JAV pareigūnai taip pat baigė derinti planus išsiųsti apie 500 kariškių iš Lažešo karinės bazės Azorų salose, nors tokiam pasiūlymui priešinosi Portugalijos lyderiai. Prieš dvejus metus tuometis JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta (Leonas Paneta) susitiko su pareigūnais Lisabonoje ir supažindino su planu, kuris, kaip tikimasi, per 10 metų leis sutaupyti apie 350 mln. dolerių.

Jungtinės Valstijos tuo metu žadėjo iš naujo peržiūrėti šį planą, bet dabar Pentagonas nusprendė, kad personalas Lažešo bazėje turi būti sumažintas. Planuojama, kad JAV kariškių, civilių darbuotojų ir kontraktininkų ten bus sumažinta apie dviem trečdaliais.

Nors nuolat dislokuojamos pajėgos yra mažinamos, JAV kariškiai plečia pajėgų rotaciją Europoje, siųsdami karius į mokymus ir pratybas. Per pastaruosius metus JAV siuntė į Senąjį žemyną įvairių specializacijų dalinius, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas, kurios dalyvavo pratybose ir mokymuose Rytų Europos šalyse, tarp jų Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Šiomis pastangomis siekta padrąsinti NATO partneres tame regione, susirūpinusias dėl didėjančio Rusijos agresijos pavojaus.

JAV pajėgų mažinimo planai gali sukelti didelių ekonominių padarinių šalyse, kuriose yra dislokuoti amerikiečiai kariai.

Tikėtina, kad ten sumažės darbo vietų, nes reikės mažiau darbuotojų, prisidedančių prie bazių veiklos, priežiūros ir teikiančių kitokias paslaugas. J.Congeris sakė, kad tose šalyse bus likviduotos apie 1,1 tūkst. darbo vietų, o dar apie 1,5 tūkst. bus paveiktos, nes jos bus perkeliamos į kitas Europos vietas.

Du Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „Typhoon“ trečiadienį buvo pasiųsti perimti vieno Latvijos transporto lėktuvo, praradusio ryšį virš pietų Anglijos, ir palydėjo jį Stanstedo oro uostą, tačiau jokių grėsmių saugumui nebuvo rasta, pranešė pareigūnai.

Britanijoje rugpjūtį buvo paskelbta antro aukščiausio laipsnio parengtis dėl teroro išpuolių grėsmės, o ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė, kad džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai, veikiantys Sirijoje ir Irake, kelia didžiausią grėsmę šalies saugumui.

Vienas Stanstedo oro uosto atstovas, pasakodamas apie trečiadienio pavakarę įvykusį incidentą, nurodė, kad Rusijos gamybos lėktuvas An-26, priklausantis Latvijos bendrovei RAF-Avia, prarado ryšį su oro dispečeriais. Vėliau, kai lėktuvas buvo nutupdytas, policijos pareigūnai patikrino įgulos narius.

„Visi trys lėktuve buvę žmonės buvo apklausti policijos. Nustatyta, kad viskas tvarkoje, o trumpai trukusio ryšio praradimo priežastis buvo oro erdvės jurisdikcijos pasikeitimas“, – sakė viena policijos atstovė.

Vėliau Latvijos lėktuvui, atskridusiam iš Prancūzijos miesto Reimso, buvo leista tęsti skrydį į Birmingamo oro uostą vidurio Anglijoje.

„Esekso policija netiria šio incidento, o tas lėktuvas galės tęsti kelionę į Birmingamą, kai bus pasiruošęs“, – sakė policijos atstovė.

Karališkųjų oro pajėgų (RAF) vietos bazė socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad trečiadienį įvykusiame incidente dalyvavusiems naikintuvams buvo leista skristi didesniu negu garso greičiu.

„Atsiprašome, jeigu išgąsdinome jus per tą sėkmingą perėmimą šią popietę – viršgarsinį greitį virš sausumos išvystome tik esant absoliučiai būtinybei“, – nurodė bazė, kai vietos gyventojai pasiskundė dėl smarkių smūginių bangų.